„Kiekvienas visuomenės vystymosi etapas turi tam tikrą esminę savybę. Šiandien tai - tvarumas, t. y. tam tikras balansas tarp ekonominės naudos ir aplinkos išsaugojimo, erdvės, kurioje gražu ir gera gyventi, sukūrimas. Pagrindinis mūsų tikslas - kad šis projektas atitiktų laikmetį ir būtų tvarus“, - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Išrinktas vienas iš penkių
Konkursą krantinei kruiziniams laivams švartuoti šalia Žiemos uosto ir naujam Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos administraciniam pastatui joje projektuoti laimėjo bendrovė Statybos inžinierių konsultantų biuras, pristačiusi viziją „Kuršių vartai“. Šios pirmą vietą pelniusios architektūrinės idėjos autoriai yra architektai Gintaras Čaikauskas, Andrius Keizikas, Arnas Deltuva, Viktoras Čeika ir Jokūbas Augutis.
Laimėtoju „Kuršių vartus“ išrinko kompetentinga komisija, kurią sudarė uosto, Klaipėdos miesto ir architektų visuomenės nariai, pagal vertinimo kriterijus išanalizavusi pateiktus 5 projektus.
Statybos inžinierių konsultantų biuras projektavimo darbus turėtų baigti kitų metų pabaigoje.
Skirtingu rakursu - vis kitoks vaizdas
Architektai neišskiria pastato ir krantinės, jie kalba apie tai kaip apie vieną bendrą kompleksą, atsirasiantį šalia Klaipėdos senamiesčio, apie itin svarbią viešą erdvę. Pasak projekto autorių, direkcijos pastatas, kurio išraiškinga tūrio forma yra asociatyvi, simboliška, siejasi su vyraujančiomis miesto dominantėmis, primena laivų, paukščio sparnų motyvus ir yra tik viena iš tų naujų dalelių, kurios užpildo ir formuoja būsimą erdvę ir panoramą.
„Projektas yra itin įdomus, nes Klaipėda - Lietuvos vandens vartai į pasaulį. Kitur šalyje toks objektas nėra įmanomas“, - sakė architektas A. Keizikas ir pridūrė, kad naujai suformuota erdvė turėtų būti tokia, jog kruizinių laivų keleiviai norėtų išlipti į krantą, o miestiečiams ji turėtų tapti dar viena patrauklia miesto vieta.
„Mūsų kredo - kiekvienas pastatas kuriamas konkrečiai aplinkai, perkėlus kitur, jis taptų sunkiai suprantamas. Labai svarbu surasti išraiškingą jo siluetą, kuris tiek žvelgiant tolimu, tiek artimu rakursu derėtų prie besiformuojančios Klaipėdos panoramos ir iš vandens, ir iš miesto pusės. Tai labai svarbu, nes pastato urbanistinė padėtis išskirtinė: jis stovi pusiasalyje tarsi “padėtas ant delno" ir iškeltas į priekį.
Šis objektas bus pirmasis, kurį pamatę kruizinių laivų keleiviai susidarys įspūdį ne tik apie Klaipėdą, bet ir apie Lietuvą, taigi, jis taps savotiška šalies vizitine kortele.
Būsimo pastato architektūrinė tūrio kompozicija itin plastiška. Jis turi skirtingus siluetus ir fasadus, kurie atrodo vis kitaip žvelgiant iš kiekvieno taško. Tai ir buvo vienas iš tų architektūrinių sprendimų, atkreipusių į mūsų pasiūlymą vertintojų dėmesį, - kalbėjo projekto vadovas, architektūros profesorius G. Čaikauskas.
- Man žvilgsnis į vandens tolį visuomet yra neatsiejama architektūros raiškos tema. Projektuose tai nagrinėju daugybę metų. Klaipėdoje šis rakursas yra maksimalus, kalbame apie marias, apie jūrą, o tokie iššūkiai dar įdomesni. Laukia didelis ir labai kruopštus darbas", - sako profesorius.
Pastatas bus 6 aukštų. Objekte numatytos erdvės tiek viešoms, tiek ir uostui skirtoms funkcijoms atlikti. "Pastatas bus atviras ir visuomenei: čia bus rengiamos ekspozicijos, bus konferencijų salės, kavinė, liftai pakels ant pastato stogo. Iš čia numatytos apžvalgos aikštelės bus galima pasigrožėti Klaipėda ir mariomis.
Pastatas apžvelgiamas iš vandens plaukiant laivu bus suvokiamas iš labai tolimų ir skirtingų taškų, tad V formos stogas atsiskleis vis kitokiu rakursu", - pasakojo A. Keizikas.
Atsižvelgta į Klaipėdos specifiką
Naujoje erdvėje formuojamas vandens link orientuotas atviras amfiteatras, numatomi įvairūs mažosios architektūros elementai bei reljefiniai ir plokšti apželdinimo sprendiniai.
Medžiaginis ir spalvinis projekto sprendimas yra susijęs tiek su istorinės, tiek ir su naujosios Klaipėdos architektūros tradicijų stilistika. Apdaila bus kokybiška keraminė, o fasadai - iš stiklo sistemų.
„Taikysime šiuolaikiškas, ilgaamžes, gerą vaizdą sukuriančias medžiagas, kurios užtikrins pastato energinį efektyvumą, atsparumą agresyviai gamtos aplinkai - vėjo, audrų, drėgmės poveikiui“, - tikina G. Čaikauskas.
