Dalis jūrininkų ir vėl lieka už borto

„Atsiranda jūrininkų, dirbančių trečiųjų šalių laivynuose, problema, į kurią reikia atkreipti valdžios dėmesį“, - sako Lietuvos laivų savininkų asociacijos (LLSA) vykdomasis direktorius Gintautas Kutka.

Nauja tvarka, kuri įsigalios nuo kitų metų, numato, kad bus sumuojamos visos asmens metinės pajamos ir priklausomai nuo jų dydžio bus taikomi 20, 25 ar 32 proc. tarifai: iki 36 VDU - 20 proc., nuo 36 iki 60 VDU - 25 proc., o per 60 VDU - 32 proc.

Ūkininkai būdami krante dar prieš Seimui priimant sprendimą išsiderėjo sau lengvatų - jiems bus taikomi tik du tarifai - 15 ir 20 proc. Jūrininkai, dirbantys tolimose pasaulio jūrose, to padaryti nesugebėjo. Tačiau ši naujovė palies ne visus Lietuvos jūrininkus.

Gintauto Kutkos manymu, reikia jūrininkams, kurie neturi darbdavio Lietuvoje, sumažinti GPM ir padaryti privalomą tam tikrą „Sodros“ mokestį.

Kai kuriems lieka nulinis GPM tarifas

LLSA vykdomojo direktoriaus G. Kutkos teigimu, niekas nesikeičia tiems mūsų šalies jūrininkams, kurie dirba Lietuvos, kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, Europos ekonominės erdvės laivuose - jiems išlieka nulinis GPM tarifas.

O jūrininkai, dirbantys trečiųjų šalių laivuose ir deklaruojantys pajamas, iki šiol turėjo mokėti 20 proc. GPM, o dabar atsiranda tarpiniai tarifai, priklausantys nuo pajamų dydžio.

„Gali būti, kad kai kuriems jūrininkams, dirbantiems trečiųjų šalių laivuose, kurių pajamos didelės, bus taikomas didesnis pajamų mokestis. Tai didžiulė problema, kuri iki šiol nėra išspręsta ir į ją reikia atkreipti valdžios dėmesį. Tie jūrininkai turi susimokėti GPM, bet jie nėra socialiai draudžiami“, - teigia G. Kutka.

Niekas nesikeičia tiems jūrininkams, kurie dirba Lietuvos, kitų Europos Sąjungos šalių, Europos ekonominės erdvės laivuose - jiems išlieka nulinis GPM tarifas.

Tampa Latvijos rezidentais

Su kai kuriomis valstybėmis Lietuva yra pasirašiusi sutartis, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo. Pavyzdžiui, jeigu jūrininkas dirba su Panamos vėliava plaukiojančiame laive, o jo savininkas Vokietijoje moka mokesčius už jį, jūrininkas deklaruodamas savo pajamas gali informuoti, kad jis sumokėjo tam tikrus mokesčius ir jam tada antrą kartą Lietuvoje jų mokėti nebereikės.

Bet jeigu jūrininkas dirbo laivuose, kurie plaukioja, sakykime, su Liberijos ar Maršalo salų vėliava, ir nemokėjo jokių mokesčių, atsiranda problema, nes jam gali tekti mokėti ne 20 proc. GPM, o 25 ar net 32 proc., atsižvelgiant į tai, kokios buvo jo metinės pajamos.

„Jūrininkai nedega noru mokėti tokius didelius mokesčius, todėl kai kurie jų tampa Latvijos rezidentais. Latviai turi nustatytas „lubas“. Iš sumos, gautos minimalią algą padauginus iš 2,5, jie moka tiek “Sodrai", tiek GPM. Įsivaizduokite, koks yra didžiulis skirtumas, kai Lietuvoje reikia mokėti 20 proc. nuo visos algos, o Latvijoje - tik nuo beveik 2 tūkst. eurų.

