Jūrininkai primena ministerijai pamirštus darbus
(4)Priminsime, kad ministro Mariaus Skuodžio iniciatyva Susisiekimo ministerija priėmė sprendimą atgaivinti Patariamąją jūrinio transporto sektoriaus tarybą. Galima pajuokauti, kad ji neatlaikė jūrininkų spaudimo. Jie nuolatos reikalavo tai padaryti.
Į pirmąjį posėdį po atkūrimo Jūrinė patariamoji taryba susirinko 2022 metų vasario 14 d., pirmininkavo susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Patariamąją jūrinio transporto sektoriaus tarybą sudaro Lietuvos laivų savininkų, jūrininkų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, kitų su jūrine veikla susijusių subjektų, valstybės institucijų, dalyvaujančių formuojant ir įgyvendinant jūrinę politiką, atstovai.
Pirmo posėdžio metu sutarta ieškoti būdų, kaip tobulinti su Lietuvos vėliava plaukiojančių laivų įgulų nacionalinės sudėties reikalavimus, kurie yra svarbūs tiek laivų savininkams, tiek jūrininkams. Reikalavimas, kad pusę laivo įgulos narių turi sudaryti Lietuvos, Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai, laivų savininkams atrodo esąs per griežtas, palyginti su kitomis valstybėmis.
Laivų savininkai teigia, kad trūksta kvalifikuotų jūreivių, mechanikų ir kitų specialybių jūrininkų, todėl jie nori daugiau samdyti specialistų iš trečiųjų šalių. Jūrininkai mano, kad laivų savininkai ne dėl to kelia šį klausimą. Esą jie nori samdyti užsieniečius, kurie pigiau parduoda savo darbo jėgą, atimti darbą iš savų jūrininkų Lietuvos laivuose.
P. Bekėžos teigimu, pernai Patariamoji taryba nė karto neposėdžiavo, nors spręstinų klausimų buvo ne vienas. Jūrininkų sąjunga iš naujo ketina kelti dienpinigių klausimą. Jau niekur tokio sovietinio relikto, dėl kurio jūrininkai negauna normalių pensijų, seniai nebėra.
Paklaustas, o kas turi sušauti tarybos narius į posėdį, jis atsakė, kad viceministrė. „Ministerija pasidėjo “pliusiuką„, kad Patariamoji jūrinė taryba yra atkurta, bet iš tikrųjų tos tarybos nariai nebuvo susirinkę, ji nedirba“, - sako P. Bekėža.
Pernai skubos tvarka buvo rengiamas jūrinio sektoriaus plėtros strategijos iki 2030 ir iki 2050 metų projektas. Jūrininkų sąjunga teikė pasiūlymus, išsakė savo nuomonę. Paskui viskas nutilo ir strategija iki šiol nėra patvirtinta, neaptarta nei su laivų savininkais, nei su jūrinio sektoriaus įmonėmis. „Strategijos gairės stovi vietoje, kol kas jokio judėjimo nėra. Skubino mus teikti savo pastabas dėl to projekto, o praėjo metai, nieko nepadaryta. Ar ministerijos darbuotojai nesusigaudo, kaip reikia spręsti jūrinius klausimus, ar tiesiog nenori dirbti. Matyt, ir šiemet temps gumą iki pat Seimo rinkimų“, - kalbėjo Jūrininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas.
Rašyti komentarą