Dvi savaitės Indijos vandenyne praradus ryšį

Šį kartą kapitono J. Liepuoniaus reisas truko beveik du kartus ilgiau nei planuota - tris mėnesius: nuo rugpjūčio pradžios iki lapkričio pradžios, nors planuota pusantro, daugiausia - 2 mėnesius.

Lietuvos kapitonas plukdė iš Naujosios Kaledonijos (salų grupė Ramiojo vandenyno pietvakariuose) į Saudo Arabijos Džedos uostą australų kompanijos desantinį 78 metrų ilgio laivą J-963, skirtą ir civiliams, ir kariniams tikslams, galintį sutalpinti 700 kariškių. Ten jo laukė naujas savininkas - Saudo Arabijos kompanija. Jos atstovai sakė, kad J-963 bus karinės paskirties, gabens karinę techniką, nes tas laivas gali priplaukti prie kranto.

Kadangi gedo laivo varikliai, reikėjo užsukti į kelis uostus juos remontuoti, laukti palankių oro sąlygų, nes pastaruoju metu gamtos stichijos yra labai permainingos ir sunkiai prognozuojamos, reisas truko ilgiau nei buvo numatyta.

Laivas gražus tik iš išorės

Iš pradžių kapitonas turėjo atskristi į Singapūrą, nes Naujoji Kaledonija pareikalavo darbinės vizos, ir pabūti jame kelias dienas. Tik tada vyko į Naująją Kaledoniją, kur stovėjo J-963, susitiko su įgula savaitę gyveno viešbutyje. Įgulą sudarė 11 narių. Visi jie, išskyrus kapitoną, australai.

Pasak J. Liepuoniaus, nors laivui tik 9 metai, bet viduje jis atrodė taip, lyg būtų dvidešimties ar net daugiau. O iš išorės buvo gražiai nudažytas, tiesiog blizgantis. „Matyt, kai užsakovas iš nuotraukos pamatė gražų vaizdą, pasirašė sutartį ir nupirko tą laivą. Bet mums jį plukdant iškilo nemažai problemų“, - teigė kapitonas. Laivą nusipirkusiai kompanijai J-963 būklė buvo siurprizas. Prieš tai jį tikrinę survejeriai nieko nematė. „Naujojoje Kaledonijoje superintendantas man pasakė: “Pas mus čia taip: duosiu 500 dolerių ir jie parašys tai, ko paprašysiu." Jam tai kas, o savininkui rūpesčių bus, nes reikia remontuoti abu pagrindinius ir dar pagalbinius variklius, - teigė J. Liepuonius.

Liko vienas variklis

Iš Naujosios Kaledonijos laivas plaukdamas Ramiuoju vandenynu pro Australijos Didįjį barjerinį rifą pasiekė Papua Naujosios Gvinėjos uostą Port Morsbį, kuriame kiek ilgiau pastovėjo.

Tik išplaukus iš dviejų variklių liko vienas, iš dešimties turbinos sparnelių 8 buvo nulūžę.

„Varikliai japoniški, tačiau bet kokią techniką eksploatuojant galima sugadinti. Šiame laive iš pradžių dirbo australų, o paskui ir Papua Naujosios Gvinėjos jūrininkai. Ko gero, laivo savininkas neskyrė lėšų laivo priežiūrai, geriems tepalams ir t. t.“, - mano pokalbininkas.

Indijos vandenynas Lietuvos kapitono vedamą laivą pasitiko nesvetingai - prasidėjo audra. Norint prieš ją atsilaikyti teko plaukti zigzagais.

Sugedo palydovinė laivo ryšio sistema

Bėda viena nevaikšto. Iš pradžių dingo palydovinis ryšys, nes sugedo laivo palydovinio ryšio sistema, o paskui neliko ir vadinamojo „Inmarsat“ ryšio.

"Siųsti mes galėjome, o patys gauti informacijos - ne, likome be oro prognozių. Plaukti per vandenyną nežinant oro sąlygų gana sunku. Iš pradžių tarp įgulos narių tvyrojo įtampa. Jaunesniems žmonėms interneto nebuvimas - didelė problema, jie negali be jo gyventi.

Bandžiau situaciją švelninti humoru. Sakau, įsivaizduokite, kaip buvo plaukiama prieš šimtą metų. O pas mus radarai veikia, GPS (globali padėties nustatymo sistema - aut. past.) veikia, kryptį žinome, anksčiau ar vėliau tikslą pasieksime. Jeigu kas, priplauksime arčiau kranto ir kelio paklausime vietinių gyventojų, - pasakojo kapitonas.

- Mes ryšio neturėjome kokias geras dvi savaites. Ir nieko padaryti negali, privalai vykdyti užduotį. Tada prisimeni visus senelių patarimus, žiūri, ar saulė leidžiasi į debesis, ar į vandenyną.

Ekstremaliose situacijose esu buvęs ne kartą. Gauni adrenalino, bet kartu ir įdomu - nauja patirtis. Nieko kito nebelieka kaip priimti sprendimą pačiam. Jeigu jis geras, smagiau pasijauti."

Užteko įspėjamųjų šūvių

Pasak kapitono J. Liepuoniaus, Indijos vandenynas pastaruoju metu yra gerokai pasikeitęs, pasidarė labai audringas. „Dabar šiame vandenyne, kai pradeda pūsti tie musonai, tai jiems galo nematyti. Anksčiau to niekada nebūdavo, Indijos vendenynu esu ne kartą plaukęs. Nuostabą kelia tai, kaip viskas yra pasikeitę. Dabar nieko negali prognozuoti. Anksčiau žinodavai - užėjo audra, vėjas papūs dieną kitą ir nustos. O dabar ciklonai vienas po kito eina ir eina“, - kalbėjo kapitonas.