Architektai džiaugiasi, kad pavyko suderinti funkcinę pastato paskirtį su viešomis erdvėmis. Jo aplinkoje numatyta papildoma dekoratyvinė vandens temos tąsa.
Automobilių stovėjimo vietos bus pridengtos, nebus matomos atvirai. Ant jų saugyklos stogo bus galima užlipti ir stebėti atsiveriančius Kuršių nerijos vaizdus.
Apžvalginėse terasose bus išdėstyti specialūs uždari stikliniai kubai, kurie lankytojus saugos nuo vėjo ir lietaus. Viešoje erdvėje žmonės galės būti ir esant darganotam orui, kuris gana dažnas Klaipėdoje. Šiuos kubus bus galima eksploatuoti švenčių bei mugių metu. „Pastatas turėtų įsilieti į viešąjį miesto gyvenimą, atlikti labai daug reikalingų funkcijų“, - sako G. Čaikauskas.
Erdvė atveriama visuomenei
Pačią krantinę projektuos subrangovų įmonė, besispecializuojanti būtent krantinių projektavimo srityje. Bus sprendžiamas ir autobusų, kurie atvyksta išvežti kruizinių laivų keleivių į ekskursijas, išdėstymo klausimas.
Pasak architekto A. Keiziko, krantinės plotas didžiulis - ne vienas hektaras, ir ji visa turės būti integruota į miesto audinį. Tai nebus vien betono paviršius, prie kurio prisišvartuos kruiziniai laivai. Čia numatomos įvairios funkcinės zonos, kur miestiečiai galės ateiti ne tik vasarą, bet ir žiemą, erdvė bus pritaikyta miesto šventėms. Pavyzdžiui, viena teritorijos zona galėtų būti skirta koncertams, kita - apželdinimui, gamtos elementams, trečia - aktyviai veiklai, sportui ir pan.
„Jeigu nepadarytumėme krantinėje traukos objektų, “žudytume„ erdvę. Jos didžiulė pridėtinė vertė - priėjimas prie vandens, kurio anksčiau nebuvo. Naujoji erdvė bus plačiai atverta visuomenei. Be to, šalia jos iškils didžiulis “Memelio miesto" kompleksas, kuris irgi taps papildomu traukos centru. Žmonės turės puikią galimybę iš jo ateiti prie mūsų projektuojamos krantinės.
Naujoji vieša erdvė turės aiškiai išreikštą reprezentacinę paskirtį, nes yra labai svarbioje Klaipėdai vietoje. Anksčiau buvusi uždara teritorija dabar įgaus naują veidą ir visiškai kitą prasmę", - sakė architektas A. Keizikas.
„Naujoji erdvė bus įspūdinga“
Uosto direkcijos vadovas mano, kad statyti naują pastatą jau kiek pavėluota. Pasak jo, dabartinis Uosto direkcijos pastatas yra gražus, turi šarmo. „Mes vertinome galimybę jį suremontuoti. Kainuotų labai brangiai, o pasiektas rezultatas būtų labai pusinis. Todėl reikia naujo pastato“, - sako jis.
Naujos krantinės kruiziniams laivams taip pat reikia, nes dabar Klaipėdos uostas per metus negali priimti apie 10 laivų, kadangi jie didesni, nei leidžiama švartuoti prie dabartinės kruizinių laivų krantinės. Be to, prie jos ne visada telpa tiek laivų, kiek atplaukia.
„Sukurdami labai gražiai sutvarkytas viešąsias erdves mes praplėsime senamiestį. Mane žavi drąsus žingsnis į vandenį. Dalis jo bus užpilama ir padaroma speciali krantinė, skirta didesniems laivams. Įsivaizduokite, prie jos bus švartuojamas didžiulis kruizinis laineris, galintis plukdyti daugiau kaip 4 tūkst. keleivių, ir jis atrodys kaip pastatas miesto centre. Ir tokie “pastatai" vis keisis, nes atplauks vis kiti laivai.
Žmonės galės ateiti pamojuoti atplaukiantiems laivams. Matome, kad jiems tai patinka, nes gausiai renkamasi ant šiaurinio molo jais pasigrožėti. Naujoji erdvė bus tiesiog įspūdinga, su želdiniais. Aplink ją pradės vystytis ir „Memelio miestas“, įgyvendinsiantis savo projektus. Ar įsivaizduojate, kokia graži erdvė atsiras Klaipėdoje?" - susižavėjimo šiuo projektu neslėpė Uosto direkcijos vadovas.
Pirmajame pastato, kurio plotas - 7 tūkst. kvadratinių metrų, aukšte bus daug visuomeninės paskirties erdvių: didžiulis holas, kavinė, didelė 250 kvadratinių metrų ploto salė, kuria, pasak A. Latako, galės naudotis ne tik Uosto direkcija. Didžioji dalis pirmo aukšto, generalinio direktoriaus teigimu, yra skirta visuomenei.
Žinoma, kadangi Uosto direkcija yra strateginė įmonė, patekti į jos patalpas bus galima tik su leidimais.
„Labai norėtume visa tai padaryti per įmanomai trumpiausią laiką, bet turime laikytis procedūrų. Tikiuosi, kad vėlyvą 2024 metų rudenį pradėsime statybos darbus“, - sako A. Latakas.
Bendra projekto statybos kaina - apie 35 mln. eurų. Daugiausia, žinoma, kainuos krantinė, nes hidrotechniniai statiniai itin brangūs.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą