Kas pavogė Klaipėdos laivų paradą

(10)

Šiemet gegužės 20 d. minint Europos jūros dieną Klaipėdoje nebus tradicinio laivų parado, sutraukdavusio tūkstančius žiūrovų. Per daugiau nei 10 metų tai nutinka pirmą kartą. Dar skaudžiau, kad tai vyksta tais metais, kai Lietuva mini Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį.

Priežastis paprasta: organizatoriai pavargo nertis iš kailio, kai tokiam renginiui skiriama tik 5 tūkst. eurų. Šiemet jie net neteikė paraiškos.

Naujajam Klaipėdos merui Arvydui Vaitkui tokia žinia buvo netikėta: „Man tai staigmena. Nebuvau girdėjęs, kad šiemet neturėsime tokios šventės. Belieka išsiaiškinti priežastis, kodėl taip yra, tada galėsiu papildomai informuoti.

Šiemet gal ir nespėsime ką nors padaryti, bet reikia imtis priemonių, kad kitais metais taip nenutiktų“, - sakė jis.

"Man labai gaila, kad nebus laivų parado. Jis yra jūrinės kultūros dalis, jos demonstravimas ir garsinimas.

Gaila, jeigu taip po truputį prarandamos tradicijos.

Finansavimas labai mažas, šis renginys, ko gero, yra paliktas tik entuziastams. O finansavimas yra vienas iš esminių dalykų - kiek gali mojuoti su vėliava iš entuziazmo.

Galbūt čia yra tas pereinamasis laikotarpis, todėl toks sąmyšis. Pertrauka tokioje srityje yra blogai.

Tokių dalykų nereikėtų prarasti", - savo nuomonę išsakė Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

„Man irgi nesmagu. Bet realybė tokia.

Privalai apsiskaičiuoti, ar gali tai daryti, ar ne. Kai pamatai, kad nelabai gali, tada turi priimti va tokius skaudžius sprendimus“, - sako vienas iš idėjos rengti uostamiestyje naktinius laivų paradus (apie 2010 m.) autorių Romandas Žiubrys.

„Šitoks renginys, krantinės būdavo aplipusios žmonėmis. Jį matė dešimtys tūkstančių žmonių. Jeigu jo nebereikia, nežinau, ką ir pasakyti. Aš prisidėjau nemažai prie to, kad toks dalykas kaip laivų paradas atsirastų Klaipėdoje.

O dabar nebeliko tų, su kuriais mes sukūrėme tai, nauji žmonės vadovauja“, - svarstė Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „Pajūrio laivai“ prezidentas Algirdas Valentinas.

„Darome pertraukėlę“

Šio renginio idėjos autorė, iniciatorė ir organizatorė yra viešoji įstaiga „Klaipėdos publika“, kuriai vadovauja Petras Jucius.

Savivaldybė laivų paradui skirdavo apie 5 tūkst. eurų, dar būdavo surenkama lėšų iš rėmėjų.

R. Žiubrys sako sulaukęs nemažai priekaištų dėl to, kad šiemet nebus laivų parado. Jam ir pačiam liūdna, bet, deja, realybė yra tokia.

„Mūsų komanda nusprendė padaryti pertraukėlę, tad šiemet net neteikėme paraiškos finansavimui. Jis visą laiką buvo kuklus.

Turint omenyje renginių programą, dėl menko finansavimo nelabai ką galėjome įdomaus organizuoti. Manome, kad šie metai mums bus permąstymo metai.

Galvosime, ką reikėtų pakeisti, kad kitais metais vėl galėtume pasiūlyti kokybišką programą“, - sakė jis.

Miestas šėldavo ant vandens

Paprastai į laivų paradą registruodavosi 60-80 laivų, bet plaukdavo jų kur kas daugiau. Kruizinių laivų terminale krantinė būdavo aplipusi žmonių, kurie ateidavo pasižiūrėti gražaus naktinio reginio - švytinčiomis girliandomis pasipuošusių laivų.

Visi sulaikę kvapą stebėdavo Klaipėdos uoste dirbančių vilkikų šokį ant vandens, mieste vykdavo koncertai, įvairūs renginiai. Laivelius vertindavo kompetentinga komisiją, kuri paprastai sėdėdavo AB „Smiltynės perkėla“ kelte. Publika irgi rinkdavo gražiausią laivelį. „Grožio konkurse“ dalyvaudavo 50-60 laivų.

Paradas baigdavosi fejerverkais.

Iš tiesų tai buvo vykęs renginys, kurių pavasarį uostamiestyje labai trūksta.

Miestas šėldavo ant vandens, taip būdavo paminima mažųjų pramoginių laivelių sezono pradžia ir Europos jūros diena, švenčiama gegužės 20 d.

Šio renginio metu ne vienas klaipėdietis didžiuodavosi savo miestu, Lietuva kaip jūrine valstybe. Reikia manyti, tai, kad tokiam renginiui skiriamas tik menkas finansavimas, papiktins uostamiesčio gyventojus.

„Pavargome dirbti iš idėjos“

"Renginys didelis, žmonių prisirinkdavo labai daug. Todėl atsiranda įsipareigojimas sukurti kokybišką šventės turinį ir dieną, ne tik vakare. Žmonės norėdavo ateiti į Kruizinių laivų terminalą ir dieną.

Tad reikėdavo ir sceną statyti, garsą reguliuoti, apšvietimą. Įgarsinimas, kad visoje krantinėje žmonės girdėtų komentarus apie vakare plaukiančius laivelius, nėra toks paprastas dalykas, kaip kažkam atrodo.

Biudžetas būna didelis, finansavimo vos vos užtekdavo. Pavargome dirbti iš idėjos. Daugiau kaip dešimt metų atidirbome, sukūrėme tradiciją, tikėjomės sulaukti atitinkamo dėmesio.

