Kuršių marių žvejai: įmonės traukiasi iš verslo

„Mūsų verslinė žvejyba vis labiau ribojama, griežčiau reglamentuojama palyginti su Rusijos ir su Baltijos jūros priekrantės žvejais bei mėgėjiška žvejyba, kuri, mūsų vertinimu, reguliuojama ne taip principingai“, - „Vakarų ekspresui“ sakė S. Jakubauskienė.

Praėjusių metų viduryje verslinės žvejybos pajėgumai Kuršių mariose buvo sumažinti kone perpus - Iš paskirtų 979 žvejybos įrankių kvotų, skirtų 2023-2026/27 metams, šiandien liko 493.

„Lampetros“ žvejams 2025-ieji buvo liūdni, nes neturėjo kuo nudžiuginti žuvies vartotojų. 

Pasak S. Jakubauskienės, siekdamas paskatinti žvejybos įmones trauktis iš verslo buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas įvedė drastiškus apribojimus. 

Asociacija pateikė į rinką vos daugiau kaip 500 tonų žuvies - tai pats mažiausias kiekis per asociacijos 32 metų gyvavimo laikotarpį. Kadangi žvejybos įrankių kvotos sumažintos perpus, tiek pat sumažėjo ir sugaunamos žuvies kiekis, nors paklausa niekur neišnyko. 

Sumažėjus žuvų kiekiui pakilo kaina. Kaip visada daugiausia pajamų žvejams davė pagrindinės žuvys: karšiai, starkiai, kuojos.

Traukiasi iš verslo

Šiuo metu „Lampetra“ vienija 32 įmones, iš jų 27 žvejoja Kuršių mariose. 

2024 metais iš verslinės žvejybos mariose pasitraukė septynios, o pernai taip pasielgė dar keturios įmonės. 

Šiemet trauktis iš verslo planuoja 2-3 įmonės, nors kompensuojama jau bus ne 100 proc. kaip anksčiau. Išmokas, skiriamas verslams, nutraukiantiems verslinę žvejybą vidaus vandenyse, pagal numatytą 80 proc. finansavimą 2026 metais Aplinkos ministerija planavo mažinti, buvo ruošiamasi skirti tik 500 tūkst. eurų.

„Teikėme pastabas ir prašėme įvertinti faktinį šios priemonės lėšų poreikį. Kiek mums yra žinoma, ruošiamasi didinti lėšas išmokoms iki 800 tūkst. eurų“, - sakė S. Jakubauskienė.

Pirminiame plane 2024-2026 metams kompensacijoms už pasitraukimą iš verslo vidaus vandenyse įvertinus preliminarų galimų pareiškėjų skaičių ežeruose ir Kuršių mariose buvo numatyta 6 mln. eurų. 

Vėliau, 2025 metų spalį, planuojamos lėšos buvo padidintos iki 6,6 mln. eurų, o šiemet bendrą sumą norima sumažinti iki 5 mln. eurų. Kompensacijoms už pasitraukimą iš verslo ežerų ir Kuršių marių žvejams jau panaudota 4,5 mln. eurų.

Paveldo statusas gyvenimo nepakeitė

S. Jakubauskienės teigimu, tai, kad pernai kovą Kuršių marių žvejyba buvo įtraukta į Lietuvos nematerialaus turto tautinio paveldo sąvadą, kol kas niekaip nepakeitė žvejų gyvenimo.

„Teisės aktai, lengvinantys sąlygas tradicinei žvejybai, kol kas nepriimti, bet turime pasidžiaugti ir padėkoti Etninės kultūros globos tarybai, kuri siekia, kad ši tradicija išliktų gyva. Buvo sudaryta darbo grupė, kuri paruošė Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektą, kuriame numatyta daugiau galimybių ir apsaugos žvejams amatininkams. Įstatymo projektas šiomis dienomis turi būti pristatytas Aplinkos, Žemės ūkio ir Kultūros ministerijoms“, - aiškino „Lampetros“ vadovė.

Pernai „Lampetra“ pateikė į rinką vos daugiau kaip 500 tonų žuvies, tai pats mažiausias kiekis per asociacijos 32 metų gyvavimo laikotarpį.

Nėgių žvejyba Kuršių mariose nėra draudžiama. Nuo šiemet ji draudžiama upėse - Šventojoje ir Nemune. 

"Mes pateikėme siūlymą grąžinti nėgių verslinę žvejybą upėse, nes Nemune bučiukais ją vykdė tik viena įmonė ir tai labai svarbus Mažosios Lietuvos kultūros paveldas.

Mūsų žiniomis, Palangos muziejus su 4 įmonėmis, žvejojančiomis Šventosios upėje, įregistravo paraišką, kad ši žvejyba būtų įtraukta į Lietuvos nematerialaus turto tautinio paveldo sąvadą“, - sakė S. Jakubauskienė. 

„Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad nėgių žvejyba Šventosios upėje šiemet įtraukta į minėtą sąvadą.

Ko tikimasi

„Europos bendroji žuvininkystės politika remia ir sudaro lengvinančias sąlygas nedideliems laivams, kad būtų užtikrinamos deramos pajamos žvejams, siūlo populiarinti vietines žuvis, bendradarbiavimą su turizmo sektoriumi, skatina šalis užsitikrinti aprūpinimą žuvies produktais už prieinamą kainą, bet mūsų gyvybingumas šiandien yra „gesinamas“.

Tikime, kad aplinkos ministras Kastytis Žuromskas žvejybos reguliavimą Kuršių mariose nustatys vadovaudamasis mokslinėmis rekomendacijomis. Turime neseną patirtį, kaip prieš Seimo rinkimus buvo priešinami žvejų mėgėjų ir verslo atstovai, priimti į jokią logiką netelpantys apribojimai verslui.

Mes siekiame, kad valdžios žmonės suprastų, jog tėvų ir senolių patirtį reikia gerbti ir sudaryti sąlygas gyvuoti tradicinei žvejybai, kad ji nebūtų veliama į būsimų Seimo rinkimų batalijas“, - sako „Lampetros“ vadovė.