Kolegoms - apie savas bėdas

Estų ir suomių jūrininkai džiaugiasi, kad jų santykiai su valdžios atstovais nėra prasti. Visiems Baltijos jūros regiono šalių jūrininkams susirūpinimą kelia tai, kad rinkoje atsirado daug jūrininkų iš Azijos šalių, o europiečių skaičius laivyne vis labiau mažėja.

Jūrininkams aktualūs klausimai aptarti rugsėjo pabaigoje Rygoje vykusiame Latvijos jūrų kapitonų organizuotame Baltijos jūros šalių jūrų kapitonų asociacijų suvažiavime. 

Jame dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos atstovai. Lietuvos jūrų kapitonų asociacijai atstovavo jos pirmininkas Juozas Liepuonius, jūrų kapitonai Antanas Petruškevičius ir Romas Karmazinas. Švedijos atstovai šį kartą negalėjo atvykti, o Kaliningrado kapitonai į jį nebuvo kviesti.

Jūrų kapitonų asociacijų suvažiavimai vyksta ne kasmet, galima sakyti, stichiškai. Vieną susitikimą organizavo estai, kitą - švedai, prieš porą metų - suomiai. Lietuviai planuoją jį organizuoti kitais metais.

Susirinkę Baltijos šalių kapitonai aptarė jūrininkų socialines ir profesines problemas - įdarbinimo, apmokėjimo už darbą, mokesčių klausimus.

Lietuvos jūrininkai informavo, kad laive-dujų saugykloje „Independence“ neįdarbinami savo šalies jūrininkai, nors tokių specialistų turima. Pasak J. Liepuoniaus, kapitonas Dmitrijus Sokolovas neseniai priėmė tokį pastatytą naują tanklaivį ir plukdo jį į darbo rajoną.

„Užsienio kompanijos patiki tokius laivus mūsų kapitonams, o Lietuvoje sakoma, kad tokių specialistų neturime“, - teigė J. Liepuonius.

Kiekviena asociacija pristatė savo veiklą, visuomenines iniciatyvas, pasidalijo patirtimi bei iššūkiais, su kuriais šiandien susiduria jos jūrininkai.

© Baltijos jūros šalių jūrų kapitonų asociacijų suvažiavime Lietuvos jūrų kapitonų asociacijai atstovavo (iš dešinės) jos pirmininkas Juozas Liepuonius, jūrų kapitonai Romas Karmazinas ir Antanas Petruškevičius. Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos nuotr.

„Užsienio kompanijos patiki tokius laivus mūsų kapitonams, o Lietuvoje sakoma, kad tokių specialistų neturime“, - teigė Juozas Liepuonius.

„Pasidalijome patirtimi, kaip mums pavyksta bendrauti su valdžios atstovais, kitomis jūrinėmis organizacijomis, aptarėme įstatymų leidybos, jūrininkų socialinių garantijų ir kitus klausimus“, - sakė Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas.

Planuojama, kad kitas Baltijos šalių jūrų kapitonų asociacijų suvažiavimas vyks kitais metais Klaipėdoje. Ketinama pasikviesti per Jūros šventę švedus, suomius, estus, latvius.

„Reikšmingiausia, ką mes galime parodyti ir kuo pasigirti, yra Jūros šventė. 2016 metais mūsų svečiai, atvykę iš kaimyninių šalių, dalyvavo šventinėje eisenoje, plaukė į jūrą pagerbti žuvusių jūrininkų. Jiems mūsų tradicijos labai patiko“, - pasakojo J. Liepuonius.