Bet yra, kaip yra, ir nieko čia nepadarysi - situacija tokia.

Prieš keliolika metų sugalvojome organizuoti laivų paradą, nes pamatėme, kad pavasarį labai trūksta jūrinės šventės, kad reikia puoselėti jūrines tradicijas", - kalbėjo R. Žiubrys.

Bendruomenė galėtų imtis iniciatyvos

Pasak R. Žiubrio, mažieji laiveliai galėtų patys susiorganizuoti ir vakare padaryti simbolinį plaukimą. "Tam juk nereikia kažkokio leidimo gauti. Reikėtų vadovautis bendromis uosto taisyklėmis ir jie galėtų paminėti laivybos sezoną pradžią.

Būtų labai smagu, jeigu pati bendruomenė susiorganizuotų.

Visą laiką sakiau, kad renginys yra reikalingas tiek, kiek jis reikalingas bendruomenei.

Jeigu bendruomenė šiemet susiorganizuotų, būtų akivaizdu, kad ir mes kitais metais turėtume stengtis atgaivinti tą tradiciją.

Tas renginys nėra išsikvėpęs, bet jam reikia naujo postūmio, gal ir dėmesio šiek tiek daugiau„, - “Vakarų ekspresui" aiškino R. Žiubrys.

„Gegužės 18 d., ketvirtadienį, mes plukdysime žmones į Smiltynę iki delfinariumo, į “Albatroso„ apdovanojimus. Tai bus kaip mažas paradas - mes gražiai išsirikiuosime.

To mūsų paprašė Savivaldybės Kultūros skyrius. Tai bus daroma pirmą kartą, to dar nėra buvę“, - teigė A. Valentinas.

Aiškinsis su organizatoriais

„Labai liūdna ir mums. Buvo paraiškų tiekimo laikas, tada pasigedome laivų parado, pasitikslinome ir organizatoriai patvirtino, kad šiemet jo neorganizuos.

Guodžiame save tik tuo, kad kitą ketvirtadienį per “Albatroso„ apdovanojimus bus toks mažas laivų paradas, maža kompensacija“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos misto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė.

Pasak Kultūros skyriaus vedėjos, bus bandoma pirmiausia išsiaiškinti su laivų parado organizatoriais, kokie jų ateities planai - ar jie organizuos jį kitais metais, ar ne.

Jeigu jie atsisakys, tik tada, ko gero, bus ieškoma kitos įstaigos, kuri tai darytų.

„Tikėtina, kad kitais metais laivų paradas bus.

Tai išskirtinis Klaipėdos miesto jūrinės kultūros renginys. Būtų be galo liūdna, kad ta tradicija nutrūktų.

Manau, kad mums pavyks rasti sprendimą“, - sakė Kultūros skyriaus vedėja.

Finansavimo modelis, jos manymu, galėtų būti toks, koks buvo, ir ateityje: prisideda Savivaldybė per dalinį finansavimą ir organizatoriai ieško partnerysčių su verslu.

Valstybė neremia jūrinės kultūros?

R. Žiubrio manymu, valstybė neremia jūrinės kultūros. Pasak jo, nėra numatyta, kur būtų galima teikti tokias paraiškas. „Jūrinės kultūros sąvoka kol kas yra nesutvarkyta.

Paraiškas teikti siūloma į regionines programas prie Kultūros tarybos, bet didžiuosiuose miestuose registruotos įmonės to daryti negali.

Jeigu esame jūrinė valstybė, jūrinei kultūrai turime skirti atitinkamą dėmesį, o jo kol kas nėra.

Todėl ir atsiranda tokių keblumų, kaip atsitiko su laivų paradu, kuris tampa galvos skausmu tik vietos bendruomenei. Taip neturėtų būti“, - sako jis.

„Mes, ne tik Klaipėdos miesto, bet ir regiono savivaldybių merai, kreipėmės į Lietuvos kultūros ministeriją, į Lietuvos kultūros tarybą ir Seimo Jūrinių reikalų komisiją norėdami atkreipti dėmesį, kad jūrinė kultūra turėtų būti labiau stiprinama nacionaliniu mastu.

Mes norime, kad jūrinė kultūra rūpėtų ne tik Klaipėdos miestui ir mūsų regionui, bet kad ir kiekvienas vilnietis, kaunietis ar Trakų gyventojas jaustųsi jūrinės valstybės dalimi“, - sakė E. Deltuvaitė.

Jos teigimu, Lietuvos kultūros taryba finansuoja projektus pagal meno sritis, pavyzdžiui, vizualieji menai, scenos menai ir pan., arba pagal veiklos kryptį, bet teminių dalykų nėra.

"Nematome priežasties, kodėl negalėtų jūrinė kultūra atsirasti kaip prioritetas, už kurį būtų skiriamas papildomas balas ar atskira programa. Tokių modelių pasaulyje yra, pavyzdžiui, Kanadoje.

Ir mes savo mieste projektus jau finansuojame ne pagal meno sritį, o pagal prioritetą. Finansavimas yra, bet pajūrio kultūros festivaliai, jūrinės kultūros renginiai ne visada atrasdavo savo vietą.

Mes pasiūlėme į tai atkreipti dėmesį, bet tiek ministerijos, tiek Kultūros tarybos atsakymas neigiamas. Bandysime kalbėtis toliau", - teigė Kultūros skyriaus vedėja.

Šiandien Klaipėdos miesto ir kitų regiono savivaldybių kultūros skyrių darbuotojai, merai, jūrinių įstaigų atstovai diskutuos nuotoliniu būdu apie jūrinės kultūros svarbą, ieškos galimybių jai propaguoti su Seimo Jūrinių reikalų komisijos nariais.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder