Ketinama riboti jūrinių laivų amžių

Yra manančiųjų, kad taip biurokratai nuskandins Lietuvos laivyną. Baiminamasi, kad Lietuvos laivų savininkai savo transporto priemones registruos Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje. Kuriamos įvairios versijos.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka sako, kad su laivų savininkais minėtas projektas po aptarimo buvo suderintas. Yra numatytos išimtys tam tikroms laivų grupėms, pavyzdžiui, žvejybos laivams, laivams, kurie yra įtraukti į Baltąjį Paryžiaus memorandumo sąrašą. Minėtas projektas dar yra papildytas nuostatomis dėl dokumentų pripažinimo originaliais bei laivų pavadinimų. Šiuo metu atliekamas tarpžinybinis projekto vertinimas.

Didėja gedimų rizika

Susisiekimo ministerija pateikia tokius šio projekto būtinumo argumentus. Visų pirma, jis parengtas todėl, kad išaugo užklausų dėl senų jūrų laivų registravimo Lietuvos jūrų laivų registre skaičius. Ministerija nori išlaikyti ir toliau užtikrinti aukštą su Lietuvos vėliava plaukiojančių laivų saugos lygį, siekia, kad Lietuva, kaip vėliavos valstybė, tinkamai vykdytų prisiimtus tarptautinius ir regioninius įsipareigojimus laivybos srityje.

Kad ir kaip gerai būtų prižiūrimi senstantys laivai, vis tiek didėja gedimų, nelaimingų atsitikimų ar avarijų rizika. Korozija veikia laivo konstrukciją ir ši silpnėja, susidėvi mechaniniai komponentai, juntamas šiuolaikinių saugos priemonių ar technologijų stygius. Tokia situacija, Susisiekimo ministerijos specialistų manymu, kelia pavojų ne tik patiems jūrų laivams, bet ir aplinkai, įgulos, krovinių bei keleivių saugumui.

Siekia likti Baltajame sąraše

Dar vienas dalykas - jūrų laivo amžius yra vienas pagrindinių kriterijų, lemiančių dažnesnius jūrų laivų patikrinimus užsienio valstybių uostuose. Nustatant jūrų laivo rizikos lygį laikomasi nuostatos, kad senesni kaip dvylikos metų laivai kelia didesnę riziką.

Vykdant senų jūrų laivų kontrolę nustatoma daugiau saugios laivybos reikalavimų pažeidimų, todėl seni laivai yra dažniau sulaikomi. Vienas svarbiausių rodiklių, siekiant patekti į Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo komiteto sudaromą Baltąjį vėliavų valstybių sąrašą ir jame išsilaikyti yra būtent sulaikytų jūrų laivų, plaukiojančių su valstybės vėliava, skaičius.

Lietuva jau penktus metus iš eilės pateko į šį sąrašą. Tai rodo, kad su jos vėliava plaukiojantys jūrų laivai atitinka aukštus tarptautinius saugios laivybos standartus ir prisideda prie to, kad su mūsų šalies vėliava plaukiojantys laivai užsienio jūrų uostuose būtų tikrinami rečiau.

Kitose valstybėse

Susisiekimo ministerija teigia, kad kitose valstybėse taip pat taikomi registruojamų jūrų laivų amžiaus apribojimai.

Pavyzdžiui, Kipras, priklausomai nuo laivo tipo, neregistruoja senesnių kaip 20-25 metų amžiaus jūrų laivų, Malta - senesnių kaip 25 metų jūrų laivų, Liuksemburgas - senesnių kaip 15 metų amžiaus jūrų laivų, Belgija - senesnių kaip 15 metų amžiaus jūrų laivų (su kai kuriomis išimtimis), Latvija - senesnių kaip 23 metų amžiaus jūrų laivų.

Ne tik Europos Sąjungos šalys taiko ribojimus dėl laivo amžiaus: Liberija, Maršalo Salos neregistruoja senesnių kaip 20 metų amžiaus jūrų laivų, Singapūras - senesnių kaip 17 metų amžiaus jūrų laivų (su kai kuriomis išimtimis).