Laivų statyba ir remontas: Europa bandys susigrąžinti prarastas pozicijas

Europos laivų statytojų, remontininkų ir jūrinės inžinerijos bei gamybos asociacija „Sea Europe“ kelia ambicingą tikslą ir rengia strategiją - iki 2035 metų Europoje turi būti pastatyta 10 tūkst. išmanių ir technologiškai naujų, saugių aplinkai ir tvarių laivų. 

Planuojama apie 10 milijardų eurų investicijų ir pusė milijono naujų darbo vietų.

Pasak A. Šileikos, jeigu tą tikslą remtų Europos Komisija ir būtų atsižvelgta į pateiktus pasiūlymų blokus, laivų statyba atgimtų ir grįžtų atgal į Europą, užtikrintų jos ekonomikos gyvybingumą, atitiktų saugumo interesus.

Europos Sąjunga (ES) orientuojasi į eksportą. 90 proc. eksporto vysta jūromis. Apie 40 proc. vidinių ES pervežimų irgi vyksta jūromis. 

Europos tikslas - nepriklausyti nuo kokių nors šalių, o užsitikrinti nepriklausomumą pasitelkus savo laivų statybos pramonę. Manoma, kad taip Europa galėtų susigrąžinti laivų statybos lyderio vaidmenį.

47 proc. užsakymų - Pietryčių Azijoje

Krovininių laivų statybos srityje tebesilaikoma jų didėjimo tendencijos, t. y. statomi vis didesni laivai. Tokios pačios tendencijos matyti ir kruizinių laivų sektoriuje - jie statomi didesni, juose didėja lovų, t. y. kruizinių keleivių skaičius, nes tai teigiamai veikia paties laivo veiklos ekonomiką.

A. Šileikos teigimu, iš principo Europa nebestato krovinius gabenančių laivų. Visi jie statomi Pietryčių Azijoje - Kinijoje, Pietų Korėjoje ir Japonijoje.

„Europiečiai apleidžia pozicijas, nes yra nevienodos konkuravimo sąlygos. 

Tiek minėtose trijose šalyse, tiek Amerikoje laivų statybos sektoriui taikomos įvairios lengvatos, teikiama pagalba, nes manoma, kad tai yra strateginė šalies ekonomikos kryptis. 

To ES nėra, todėl ji prarado šį segmentą ir jis iškeliavo į Pietryčių Aziją.

Pernai Pietų Korėja gavo 26 proc., Kinija - 55 proc., abi jos - 81 proc. visų užsakymų statyti naujus laivus, o Europa - tik 7 proc. Europos laivų savininkai apie 47 proc. naujų laivų užsakė Pietryčių Azijoje.

Europoje liko specialių, karinių, kruizinių ir trumpos laivybos laivų statybos segmentas. 

Tiesa, jau vienas kruizinis laivas pernai buvo pastatytas Kinijoje. Pasak VLG vadovo, kinai labai agresyviai veržiasi ir į tą Europos rinkos dalį. 

Tačiau Europoje statomi specializuoti, technologiškai sudėtingi išmanieji laivai. Tai tam tikras jos konkurencinis pranašumas.

Užsakymų daugėja

„Iššūkių, netikėtumų, problemų, kurias reikia spręsti, būna visada. Nuo jų apsaugo diversifikuota VLG veikla. 

Jeigu vienai kuriai nors veiklai sekasi sunkiau, kita dengia kokios nors vertės nesukūrimą. Visumoje mūsų veiklą vertinu normaliai. 

Su pirmo pusmečio iššūkiais įmonės komanda susidorojo“, - „Vakarų ekspresui“ sakė VLG vadovas.

A. Šileikos teigimu, palyginti su praėjusių metų 7 mėnesių laikotarpiu, šie metai Vakarų Baltijos laivų statyklai yra geresni: išlaikomas 10 proc. pardavimų augimas, maždaug 15 proc. yra didesnės gamybos apimtys.

Naujų laivų poreikį, VLG vadovo teigimu, skatina nulinės taršos kursas. Didėja aplinkai draugiškų laivų, alternatyviu kuru varomų laivų poreikis. 

