Ir Lietuvoje perkami pramoginiai laivai, kainuojantys beveik pusę milijono eurų

Apie laivų pardavimo tendencijas ir ypatumus Lietuvoje kalbamės su D. Gelgutu.

© VADOVAS. Bendrovės „Serenika“ parduotuvės „Hobio centras“ vadovas Dovydas Gelgutas.

Kokias stebite šiemet tendencijas pramoginių laivų pardavimo srityje?

Prekyba brangiais kateriais ir laivais šiuo metu, palyginti su 2024-aisiais, yra sumažėjusi. Prekyba dideliais laivais, kainuojančiais 60 tūkst. ir daugiau eurų, nuo pernai sezono pabaigos kaip sustojo, taip ir neprasidėjo. Mažesnių daiktų, pavyzdžiui, valčių, elektrinių variklių, negalingų variklių šiemet parduodame tiek pat kaip ir pernai.

Ar anksčiau daug buvo perkama brangių laivų?

Anksčiau per sezoną tų brangiųjų didžiųjų laivų parduodavome 5-6. O šiuo metu prekyba prabangios ir vidutinės klasės laivais yra sustojusi.

Kiek kainavo brangiausias laivas, kurį pardavėte pastaruoju metu?

450 tūkstančių eurų. Jeigu perki kiek didesnį laivą, tai maždaug tiek ir turi mokėti. Laivybos srityje tai nėra įspūdinga suma. Čia sumos gali perlipti ir keliolika milijonų, tik ne mūsų rinkoje, žinoma.

Kiek užsakius reikia laukti laivo?

Šiuo metu statybos tempai yra paspartėję, statyklos turi mažiau darbo. Šita tendencija stebima visoje Europoje: Švedijoje, Suomijoje ir kitur, ten, kur yra didelės rinkos, irgi yra viskas apstoję. O anksčiau reikėdavo laukti ir pusantrų metų ar netgi dvejus.

Kaip manote, kodėl sustojo laivų pirkimas?

Lietuviai labai jaučia karo Ukrainoje pasekmes. Pinigų žmonės galbūt ir turi, bet nuo tokio pirkinio kaip laivas jie susilaiko. Įtariu, kad jeigu viskas vyks taip, kaip dabar, prekyba laivais kitais metais turėtų atsigauti, žinoma, jeigu viskas nepakryps į blogesnę pusę.

© KAINOS. Laivų statyklose kainos per metus kyla apie 3 procentus.

Ar tiesa, kad per koronaviruso pandemiją laivų buvo perkama labai daug?

Per kovido laikotarpį nespėjo statyklos statyti laivų, trūko daugybės komplektuojančių detalių. Pasaulinėje rinkoje buvo didžiulis poreikis tiek visokių siurblių, tiek variklių, tiek medžiagų, tiek stiklo pluošto. 

Tada atsirado eilės, kai reikėdavo laukti netgi ir pigesnio laivo iki dvejų metų vien todėl, kad statyklos buvo užverstos užsakymais. Tuo laikotarpiu realiai nebuvo net kuo prekiauti.

Ar perkami ir naudoti laivai, ne tik nauji?

Taip. Yra antrinė rinka. Mes verčiamės daugiau naujų laivų pardavimu. Jeigu klientas turi seną laivą ir nori pirkti naują, mes jam padedame parduoti seną. Pastebime tendenciją, kad tie žmonės, kurie plaukioja nuolatos, dažnai nori didinti savo laivą. Mes seną laivą parduodame arba užskaitome dalį pinigų ir tam žmogui parduodame naują.

Kokių gamintojų laivais jūs prekiaujate?

Daugiausia tai „Parker“ laivai. Statykla yra Lenkijoje, jos savininkai - anglai. Prekiaujame prabangiomis „Galeon“ jachtomis, jos statomos Lenkijoje, Gdansko mieste. Parduodame įvairias mažas, pripučiamas ir Ukrainos valtis.