Jūrininkų, kurie dirba trečiosiose šalyse, atžvilgiu mes pralošiame, paliekame juos ant ledo - jie turi susimokėti GPM, bet nėra socialiai apdrausti. Daugelis jūrininkų iš savo lėšų moka tik privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), o apie pensinį draudimą negalvoja", - aiškino G. Kutka.

© GALIMYBĖ. Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka: "Gali būti, kad kai kuriems jūrininkams, dirbantiems trečiųjų šalių laivuose, kurių pajamos didelės, bus taikomas didesnis pajamų mokestis.

Daro įtaką pensijai

G. Kuka išsinagrinėjo Kroatijos modelį. Mūsų šalyje privaloma susimokėti tik sveikatos draudimą, jeigu nesi deklaravęs išvykimo iš Lietuvos, o Kroatijoje privaloma susimokėti ir pensinį draudimą.

„25 proc. nuo atlyginimo - tai katastrofiškai daug, nėra apie ką nė diskutuoti. Mano manymu, reikia tokiems žmonėms, kurie neturi darbdavio Lietuvoje, sumažinti GPM ir padaryti privalomą tam tikrą „Sodros“ mokestį. Tokiu atveju išėjęs į pensiją žmogus gautų nors bazinę pensiją. 

O dabar nei šis, nei tas. Kai kurie jūrininkai neturi galimybės mokėti „Sodrai“. Ir tokie žmonės nebus ištraukti iš šešėlio. Jie stengiasi nerodyti savo pajamų. Iš dalies aš juos suprantu. Jie sako, kad dirbdami Lietuvoje nebuvo, niekuo joje nesinaudojo“, - situaciją apibūdino G. Kutka.

Iki Sauliaus Skvernelio reformos Lietuvoje GPM buvo 15 proc., o dabar yra 20 proc. „Mums visiems atitinkamai pakėlė atlyginimus, indeksavo. 

Bet niekas nepakėlė atlyginimų tiems Lietuvos jūrininkams, kurie dirba užsienyje, trečiųjų šalių laivuose, o jiems vietoje 15 proc. irgi teko mokėti 20 proc. Apie tai, kad yra tokia kategorija žmonių, kurie uždirba užsienyje, atveža pinigus į Lietuvą ir čia išleidžia, nebuvo pagalvota“, - primena LLSA vykdomasis direktorius.

Kalbant apie pensiją iki šiol neišspręsta Lietuvos laivuose dirbančių jūrininkų dienpinigių problema. Jie neįtraukti į darbo užmokestį, nuo jų neišskaičiuojama „Sodrai“, tad jūrininkų pensijos būna mažos.

„Tai labai nevienareikšmiškas klausimas. Patys jūrininkai nėra vieningos nuomonės, vieni uždirba mažiau, kiti daugiau, vieniems „lubos“ gerai, kitiems - ne. Profsąjunga nenori, kad būtų dienpinigiai, mes nenorime, kad mums didėtų kaštai. Tai labai sudėtingas klausimas“, - teigia LLSA vykdomasis direktorius.

© SIEKIS. Lietuvos jūrininkų sąjungos siekis - suvienodinti visų šalies jūrininkų apmokestinimo sąlygas.

Teiks siūlymus Vyriausybei

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Petras Bekėža sako, kad kol kas jūrininkai dėl galimai pasikeisiančio GPM dydžio į sąjungą nesikreipė.

Jis informavo, kad šiuo metu baigiama rengti Lietuvos jūrininkų darbo užmokesčio studija, kurioje, be kita ko, jų atlyginimai lyginami su jūrininkų atlyginimais kitose šalyse.

Ruošiantis teikti pasiūlymus Vyriausybei su studija supažindinti Lietuvos laivų savininkai, laukiama jų nuomonės.

„Mes siekiame, kad nebūtų išskirtinumo priklausomai nuo to, kokiuose laivuose dirba Lietuvos jūrininkai, kelsime klausimą, kad būtų suvienodintas darbo užmokesčio apmokestinimas ir kad būtų vienodos sąlygos visiems ir GPM, ir socialinio draudimo mokesčio, ir PSD atžvilgiu“, - „Vakarų ekspresui“ sakė P. Bekėža.