Daug užklausimų gaunama dėl keltų, multifunkcinių, žvejybos, taip pat laivų su dviguba paskirtimi arba karinių laivų statybos.

„Užsakymų daugėja. Mūsų partneriai, kruizinių laivų statyklos, pasirašinėja naujus kontraktus statyti kruizinius laivus. 

Tai duoda mums pagrindo nusiteikti optimistiškai, nes mes statome kruiziniams laivams didelius blokus ir dalyvaujame europinių kruizinių laivų subrangos tinkle“, - sako A. Šileika.

Kaip vieną iš įdomesnių projektų Vakarų Baltijos laivų statykloje VLG vadovas paminėjo elektrinio kelto statybą iki rakto.

Jau yra parengtas modernaus karinio laivo konceptas, šiuo metu atliekami jo projektavimo darbai ir jis jau pristatomas rinkai parodose. Pasak A. Šileikos, šiuo laivu domimasi.

Įdomių iššūkių metas

VLG įmonių grupei priklausančiai UAB „Vakarų laivų remontas“ (VLR) vadovauja Ingrida Streckienė. „Mes labai džiaugiamės, kad ji ryžosi vadovauti tokiam įdomiam, pilnam iššūkių verslui“, - sako VLG vadovas.

Šiemet septynių mėnesių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, VLR laivų remonto apimtys yra šiek tiek mažesnės. 

Remontuojamų laivų skaičius panašus kaip ir praėjusiais metais, bet mažiau daroma modernizacijos darbų. 

Pasak A. Šileikos, ko gero, jie buvo atlikti anksčiau, tada, kai buvo įrengiama nemažai vadinamųjų balastinių vandenų valymo įrenginių sistemų.

VLG vadovo manymu, antroje šių metų pusėje ir kitų metų pradžioje situacija keisis, bus nemažai įdomių ir sudėtingų modernizavimo darbų.

Ir šiuo metu įgyvendinami įvairūs laivų modernizavimo projektai. „Įgyvendinome vieno suskystintųjų gamtinių dujų bunkeriavimo laivo modernizavimo projektą, didelį, sudėtingą, įdomų. 

Ateityje turime projektų laivuose sumontuoti rotorines bures ir pan. Sakyčiau, laivų remontininkams dabar įdomių iššūkių metas“, - sako A. Šileika.

Sakyčiau, laivų remontininkams dabar įdomių iššūkių metas.

Kainos stabilizavosi

A. Šileikos teigimu, kuro ir elektros kainos stabilizavosi, bet, palyginti su prieškriziniu laikotarpiu, yra išaugusios. 

Gerai tik tai, kad jos nebešokinėja kaip anksčiau, tad galima planuoti savo biudžetą.

UAB „Klaipėdos laivų remontas“ (KLR), remontuojančios vidutinius ir mažus laivus, generalinis direktorius Alvydas Butkus antrina, kad kažkada buvę dideli kainų šuoliai šiuo metu yra apmažėję. 

Metalas kažkada kainavo labai brangiai, o šiandien, pasak jo, yra pigesnis, bet vis tiek kainuoja ne tiek, kaip anksčiau.

Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos vykdomasis direktorius Viktoras Čepys kaip teigiamą tendenciją taip pat akcentuoja tai, kad plieno kainos stabilizavosi. 

Pasak jo, palyginti su tuo, kas buvo karo Ukrainoje pradžioje, dabar viskas susireguliavo.

Metalą VLG, pasak jos vadovo, dabar atsiveža iš viso pasaulio, išskyrus Rusiją, Baltarusiją ir kitas nedraugiškas šalis. KLR laivinį metalą perka iš UAB „Elme metalas“, kuri priklauso VLG grupei.

Dokų išplukdyti nebežada

KLR generalinis direktorius A. Butkus sako, kad jo vadovaujamoje įmonėje laivų remonto apimtys nėra sumažėjusios. Jai šių metų pirmas pusmetis buvo neblogas. 

Remonto apimtys nemažos, laivai statomi į dokus. Šiuo metu yra remontuojami net 4 laivai.

KLR aptarnauja AB „DFDS Seaways“ ir bendrovės „TT-Line“ keltus. Iki šiol turima jų užsakymų. „Manau, metų pabaiga turėtų būti nebloga“, - sako bendrovės vadovas.

