Aukštosios mokyklos atstovo teigimu, laivybos srityje žmonės yra nepakeičiami, nors joje jau kurį laiką naudojamas ir dirbtinis intelektas.
Kas naujo fakultete, jūrinio mokslo pasaulyje, ką jame gero gali nuveikti dirbtinis intelektas - „Vakarų ekspresui“ atsakė habilituotas daktaras, profesorius Vytautas Paulauskas.
Profesoriau, kas naujo universiteto jūriniame fronte? Ar šiais mokslo metais turėsite pakankamai studentų visose programose, gal kurios nors iš jų teko atsisakyti?
Yra likusios tos pačios programos - aštuonios bakalaurams ir panašus skaičius magistrantams. Tik į vieną programą - uostų technologijų valdymo - nesurinkome studentų.
Taip nutiko tikriausiai todėl, kad ši visiškai nauja programa buvo gerokai per vėlai patvirtinta ir paskelbta - tik šiemet gegužę. Tikėkimės, kad kitais metais turėsime studentų, kurie pasirinks šią programą.
Tik į vieną programą - Uostų technologijų valdymas - nesurinkome studentų.
Kaip jūsų studentai rinkosi kitas programas?
Sakyčiau, situacija visai normali renkantis ir kitas programas. Pavyzdžiui, jūrų transporto valdymo programą pasirinko dešimt magistrantų.
Ką jūs dėstysite studentams šiais mokslo metais?
Kaip ir paprastai mano tema magistrantams - jūrų transporto problemos ir tyrimų kryptys, žalioji laivyba. Savo katedroje turime dešimt doktorantų ir šiemet priėmėme dar tris naujus. Situacija iš tiesų nebloga, skųstis neturėtume.
Savo katedroje turime dešimt doktorantų ir šiemet priėmėme dar tris naujus.
Kokius tyrimus jūs atliekate šiuo metu?
Daugiausia dėmesio dabar skiriu ir atlieku detalesnius tyrimus, susijusius su laivybos saugumu uoste - su laivų prišvartavimu, atšvartavimu, praplaukimais. Bandau nustatyti, kokį poveikį visa tai daro aplinkai.
Galiu atlikti navigacinio saugumo, laivų manevrinių parametrų, uosto terminalų generuojamos emisijos tyrimus, nustatyti laivybos kelių parametrus, parengti laivo manevrinių elementų informaciją ir kt.
Kaip manote, kuri iš alternatyvaus kuro rūšių, turinčių išstumti iš vartojimo sferos dyzelinį kurą, Lietuvai būtų priimtiniausia?
Kalbant apie didesnius laivus, plaukiojančius su Lietuvos vėliava, pas mus jų beveik nebūna, į Klaipėdą jie atplaukia labai retai, išskyrus keltus ir uostą aptarnaujančius laivus.
Laivams, kurie lankosi dažniau, kuro alternatyva gali būti suskystintosios gamtinės dujos bei tokie perspektyviniai kurai kaip amoniako kurai ir pan. Mums tai yra prieinama. Mūsų laivų operatoriai šioje srityje neatsilieka ir yra vieni iš pionierių.
Ką manote apie vandenilį, apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ruošimąsi jį gaminti mūsų uoste?
Įdomus projektas. Jis gana naujas. Žinoma, tai nėra dviračio išradimas, pasaulyje tokie dalykai yra daromi.
Šiuo atveju ir gamykla, ir Uosto direkcijai projektuojamas laivas, kuris naudos kaip kurą vandenilį, iš pradžių bus, ko gero, kaip bandomieji projektai.
Bet perspektyva yra ir po kažkiek metų tai gali būti labai įdomus variantas. Juk negali atsilikti. Jeigu tu nieko nedarai, tai po kelerių metų, liaudiškai šnekant, būsi uodegoje. Nori nenori turi eiti kartu su progresu ir ieškoti savo nišos.
Galime prisiminti, kaip buvo priešinamasi, kai Lietuva ruošėsi statyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Šiuo metu priešiškai nusiteikusių jo atžvilgiu kur kas mažiau.
Prisimenu ir aš, kiek gaudavau niuksų, kadangi buvau už tą variantą. O jeigu nebūtų SGD terminalo, kaip mes atrodytume šiandien?
Manau, kad viskas buvo padaryta ir laiku, ir labai vietoje. Taip, ko gero, bus ir su vandeniliu. Tai, kad Uosto direkcijos specialistai imasi šio projekto įgyvendinimo, yra šaunu.
Ką laivybos, laivų statybos ir remonto srityje gali nuveikti dirbtinis intelektas? Pastaruoju metu jis tapo itin madingu dalyku.
Atvirai pasakius, šiose srityse jis jau seniai naudojamas. Juk daugelis navigacinių sistemų ir pan. naudoja atskirus dirbtinio intelekto elementus.
Žinoma, nereikia persistengti, kaip sakoma, bet nuo to neišsisuksi. Kad ir kaip būtų, visos šiandien naujos, protingos sistemos tiek navigacijoje, tiek laivų statyboje daugiau ar mažiau naudoja atskiras dirbtinio intelekto detales.
Ar jis ateityje galėtų visiškai pakeisti žmones šioje srityje?
Be žmogaus vis tiek neapsieisi, jis turi dalyvauti tame procese. Nors kai kuriose srityse, ko gero, galima apsieiti be žmogaus dalyvavimo, pavyzdžiui, plukdant laivus iš vieno uosto į kitą. Techniškai tai galima padaryti.
Šiuo metu įgyvendinami projektai, kuriuose laivai planuojami be įgulų arba su minimaliu įgulos narių skaičiumi. Jie įdomūs, bet visiškai apsieiti be žmogaus proto nepavyks. Tas pats ir su dirbtiniu intelektu. Viskas gražu, bet žmogus turi dalyvauti tuose procesuose.
Jeigu žmogaus nėra, tai gali paskaityti palinkėjimą ne septynių pėdu po kiliu, bet septynių pėdų po kilimu.
Vienu metu ilgai buvo diskutuojama apie laivų tankus. Ir dirbtinis intelektas, ir kai kurie žmonės aiškinosi, kaip tie tankai šaudo. Yra labai specialių dalykų, tad žmogus privalo būti ir jis turi žinoti vis daugiau ir daugiau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą