Jūrininkų sveikata rūpinamasi dažniausiai tada, kai jie laive

Praėjusį penktadienį su Jūrų kapitonų asociacijos nariais diskutavo tarptautinio informacinio NOBELIO mokslo centro atstovai apie telemedicinos svarbą jūrininkui būnant krante bei siekį, kad ji būtų įteisinta visoje Europos Sąjungoje.

Tanklaivių kapitono Dmitrijaus Sokolovo teigimu, laivų savininkams, vadybininkams jūrininkų sveikata rūpi tik tada, kai jie yra laive, t. y. kai jie dirba.

Telemedicina, kai gydytojas per vaizdo kamerą mato ligonį ir pataria, ką reikia daryti, nėra didelė naujovė ypač jūrininkams, kurie dirba įvairių šalių laivynuose. 

Kai kuriose šalyse, kai kuriose garsiose kompanijose ja naudojamasi komerciniais pagrindais.

Jūrų kapitonų asociacijos pirmininko Juozo Liepuoniaus teigimu, yra nemažai kompanijų, neišskiriant ir Klaipėdos, kurios tam, kaip ir jūrininkų apsaugai, neskiria dėmesio. Laikomasi principo - šis savo atidirbo, nebereikalingas, bus samdomas kitas.

„Kalbame ne tik apie medicininės pagalbos, t. y. konsultacijos teikimą laivui esant atviroje jūroje, bet ir taikant reabilitaciją krante. 

Planuojama Europoje sudaryti sąlygas jūrininkams gydytis grįžus iš reiso, jeigu jie buvo gavę traumas, susirgę kokia nors liga ir kt. Tai turėtų būti draudiminiai atvejai ir būti sudarytos sąlygos reabilitacijai“, - sakė J. Liepuonius.

Norima, kad telemediciną įteisintų ES valstybės, Europos Parlamentas, kad valstybėms būtų rekomenduojama turėti tokius centrus, kurie galėtų padėti jūrininkams sveikti krante.

„Gal ir gera idėja, jeigu pramuš sieną, bet man atrodo, kad to nebus“, - savo nuomonę išsakė kapitonas D. Sokolovas.

Vykdomi draudikų reikalavimai

„Mes, jūrininkai, laikomės taisyklių, kurios jau egzistuoja. Jas taiko draudikai, laivo vadybininkai, laivo savininkai, yra daug reglamentų. Laivynas daro verslą. 

Jis nori uždirbti ir kuo mažiau investuoti. Ir tikrai yra labai nedaug laivų savininkų, kurie iš tikrųjų rūpinasi jūrininkų sveikata, kai jie yra krante. Visi nori gauti kuo didesnį pelną. Laivų savininkai, vadybininkai dirba pagal draudikų reglamentą“, - kalbėjo D. Sokolovas.

Jo teigimu, vieni laivų savininkai pripažįsta Lietuvos medicinos komisiją, o kiti - ne. Pernai lapkritį graikai pareikalavo, kad D. Sokolovas vyktų į specialią kliniką, bet sumokėjo už jo lėktuvo bilietus.

„Ten medicinos komisijos išvadų buvo 36 lapai. Patikrino beveik viską, kas įmanoma. Mat laivo savininkai turi specialią sutartį su draudikais, ir šie to reikalavo“, - aiškino kapitonas.

Pasak jo, kai jūrininkas dirba, yra jūrų konvencijos, įpareigojančios rūpintis jūrininkais. Jeigu laive nutinka koks nors nelaimingas nutikimas, jis kaip kapitonas turi galimybę susisiekti su medicinos centru, su kuriuo laivo savininkas turi sutartį, ir jo specialistai patars jam, ką reikia daryti.

Kaip gerą pavyzdį D. Sokolovas paminėjo, kad yra kompanijų, kurios duoda jūrininkams draudimo kortelę ir žmogus pats gali rūpintis savo sveikata kur nori, kreipdamasis į bet kurią akredituotą medicinos įstaigą. 

Draudikai kompensuoja 80 proc. medicininių paslaugų kainos. Kartais būna papildomas draudimas jūrininko šeimai, t. y. ir vaikams, ir žmonai. Bet, anot kapitono, tokios kompanijos labai retos.

Daug kas priklauso ir nuo vėliavos

Kapitonui D. Sokolovui šiemet būnant Persijos įlankoje taip atsitiko, kad viename iš šalia buvusių tanklaivių mirė vyr. mechanikas. 

Joks aplinkinis uostas nenorėjo priimti laivo krovos operacijoms atlikti, kuriame buvo lavonas. „Įsivaizduojate, kokius nuostolius patyrė to laivo savininkai, kai reikėjo pakrauti į tanklaivį milijoną barelių naftos ir nebuvo galima to padaryti?“, - klausia kapitonas.

Niekas nenorėjo paimti ir kūno iš laivo esant 55 laipsniams karščio. Teko perkelti jį į kitą kompanijos laivą, turintį refrižeratorius, kuris atplukdė jį į Europą.

D. Sokolovui teko būti tanklaivyje, kuriame Kinijos vėliava buvo pakeista į Maltos vėliavą. Pasirodo, priklausomai nuo vėliavos, yra didžiulis skirtumas tarp laive turimų vaistų. Laivuose, plaukiojančiuose su Kinijos vėliava, vaistų daug nėra. Tas skirtumas tanklaivio savininkams kainavo beveik 5 tūkst. eurų.

„Su Kinijos vėliava plaukiojantis laivas turi tik tiek vaistų, kad būtų galima palaikyti gyvybę, o gydymui - ne“, - sakė kapitonas

Jis prisiminė, kad viename jo laive buvo jūreivis, kuris sirgo odos liga, vadinama rože. Kapitonas gavo nurodymą gydyti jį laive, bet neturėjo vaistų. Teko jį nurašyti iš laivo, kad gydytųsi namuose.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder