Įrengs didžiausią pramoginių laivų prieplauką Lietuvoje

Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrija „Smiltelė“ yra viena didžiausių bendrijų Lietuvoje, šiemet ji turi 674 narius, kurių skaičius nuolatos kinta. Pasak organizacijos valdybos nario Donato Talačkos, jiems priklauso 300-400 laivų. Laivybos sezoną laivų savininkai pradėjo iš karto po laivų parado, kuriame paprastai jie aktyviai dalyvauja.

Pasikeitus bendrijos vadovybei 2023-iaisiais uostelio vaizdas pamažu pradėjo keistis į gerąją pusę, nes bendrijos nariai savo jėgomis bandė kiek apsišvarinti.

Problemos dėl apleistų laivų

D. Talačka sako, kad bendrijos nariai jaunėja, laivų amžius mažėja. Nors jau gerokai apsivalyta, tačiau dar ne visi blogos būklės laivai yra pašalinti iš uostelio. Tai yra žmonių turtas, tad bendrijos vadovybė negali jais savavališkai atsikratyti.

Apleistų laivų problema vis dar išlieka aktuali, ne visada pavyksta rasti jų savininkus.

"Aktuali apleistų laivų problema. Jų išvežimas, utilizavimas, savininkų paieška yra komplikuoti dalykai. Ji aptarta su savivaldybe. Dirbame šioje srityje ir, manau, tą problemą išspręsime.

Šitas uostelis, arba mažųjų laivų prieplauka, kaip jis vadinamas dokumentuose, buvo gerokai miesto valdžios apleistas. Neturėdami jos palaikymo mūsų bendrijos nariai irgi buvo apsileidę. Pagaliau mes su Klaipėdos savivaldybe nusistatėme atsakomybių ribas, ką turime padaryti mes, ką ji, ir labai konstruktyviai dirbame, nes savivaldybės atstovai turi daug patirties šioje srityje.

Turime vieną iš gražiausių valstybingumo pavyzdžių, kai savivaldybės vykdoma vieša administravimo veikla ir bendrijos narių asmeninės lėšos kuria kažką gražaus. Pagaliau mes baigėme bartis su bendruomene, kuri gyvena šalia mūsų. Dabar mes gražiai sutariame ir veikiame bendrai siekdami tikslų„, - “Vakarų ekspresui" sakė D. Talačka.

Baigiamas techninis projektas

Šiuo metu savivaldybė baigia rengti techninį prieplaukos išvalymo, sankasų nukasimo darbų projektą. Pernai visus metus bendrijos nariai dirbo su Klaipėdos savivaldybės atstovais. Uostelio išvalymo techninio projekto rengimas reikalavo daug susirinkimų, daug diskusijų.

Techninis projektas turėtų būti baigtas šių metų birželį. Tada bus galima skelbti rangovo parinkimo konkursą. „Tikimės galų gale po daugelio metų turėti garantuotą gylį ir suformuotą prieplaukos akvatoriją“, - sako „Smiltelės“ valdybos narys.

Priminsime, kad Smeltalė yra lašišinė upė, darbų joje nebus galima vykdyti rudenį, lašišų migracijos metu. Manoma, kad jie galėtų būti pradėti arba šių metų pabaigoje, arba kitų metų pradžioje.

Pristatytas naujas planas

Neseniai vykusiame visuotiniame bendrijos narių susirinkime, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos savivaldybės atstovai, buvo pristatyta šitos prieplaukos istorija.

"Tvarkyti prieplauką buvo planuota kelis dešimtmečius, bet dėl valdžios požiūrio ir užmirštumo nieko nepadaryta. Kadangi laivai didėja, dabar bendrija pasikoregavo senąjį ir susirinkime pristatė naują su savivaldybe suderintą planą.

Jis turėtų atitikti tiek mūsų, laivų savininkų interesus, tiek miestiečių bei miesto svečių poreikius. Tikriausiai sukursime vieną didžiausių mažųjų pramoginių laivų prieplaukų Lietuvoje, kaip ir dera uostamiesčiui. Pagal patvirtintą planą, joje turėtų tilpti 765 mažieji pramoginiai laivai", - sakė D. Talačka.

Didina mokesčius

„Smiltelės“ valdybos nario D. Talačkos teigimu, laukia labai daug darbų tiek savivaldybės, tiek bendrijos narių, kuriems reikia nemažai lėšų. Per minėtą susirinkimą buvo patvirtinti papildomi narių mokesčiai. Tačiau šis klausimas jautrus.

"Su savivaldybe sutarėme, kad laivininkų veikla turi atliepti ir socialiai pažeidžiamų žmonių grupių interesus. Vanduo arba laivyba nėra tik turtingųjų privilegija. Viena vertus, neturėdami lėšų mes negalėsime atlikti labai daug darbų. Kita vertus, mokesčių didinimas turi antrą pusę, todėl tai reikėjo daryti labai apdairiai.

Senyvo amžiaus žmonės, kurių pas mus nemažai, turi turėti galimybę būti ant vandens ir žvejoti. Dalis jų yra mūsų bendrijos nariai, labai didelę gyvenimo dalį praleidę ant vandens. Jie labai noriai dalijasi savo patirtimi su jaunimu.

Džiugina tai, kad bendrijos nariai geranoriškai įsitraukia į veiklą ir dirba neatlygintinai, nes lėšų daug neturime. Vienas etatinis bendrijos pirmininkas nesugeba visko aprėpti ir sutvarkyti", - pasakojo D. Talačka.

Bendrijos valdyba nusprendė ieškoti lėšų svarbiems darbams ir iš šalies. Įkurtas kaupiamasis fondas bendro naudojimo objektams, t. y. krantinėms, pirsams, slipui, pontoninėms prieplaukoms, kurias planuojama įrengti pagal su savivaldybe suderintą planą. 

Reikės lėšų hidrotechniniams statiniams. Metinė įmoka į šį fondą - 50 eurų. Bendras nario mokestis, įskaitant ir šį fondą, - 210 eurų per metus. Per mėnesį reikia sumokėti 17,5 euro. D. Talačkos manymu, tokią sumą išgali susimokėti ir socialiai pažeidžiamos grupės.

Europinės lėšos - daug reikalavimų

Paklaustas, ar bendrija neketina bandyti gauti europinių lėšų, D. Talačka atsakė: „Tokių minčių mes turime, valdyba yra priėmusi sprendimą ieškoti papildomų lėšų. 

Tačiau mūsų karti patirtis su europinėmis lėšomis rodo, kad jos projektus labai pabrangina, atsiranda labai daug biurokratijos, daug visokių papildomų reikalavimų, jos labai pailgina įgyvendinimo terminą. 

O mes laiko nelabai turime - savo turto tvarkymą turime sugretinti su savivaldybės veiksmais. Išanalizuosime, pažiūrėsime, ką įmanoma padaryti, tik tada pradėsime kalbėti apie kokią nors galimybę naudotis europinėmis lėšomis.“

Bendrija jau yra gavusi europinę paramą, už kurią buvo pastatytos pontoninės prieplaukos ir ledo generatorius. Jau antrus metus Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikiama ataskaita apie veiklą. Pabaigus įgyvendinti projektą ataskaitą privalu teikti 5 metus.

Pernai ledo generatoriumi naudotasi tik labai trumpą laiką, nes nebuvo didelio poreikio. Kai baigiasi laivybos sezonas, jis būna užkonservuojamas. Šiemet vėl ruošiamasi jį paleisti.