Ką apie prezidento veto mano jūrinės bendruomenės atstovai

Gegužės viduryje Prezidentūra pranešė, kad naujas įstatymas prieštarauja Konstitucijai, o šalies vadovas įspėjo, kad įstatymas galėtų sudaryti prielaidas į Lietuvą įplaukti laivams su branduoliniu ginklu. 

Susisiekimo ministerija aiškino, jog projekte numatyti saugikliai leidžia sprendimus priimti pagal geopolitinę situaciją ir nacionalinio saugumo interesus. Ji tvirtina, kad derinant projektą nė viena institucija dėl ginčijamos nuostatos pastabų nepateikė. 

Reikia pasakyti, kad prezidento veto nesulaukė didesnio uostininkų ir jūrininkų dėmesio. Galbūt šis atrodantis labiau teorinis nei realus politizuotas klausimas jiems neatrodo esąs aktualus ir jų neliečia, o gal jie tiesiog nenori užsitraukti aukštesnės valdžios nemalonę.

Formuluotė turėjo būti išbraukta

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka: „Tai politinis bei saugumo klausimas. Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Klaipėdos uosto įstatymą dėl paliktos nuostatos, leidžiančios laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į uostą. Seimo priimtame įstatyme buvo numatyta išimtis, kad tokie laivai gali įplaukti, “jei tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams". Prezidento vertinimu, ši formuluotė kėlė grėsmę ir prieštaravo Lietuvos Konstitucijai.

Iš tikrųjų Lietuvos Konstitucijos 137 straipsnyje yra įtvirtinta, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių“. Taigi, Konstitucijoje įtvirtintas absoliutus draudimas. Prezidentas G. Nausėda pasiūlė atitinkamą įstatymo dalį pakeisti ir nustatyti, kad laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į Klaipėdos jūrų uostą yra draudžiama.

Nežinau, ar tokias konstitucines nuostatas visada reiktų perkelti į specialiuosius įstatymus. Na, jei įtvirtiname, kad į Klaipėdos uostą draudžiama įplaukti, tai kaip yra su Lietuvai priklausančia 12 jūrmylių pločio teritorine jūra? Ar ir čia turėtume įtvirtinti įplaukimo draudimą kituose teisės aktuose, nors tai yra įtvirtinta Konstitucijoje? Mano nuomone, formuluotė dėl laivų su branduoliniu ginklu įplaukimo į uostą uždraudimu ar leidimu įplaukti, „jei tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams“, turėjo būti išbraukta iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo.

„Pasitikime valstybės institucijomis“

"Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, kaip socialinis partneris, aktyviai dalyvavo rengiant ir derinant naujos redakcijos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą. Mūsų pagrindinis dėmesys šiame procese buvo sutelktas į klausimus, tiesiogiai susijusius su uosto valdymu, krovos ir kitų uoste veikiančių bendrovių veikla, jos reguliavimu bei konkurencingos ir stabilios verslo aplinkos užtikrinimu.

Akivaizdu, kad besikeičianti geopolitinė, ekonominė bei išorinio ir vidaus saugumo situacija lemia poreikį atitinkamai koreguoti ir teisinį reguliavimą, tačiau prezidento išskirti klausimai nepatenka į mūsų tiesioginės kompetencijos sritį. Pasitikime valstybės institucijomis, kurioms pavesta spręsti nacionalinio saugumo klausimus bei užtikrinti valstybės saugumą, todėl gerbiame ir jų priimamus sprendimus", - sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Laimonas Rimkus.

Akivaizdu, kad besikeičianti geopolitinė, ekonominė bei išorinio ir vidaus saugumo situacija lemia poreikį atitinkamai koreguoti ir teisinį reguliavimą.

Iššauktų priešiškos pusės reakciją

"Militarizmo tvaikas pasaulyje, deja, ir Europoje, ir Lietuvoje dabar ima viršų tradicinių žmogiškų vertybių atžvilgiu. Galvoju, negi neatsiras solidaus žmogaus (tai galėtų būti Jungtinių Tautų, NATO vadovas, popiežiaus ar kito aukšto lygio vadovas) kuris viešai pasakytų - STOP karams, STOP ginklavimosi varžyboms, sėskime prie stalo ir derėkimės. Tegu būna kad ir bloga, bet taika. Kada kasdien, kas savaitę, kas mėnesį žūsta gausybė jaunų vyrų, o kartais ir moterų ar vaikų - tai tragedija. Deja, deja, tokio ryžto trūksta tiek tarptautinių organizacijų vadovams, tiek pasaulio religiniams lyderiams.

Nežinau, ar konstitucines nuostatas visada reiktų perkelti į specialiuosius įstatymus.

Nežinau mūsų šalies prezidento motyvų, bet asmeniškai manau, kad bet koks branduolinio ginklo ar laivo su branduoline jėgaine buvimas Lietuvoje gali ir, manau, iššauktų priešiškos pusės negatyvią reakciją, o gal ir veiksmus. Deja, mūsų valdžiai, manau, pirmiausia rūpi įtikti NATO, JAV, gal dar kažkam, o ne savo šalies gyventojų saugumas", - asmeninę nuomonę išsakė Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.

Deja, mūsų valdžiai, manau, pirmiausia rūpi įtikti NATO, JAV, gal dar kažkam, o ne savo šalies gyventojų saugumas.

Nekomentuoja

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nuo komentarų susilaikė. „Įstatymą parengė Susisiekimo ministerija, o veto teikė Lietuvos prezidentas. Klausimais, susijusiais su veto argumentais ar jūsų minimais įstatyme numatytais saugikliais siūlytume kreiptis į Prezidentūrą ir Susisiekimo ministeriją“, - rašoma jos atsakyme į „Vakarų ekspreso“ paklausimą.

Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas nedalyvavo nei rengiant minėtą projektą, nei jį svarstant, tad negalėjo šį kartą pasidalinti savo įžvalgomis.

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Petras Bekėža taip pat atsisakė komentuoti Uosto įstatymo pataisų vetavimo klausimą.