Denisas Nikitenka: Ar tai – ne jūrinio miesto Klaipėdos istorijos dalis?

To, kas bent man buvo neįmenama mįslė, o ir istorikai pripažino sunkiai gliaudę šį riešutą. 

Raudonasis švyturys ne tik švietė unikalaus šviesos ir tamsos intervalo signalais.

Ant jo styrojo visokie priedeliai.

Aukštyn-žemyn kilnojosi mįslingas burbulas. Skirtingų spalvų vėliavos. 

Laivų kapitonams taip buvo siunčiamo aiškios žinutės. 

Didžioji intriga – kokios?

Bent dalį atsakymų radau... Nepatikėsite: „Ūkininko patarėjuje“. 

Šio savaitinio žemės ūkio laikraščio 1934 m. birželio mėnesio numeryje išspausdinta publikacija, pavadinta „Kaip į Klaipėdos uostą atplaukia laivas“.

Slapyvardžiu „mr.“ pasivadinęs autorius fragmentiškai (bet ir tai – lobis) aprašė tą užkoduotą Raudonojo švyturio kalbą. 

„Laivas, pastebėjęs šį didįjį švyturį, turi atidžiai sekti, kas jame daroma, nes iš jo rodomas tam tikrais ženklais kelias į uostą. 

Laivas praneša kiek jo yra nugrimzdę į vandenį, o švyturys iškelia vėliavą ir diriguoja laivui tam tikru baltu rodykliu arba dviem mėlynom vėliavom. 

Einant iš uosto ledams, arba atsiradus kitų priežasčių, dėl kurių plaukti į uostą negalima arba pavojinga, ant švyturio iškeliama raudona vėliava. 

Jeigu į uostą įplaukti visiškai negalima, tai vėliavos vietoje iškeliamas raudonas rutulys“, - rašoma straipsnyje. 

Dar priduriama, kad raudonais ir baltais keturkampiais iš jūros pusės nudažytas švyturys naktimis skleidžia labai galingą, prilygstantį 1860 žvakių, šviesos signalą. 

Nurodoma dar viena itin svarbi istorinė aplinkybė. 

„Šviesa pereina per tam tikrus stiklus ir tamsą perskrodžia būdama jau 31.620 žvakių stiprumo. 

Signalai kartojasi kas penkias sekundes – 4 sekundes būna šviesu ir 1 sekundę tamsu. 

Esant geram orui, šviesos signalai iš šio švyturio būna matomi maždaug per 55 kilometrus“, - rašoma. 

Ir, beje, tuo metu Raudonasis švyturys jau turėjo garsiųjų Augustino Fresnelio lęšių lempą: tikėtina, I kategorijos, kaip ir Nidoje.

Ar visa tai nėra įdomu? 

Ar tai – ne jūrinio miesto Klaipėdos istorijos dalis? 

Ir ar tokia pikantiška informacija turi teisę gyvuoti tik socialinio tinklo įraše ar interneto portale? 

O gal jos vieta – pačiame Klaipėdos švyturyje, kuris galėtų suderinus visus saugumo klausimus ir priėmus kompromisus bent retkarčiais būti atviras visuomenei? 

Pasakoti apie senojo, nuo 1796 m. iki 1945 m. stovėjusio Klaipėdos švyturio ir laivybos istoriją. 

Iliustracija - fragmentas iš 1901 m. iš Mėmelio į Berlyną siųsto atvirlaiškio.