Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė nauju laikotarpiu tikisi europinių pinigų

Senajai KŽVVG buvusiu finansiniu laikotarpiu nepasisekė panaudoti europinių lėšų, išskyrus du projektus. Nacionalinei mokėjimo agentūrai nutraukus su ja sutartį, uostamiestis neteko apie 2 milijonus eurų. Žemės ūkio ministerija juos perskirstė kitoms gerai dirbusioms grupėms.

Pernai sausį miesto Tarybos sprendimu Savivaldybė išstojo iš senosios KŽVVG, kuriai šiuo metu vadovauja Petras Pareigis. Tais pačiais metais spalį priimtas sprendimas, kad Savivaldybė dalyvaus asociacijos „Naujoji KŽVVG“ veikloje.

Keturi steigėjai

„Naujoji KŽVVG“ įsteigta 2021 kovo 31 d. Jos steigėjai - 4 juridiniai asmenys, atstovaujantys žuvininkystės verslui bei visuomeniniam vietos veiklos sektoriui: dvi viešosios įstaigos, viena žvejybos ir viena laivų remonto įmonė.

UAB „Gero vėjo žvejams“ vykdo žvejybos veiklą nuo 1994 metų, vidutinės įmonės pajamos - apie 20 000 Eur per metus.

VšĮ Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras, įkurta 2007 metais, šiuo metu yra vienintelė organizacija Baltijos šalyse, valdanti daugiau nei 13 istorinių laivų. Įstaiga stengiasi išsaugoti istorinį Klaipėdos identitetą ir gyvą neatsiejamą žvejybos ištakų šaltinį - laivus.

UAB „Ambertip“ pagrindinė veikla - jachtų servisas ir remontas, medinių laivų remontas, laivų variklių servisas. 2020 metais jos valdomas laivas „Nordwind“ buvo panaudotas Richardo Vagnerio operoje „Skrajojantis olandas“.

VšĮ „Tekantis vanduo“ atstovauja vienam iš būsimo laikotarpio strategijos prioritetų - marinistinės kultūros paveldui, žvejybos ir akvakultūros paveldo puoselėjimui. Įstaiga vykdo burlaivio „Olga“ atstatymo projektą.

Penktasis asociacijos narys yra Klaipėdos miesto savivaldybė.

Pasak „Naujosios KŽVVG“ pirmininko Barto Markevičiaus, kadangi dėl senosios KŽVVG buvo kilę problemų, Savivaldybė ne itin norėjo stoti į naująją grupę. Steigėjams įvairiuose miesto Tarybos komitetų posėdžiuose teko prisistatyti, kas jie tokie, paaiškinti, kodėl jie steigia naują grupę.

Strategija dar nepradėta

„Naujoji grupė yra įsteigta ir funkcionuojanti. Šiuo metu mes laukiame iš Žemės ūkio ministerijos naujų gairių ir taisyklių, kurios dabar yra derinamos. Aktyvesnius veiksmus dėl naujojo finansavimo laikotarpio mes pradėsime tada, kai jau žinosime gaires. Šiuo metu esame ramybės būsenos. Bendraujame tarpusavyje, bet neskubame priimti naujų narių, kol dar nesame supažindinti su naujomis taisyklėmis“, - „Vakarų ekspresui“ sakė B. Markevičius.

Kadangi gairių dar nėra, naujoji grupė dar nerengia strategijos, nors planus, ką būtų galima padaryti, yra numačiusi. „Mes atsižvelgsime į bendruomenės norus ir poreikius. Žuvininkystė pastaruoju metu kinta, jos situacija gana sudėtinga. Kai bus naujos gairės, turėsime priimti į asociaciją naujų narių. Nuspręsime kartu su Savivaldybe, kas jais galės tapti, kad neatsirastų asociacijoje keistos reputacijos asmenų, kurie sabotuotų bet kokius sprendimus, trikdytų grupės veiklą. Tada visi diskutuosime, kokios strategijos mums reikia. Visi mūsų sprendimai bus skaidrūs“, - tikino naujos grupės vadovas.

Kol kas nežinia, kiek „Naujajai KŽVVG“ bus skirta lėšų įvairiems projektams įgyvendinti.

B. Markevičius tikisi, kad gairės gali būti paskelbtos dar šiemet rugpjūtį. Jo manymu, kvietimai rengti strategiją bus paskelbti arba šiemet gruodį, arba jau kitais metais.

Naujas laikotarpis, nauji reikalavimai

Žuvininkystės fondo pinigai buvo patvirtinti 2014-2020 metų laikotarpiui ir paskirstyti. Klaipėdos ŽVVG buvo pirmoji iš ŽVVG, su kuria sutartis buvo nutraukta. Dabar kalbama apie naują finansinį laikotarpį, kurio metu bus keliami nauji rekalaivimai ŽVVG, bus patvirtintos naujos sąlygos.

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus patarėjas Tomas Keršys, kuruojantis VVG veiklą, teigė, kad dar nepatvirtintos naujo finansinio laikotarpio taisyklės ir sąlygos.

„Reglamentas patvirtintas. Dabar kiekviena šalis turi pasivirtinti veiksmų programą, pagal kurią būtų leidžiami ne tik ŽVVG skirti, bet viso žuvininkystės fondo pinigai. Tą programą tvirtina Europos Komisija (EK). Tokią programą mes esame pasitvirtinę, dabar ją deriname su EK. Jeigu ją mums patvirtins, tada skelbsime taisykles, naujus reikalavimus vietos veiklos grupėms. Naujas laikotarpis, nauji reikalavimai. Tada VVG turės prisitaikyti prie tų reikalavimų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė ministerijos atstovas.

Jo teigimu, ir ŽVVG valdyba, ir nariai turės būti atitinkami. Pirmoji finansinė parama bus skirta strategijoms parengti. „Ar naujos, ar senos grupės turės atitikti mūsų naujus reikalavimus“, - sakė T. Keršys.

Paklaustas, ar dabar į Klaipėdos grupę bus žiūrima pro didinamąjį stiklą, nes buvo iškilę problemų, ministerijos vyr. specialistas atsakė: „Taip, Klaipėda mums davė tam tikrų patirčių. Nedaug, bet yra iširusių grupių, nes dėl pinigų bendruomenė susiskaldo. Faktas tas, kad visiems bus taikomi šiek tiek kitokie reikalavimai, kad būtų išvengta tokių dalykų.“

Prognozuoti, kokios ŽVVG galės dabar pretenduoti į europinius pinigus, ministerijos atstovas negalėjo, nes dar nežino naujų reikalavimų, jų dar nepatvirtino stebėsenos komitetas, kurį sudaro įvairių ministerijų, institucijų, socialinių partnerių atstovai. Komitetas dar tik formuojamas.

T. Keršys mano, kad jeigu viskas vyks sklandžiai, tai parama gali būti skirta jau šių metų pabaigoje.