Klaipėdos uoste duotas startas tvarios laivybos erai: pradeda veikti pirmasis žaliasis laivybos maršrutas

Šiandien šiuo aplinkai draugišku kuru varomas laivas „Eco Umande“ pirmą kartą kirto Klaipėdos uosto vartus: prasideda tvarios laivybos era. Žaliuoju laivybos maršrutu plauksiantis laivas uoste lankysis kas dvi savaites.

„Šiandien Klaipėdos uostas žymi svarbų istorijos momentą – pirmąjį uoste reguliariai kursuosiančio žaliuoju metanoliu varomo laivo „Eco Umande“ įplaukimą, kuris ne tik simbolizuoja tvarios laivybos eros pradžią Klaipėdos uoste, bet ir įtraukia Lietuvą į tarptautinį žaliųjų laivybos maršrutų tinklą. 

Tai didelis įvertinimas mūsų pastangoms siekti aplinkosauginių tikslų ir įrodymas, kad esame tarp pažangiausių Europos uostų. 

Kartu su tokiais uostais kaip Roterdamas ir Antverpenas mes prisidedame prie tvarios jūrinės laivybos pramonės vystymo“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Kiek daugiau nei prieš 50 metų veiklą Pietryčių Azijoje pradėjusi įmonė „X-Press Feeders“ šiuo metu dirba visoje Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje, Karibų jūros regione, Lotynų Amerikoje, Viduržemio jūros regione ir Europoje. 

Pati įmonė konteinerių nevaldo, jos pagrindinė veikla – transporto paslaugų konteinerių operatoriams tiekimas. 

„X-Press Feeders“ šiandien turi daugiau nei 100 laivų nuo 700 TEU iki 7 tūkstančių TEU talpos. Žengdama tvarumo kryptimi, įmonė iki 2026-ųjų planuoja įsigyti 14 žaliuoju metanoliu varomų laivų. Šiuo metu jau plaukioja 4 tokie laivai, vienas jų – „Eco Umande“.

„X-Press Feeders“ yra įsipareigojusi plėtoti tvarią laivybos praktiką. Ši iniciatyva atitinka mūsų įsipareigojimą mažinti anglies dvideginio išmetimą ir skatinti aplinkai draugišką veiklą pasauliniuose laivybos maršrutuose. 

Mūsų aplinkai draugiško, metanoliu varomo laivo „Eco Umande“ atplaukimas į Klaipėdos uostą yra svarbus įvykis ne tik mūsų įmonei, bet ir visai laivybos pramonei. 

Bendradarbiaudami su tokiais pažangiai mąstančiais uostais kaip Klaipėda, mes imamės konkrečių veiksmų, kad visoje Europoje laivybos pramonė taptų tvaresnė“, – teigia Francis Goh, įmonės „X-Press Feeders“ vykdomasis direktorius.

Konteinerius į Klaipėdos konteinerių terminalą ir iš jo plukdysiantis žaliuoju metanoliu varomas laivas „Eco Umande“ yra 148 metrų ilgio. 

Vienu metu 1 260 TEU konteinerių galintis plukdyti laivas kursuos maršrutu Roterdamas–Antverpenas–Klaipėda–Ryga–Roterdamas.

„Mūsų įmonės viena iš strateginių krypčių – tvarumas, todėl aktyviai investuojame į įvairius sprendimus, kurie padeda mažinti CO2 emisijas. 

Įsigyjame aplinkai draugišką techniką, optimizuojame krovos procesus bei naudojame energiją tausojančius sprendimus, siekdami sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir prisidėti prie tvaresnės bei ekologiškai atsakingos uosto veiklos. 

Mus džiugina, jog šiais metais į mūsų terminalą vis dažniau atplaukia SGD kuru varomi didieji krovininiai laivai, jau buvo atliktos SGD bunkeravimo operacijos, o šiandien priimame žaliuoju metanoliu varomą laivą „Eco Umande“. 

Visa tai įrodo, jog mes, kaip krovos terminalas, esame atsakingai pasiruošę aptarnauti ne tik iki šiol mums įprastus laivus, bet ir žaliuosius, kurie aktyviai prisideda prie aplinkos išsaugojimo“, – sako Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

Šių metų balandį įmonė „X-Press Feeders“ ir šeši Europos uostai, tarp kurių ir Klaipėdos uostas, padėjo parašus bendrame dokumente ir įsipareigojo drauge skatinti tvarios laivybos plėtrą Šiaurės ir Baltijos jūrose kuriant žaliuosius laivybos koridorius, prisidedančius prie CO2 emisijų mažinimo. 

Taip pat įsipareigota uostuose plėtoti alternatyvių degalų, tarp kurių ir metanolis, tiekimo į laivus infrastruktūrą. 

Šis Klaipėdos uosto įtraukimas į žaliąjį laivybos maršrutą yra tarp Klaipėdos uosto ir „X-Press Feeders“ pasirašyto bendradarbiavimo susitarimo tąsa.

Žaliasis laivybos koridorius – tai reguliarus jūrų transporto maršrutas, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas laivybos poveikio aplinkai mažinimui naudojant aplinkai draugišką kurą, pavyzdžiui, žaliąjį metanolį ar žaliąjį vandenilį, elektrą, taip pat diegiant infrastruktūrą ir pažangias technologijas, kurios leidžia sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, oro taršą, triukšmą ir kitas neigiamas pasekmes aplinkai.