Į tradicinį klausimą, ar neteko susidurti su piratais, jis atsakė, kad blogiukų nebuvo. Tiesa, du kartus piratai bandė priartėti prie laivo, bet užteko dviejų įspėjamųjų šūvių. Pasak J. Liepuoniaus, ir anksčiau Indijos vandenyne blogiukai puldavo ne tiek iš Somalio, kiek iš Jemeno, kuriame vyksta pilietinis karas jau daugiau kaip trisdešimt metų. Jie puldavo prie Sokotros salos, prie kitų pakrančių.

„Bet mes vis tiek samdėme ginkluotą apsaugą: vadas buvo škotas, o eiliniai - nepaliečiai. Jie angliškai beveik nekalbėjo, bet škotas su jais susišnekėdavo, nes kurį laiką gyveno Indijoje“, - sakė pokalbininkas.

Neleisdavo vaikščioti su šortais

"Į Omaną užsukome dėl variklių ir generatorių palaikomojo remonto, reikėjo pasiimti atsarginių dalių, produktų. Laive turėjome ginklų, bet Omano valdžios atstovai neatėjo patikrinti ir užantspauduoti patalpų, kuriose buvo ginklų. Jiems užteko kapitono deklaracijos, kad viskas saugu.

Omane buvau prieš 23 metus, kai dirbau cheminiame tanklaivyje. Mes tada su lenku vyr. mechaniku, apsimovę šortus, marškinius trumpomis rankovėmis, vakare ėjome į miestą, bet mus sustabdė policija, parvežė į laivą, kad persirengtume. O dabar jau galima eiti ir su šortais, jau viskas čia pasikeitę į gerąją pusę", - prisiminė buvusį reisą kapitonas.

Numetė kelis kilogramus svorio

"Saudo Arabijoje, kadangi ji ribojasi su Jemenu, uostas, į kurį atvykome, buvo užtvertas boninėmis užtvaromis, kad į jį neįplauktų teroristai. Įplaukoje į uostą stovi karo laivai, nes buvo keli bandymai. Prieš trejus metus prie Jemeno susprogo graikų laivas, užplaukęs ant minos. Jemene centrinę valdžią palaiko Saudo Arabija, tad vadinamieji partizanai bando ją apšaudyti.

Saudo Arabijoje daug biurokratijos, nemažai įvairių formalumų ir gana griežta tvarka. Mus patikrino ir muitinės, ir migracijos tarnybos, o prie uosto vartų paaiškėjo, kad trūksta dar kažkokio parašo. Agentui sakau, duosiu 20 dolerių, - sutvarkyk. „Kapitone, jūs ką, už tai jums gresia kalėjimas“, - atsakė jis. Man padarė gerą įspūdį, kad šalyje tokia tvarka, jau nekalbant apie švarą.

Tik tiek, kad ten labai karšta. Kai išplaukus iš Šri Lankos sugedo kondicionierius, lauke buvo 43-45, o kajutėse - apie 40 laipsnių šilumos. Visa laimė, kad ant tiltelio veikė kondicionierius, tai buvo išsigelbėjimas. Numečiau kelis kilogramus svorio", - prisiminimais dalijosi J. Liepuonius.

Mokiniai pažindinami su uostu

Kapitonas J. Liepuonius pasidžiaugė, kad Singapūre atskridę jūrininkai kartu su diplomatinio korpuso atstovais naudojasi atskiru išėjimu ir jiems nereikia stovėti eilėje su kitais keleiviais. Tokia tvarka yra ir Katare. Pastarajame dar yra ir specialus jūrininkų klubas, kur jiems duodama nemokamai atsigerti, pavalgyti.

Singapūre griežta tvarka - už numestą nuorūką gausi mažiausiai 10 dolerių baudą. Kompanija, kuriai dirbo J. Liepuonius, leido organizuoti įgulai ekskursijas ir apmokėjo išlaidas. Omane kapitonas vežė ją į dykumą, kad žinotų, kaip ši atrodo, pažiūrėti, kaip auga datulės, Papua Naujojoje Gvinėjoje vyko į nacionalinį ir istorijos parkus. Kapitono manymu, po sunkaus reiso svarbu paįvairinti įgulos gyvenimą. Laivas buvo remontuojamas ir Šri Lankoje. Ten į jį buvo pakrauta beveik 100 karinių visureigių, skirtų Saudo Arabijai. Jie buvo atgabenti iš Indijos, uždangstyti, net įgulai neleido prie jų artintis. Pasak J. Liepuoniaus, dabar visi pradėjo ginkluotis, visiems reikia šarvuočių neperšaunamais stiklais. Kadangi Šri Lanka - arbatos šalis, įgula aplankė arbatos fabriką. Pasak kapitono, gera arbata Šri Lankoje nėra pigi, kai kurios rūšys brangesnės ir už kavą. Paskui aplankė ir kasyklas, kuriose kasami pusbrangiai akmenys. Lietuvos kapitonui įspūdį padarė Šri Lankoje tai, kad rugsėjo 1 d. vaikai, vilkintys baltas uniformas, atvežami į uostą, jiems aprodomi laivai, jie supažindinami su darbu uoste. Šioje šalyje vaikai tris kartus per metus pažindinami su jūrine industrija.

Nuotraukos iš asmeninio kapitono Juozo Liepuoniaus archyvo