Kokio tipo pramoginių laivų Lietuvoje nuperkama daugiausia?

Katerių, kurie kainuoja iki 200 tūkst. eurų. Tai vidutinės klasės laivai. Didžiųjų motorinių jachtų parduodame mažiau - kelias per kelerius metus.

Daugiausia Lietuvoje perkami kateriai, kainuojantys iki 200 tūkst. eurų.

Kaip manote, kurių Lietuvos miestų gyventojai perka daugiausia laivų?

Didžiuosius ir brangesnius laivus perka vilniečiai, bet laiko juos Klaipėdoje.

Ar tiesa, kad mažiau lietuvių perka laivus todėl, kad nėra kur jų laikyti?

Gal šiek tiek tai ir juntama. Senesni klientai, su kuriais mes dirbame, turi vietą laivui laikyti, jie tik pasikeičia laivą. Nauji klientai randa vietų, jų yra, bet ne tiek, kiek norėtųsi. 

Skundžiamės, kad vietų nėra, bet rinka suka savo ratą. Yra žmonių, kurie parduoda savo laivus, jų vietos atsilaisvina. Dar taip nebuvo, kad žmogus nusipirktų laivą ir nebūtų kur jį pastatyti.

Per kovidą daugiau žmonių norėjo leisti laiką ant vandens, nes tai buvo nebloga izoliacija, tai visi buvo sukritę į vandenį. O dabar ši tendencija baigėsi, tad vietų laivams laikyti vis atsiranda. Manau, tokios problemos, kad žmonės negali pirkti laivų, nes nėra kur jų laikyti, nėra.

Ar pastaruoju metu laivai pabrango?

Laivų statyklose kainos per metus kyla apie 3 procentus. Jeigu lyginsime pandemijos laikotarpį, kai buvo didelis kainų šuolis, tai jis iki šiol nenusileido iki prieškovidinio laikotarpio.

Ar laivų pardavimo srityje pastebimas koks nors sezoniškumas?

Brangesnių laivų negali nusipirkti čia ir dabar. Jie yra užsakomi statyklose. Jeigu dabar norėtumėte užsisakyti laivą, tai greičiausiai gautumėte jį jau tik kitą sezoną.

Kas tikrai nori pirkti laivą, lankosi keliose didelėse parodose. Mes į jas taip pat važiuojame. Viena jų vyksta ant vandens rugsėjį Kanuose, Prancūzijoje, o uždarose patalpose Vokietijoje paroda vyks sausio gale. 

Mes skatiname žmones išsirinkti laivus šitose parodose, nes yra tikimybė, kad jie bus gauti ateinantį sezoną. O kai žmonės sugalvoja, sakykime, gegužę, kad norės laivo, didelė tikimybė, kad tą sezoną negaus arba gaus tik sezono pabaigoje.

Dovydas Gelgutas: „Laivų daugėja, reikia džiaugtis, kad mes artėjame prie tikros jūrinės valstybės statuso.“

Su kokiomis problemomis susiduriate parduodami laivus?

Mes džiaugiamės, kad apskritai Lietuvoje laivyba kaip tokia rinkos šaka plečiasi. Laivų daugėja, reikia džiaugtis, kad mes artėjame prie tikros jūrinės valstybės statuso.

Problemų būna visada. Biurokratija egzistuoja, bet ji nėra neįveikiama. Gal žmones labiau skatintų įsigyti laivus lengvesnės kreditavimo sąlygos. 

Lietuvoje gauti paskolą laivui pirkti yra gana sudėtinga, sunkiau nei namui ar automobiliui. Investiciją į laivą bankai laiko rizikinga investicija. 

Europoje laivas yra traktuojamas kaip nekilnojamasis turtas, išlaikantis savo vertę. Kitų šalių, pavyzdžiui, Kroatijos, Vokietijos, Prancūzijos, bankai gerokai lengviau suteikia paskolas laivams įsigyti ir ypač tada, jeigu vėliau laivas būna nuomojamas.