Klaipėdos viešojo transporto sistema turėtų atsisukti veidu į keleivį

Tarybos narė Lilija Petraitienė teigė pati dažnai besinaudojanti viešuoju transportu ir esanti labai pasipiktinusi bilietų kontrolierių darbu.

„Ne kartą teko asmeniškai įsiterpti į konfliktus tarp keleivių ir kontrolierių“, – sakė L. Petraitienė.

Anot jos, kai kurie kontrolieriai elgiasi itin grubiai, o jų bendravimo stilius primena net sovietinius laikus. Politikė siūlė organizuoti kontrolieriams mokymus, kad jų bendravimas su keleiviais būtų draugiškesnis.

Komiteto posėdyje ne kartą nuskambėjo mintis, kad keleiviai, važiuodami autobusu, neturėtų patirti streso.

Tarybos narys Arūnas Tuma netgi kėlė klausimą, ar nereikėtų apskritai atsisakyti dabartinės kontrolės sistemos. Jis pateikė pavyzdžių iš užsienio šalių, kur keleiviams įlipant pro priekines duris pats vairuotojas patikrina, ar bilietas pažymėtas.

Skyrė baudą

A. Mikalauskė paaiškino, kad kontrolės paslaugą jos vadovaujama įstaiga perka iš bendrovės „Ekskomisarų biuras“. Pasak jos, įmonės vadovai supranta problemą ir imasi prevencinių priemonių.

Beje, dėl netinkamo kontrolierių elgesio KKT kontrolę vykdančiai įmonei jau yra skyrusi 300 eurų baudą. Tai padaryta pirmą kartą.

A. Tuma taip pat siūlė svarstyti galimybę, kad pats KKT vykdytų keleivių kontrolę, kaip šiuo metu vykdo automobilių parkavimo kontrolę.

Tuo metu Tarybos narys Leonas Makūnas teigė, kad keleiviai, važiuojantys su galiojančiu bilietu ir lengvatą patvirtinančiu dokumentu, autobuse turi jaustis ramiai. Pasak jo, nerimauti turėtų taisykles pažeidžiantys keleiviai, nes kontrolės paskirtis ir yra kontroliuoti.

O štai naujienų portalui VE.lt klaipėdietis Andrius sakė dažnai važiuojantis miesto autobusais ir pastebintis pagerėjusį kontrolierių elgesį.

„Vienos senjorės metinis bilietas pasirodė negaliojantis. Kontrolierė pasiūlė jai dokumentus pasitikrinti namuose, nenubaudė ir leido važiuoti toliau. Kitu atveju paauglys važiavo be bilieto. Kontrolierė mandagiai paklausė, ar jis neturi 30 centų bilietui įsigyti, o išgirdusi neigiamą atsakymą tiesiog paprašė išlipti iš autobuso ir baudos neskyrė“, – geras tendencijas vardijo Andrius.

Vis dėlto miesto politikai pažymėjo, kad socialiniuose tinkluose vis dar gausu neigiamų atsiliepimų apie kontrolierių darbą. Jų nuomone, reikėtų siekti, kad visa sistema būtų orientuota į žmogų.

Paini sistema

Tarybos narys Sergejus Mažuga atkreipė dėmesį ir į nepatogią bilietų žymėjimo sistemą priemiesčių maršrutuose. Pasak jo, vykstant iki trečiosios zonos keleiviui tenka net keturis kartus glausti kortelę prie skaitytuvo.

Komiteto pirmininkas Raimondas Tamošauskas priminė, kad ši problema keliama jau ne pirmus metus. Jo teigimu, sistema nėra patogi ir saugi, nes keleiviams važiuojančiame autobuse tenka keltis iš vietų ir kelis kartus žymėti bilietą.

„Juo labiau kad yra pavyzdžių, kai galima nusipirkti vieną bilietą visai zonai. Vilniuje jau seniai galioja tvarka, kai bilietas perkamas konkrečiam laikui, o ne vienam važiavimui“, – sakė R. Tamošauskas.

KKT vadovė A. Mikalauskė teigė, kad į visas keleivių ir politikų pastabas yra įsiklausoma, o sistemą siekiama nuolat tobulinti. Tačiau ji akcentavo, kad įstaigą su technologinių sprendimų kūrėjais sieja ilgalaikiai įsipareigojimai, todėl pokyčiams įgyvendinti reikia laiko.

Ji taip pat pabrėžė, kad šiuo metu vyksta Klaipėdos viešojo transporto mobiliosios programėlės atnaujinimo darbai. Politikai atkreipė dėmesį, kad dabartinė programėlė jau yra morališkai pasenusi ir neužtikrina visų keleiviams reikalingų funkcijų. Pavyzdžiui, per programėlę galima įsigyti terminuotą bilietą, tačiau juo pasinaudoti įmanoma tik turint fizinę elektroninę keleivio kortelę.

Vis dėlto KKT vertinimas buvo toks, kad kontrolės mechanizmas uostamiesčio viešajame transporte veikia gana efektyviai. Tai rodo ir augantis nustatomų pažeidimų bei surenkamų baudų skaičius.

Įstaiga nurodo, kad prie kontrolierių darbo efektyvumo prisidėjo naujai įdiegta programinė įranga, leidžianti iš anksto blokuoti bilietų skaitytuvus prieš autobusams atvykstant į stotelę. Taip pažeidėjams užkertamas kelias bilietą žymėti tik pamačius kontrolierius.

Pardavimai auga

„Keleivių, važiuojančių be bilietų, skaičiaus augimas siejamas su vis dar išliekančiais pasikeitusiais keleivių įlipimo į autobusą – pro galines duris – įpročiais, kurie apsunkino pirminę vairuotojų atliekamą keleivių įlaipinimo kontrolę“, – teigiama įstaigos pateiktoje ataskaitoje.

Praėjusiais metais KKT organizuojamais autobusų maršrutais buvo užfiksuota 38,8 mln. kelionių – 0,4 mln. daugiau nei 2024 metais. Autobusai kursavo 69 maršrutais.

„Klaipėdos keleivinis transportas“, kurio vienintelė dalininkė yra Klaipėdos miesto savivaldybė, 2025 metais gavo 25,8 mln. eurų pajamų – 16 proc. daugiau nei metais anksčiau.