Manau, metų pabaiga turėtų būti nebloga.

Iš įdomesnių laivų remonto darbų KLR generalinis direktorius pažymi suomių savaeigių ir nesavaeigių baržų kapitalinį remontą, kurio metu labai daug reikėjo keisti metalo. 

Šiuo metu remontuojami du Lietuvos kariniai laivai: vienas jų štabo ir aprūpinimo laivas „Jotvingis“, kitas - patrulinis laivas. 

A. Butkus juokauja, kad KLR tapo karinio laivyno remonto baze. Įmonė dalyvauja konkursuose ir juos laimi greičiausiai todėl, kad turi dokus ir jie yra būtent tokio dydžio, kokio reikia kariniams laivams.

Šiemet atnaujinta remonto darbams skirta suvirinimo įranga. 

Kitais metais planuojama laivo korpusų valymo robotizacija, tam numatomos tam tikros investicijos. 

„Laivų korpusai bus valomi uždaru ciklu. Kai ant korpuso bus uždėtas robotas, bus mažesnis užterštumas ir didesnis našumas“, - sako A. Butkus.

KLR turi du plaukiojančiuosius dokus. Kelerius metus vis buvo žadama iškelti gamybą iš miesto centro į pietinę uosto dalį. 

Dalis cechų ir buvo iškelta, o dokai liko. Jiems vietą įrengti turėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. 

Jų iškraustymas vis buvo atidedamas ir atidedamas. Dabar, A. Butkaus teigimu, dokai kol kas lieka toje pačioje vietoje, jų iškraustymas kol kas yra sustabdytas. 

O kaip ateityje elgsis akcininkai, kol kas nežinoma.

Pagrindinis KLR laivų remontininkų rūpestis dabar - užsakymų paieška kitiems metams, o iki Naujųjų metų jų netrūksta.

Intensyvina darbų paiešką

Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija šiuo metu turi 16 narių. Dauguma jų yra nedidelės įmonės.

„Žinia, nemažai mūsų įmonių dirbo su Rusijos laivynu, ypač su žvejybos. Pasikeitus geopolitinei situacijai joms teko ieškoti naujų užsakovų. Jos suintensyvino darbų paiešką ir dirba visose sferose, kuriose tik gali. 

Viena nedidelė įmonė, kurioje dirbo 5 žmonės, išstojo iš asociacijos, nes surado kitą kryptį, nesusijusią su laivynu. Apie bankrotus kol kas nėra jokių kalbų.

Visi pradėjo normaliai dirbti pasikeitusiomis sąlygomis ir laksto po visą pasaulį ieškodami, kur ką galėtų padaryti. 

Visi pradėjo normaliai dirbti pasikeitusiomis sąlygomis ir laksto po visą pasaulį ieškodami, kur ką galėtų padaryti.

Mūsų mažosios įmonės iš esmės dirba kitur - Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir kt.", - situaciją apibūdino Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos vykdomasis direktorius V. Čepys.

Problema - darbuotojų stygius

Ir vis dėlto, pasak A. Šileikos, didžiausia laivų statytojų ir remontininkų problema išlieka darbuotojų stygius. Situacija darbo jėgos rinkoje tebėra įtempta.

„Pas mus dirba žmonės iš Indijos ir Vietnamo. Manau, šiandien daugelyje įmonių dirba darbuotojai iš Azijos. 

Kai neliko ukrainiečių ir trūksta darbo rankų, žvalgomės alternatyvų. Žmonės iš trečiųjų šalių samdomi ne todėl, kad jų darbo jėga yra pigesnė, o todėl, kad jos tiesiog trūksta.

Lietuvos ekonomika būtų stipresnė ir konkurencingesnė, didėtų ir bendras vidaus produktas, jeigu darbuotojų įsivežimo politika būtų paprastesnė. 

Dabar atsivežti darbuotojus trunka labai ilgai. Aiškinama, kad tokia tvarka įvesta todėl, kad Lietuva įsivežė daug darbuotojų iš trečiųjų šalių. 

Bet joje jų dirba mažuma, jie reeksportuoti dirbti į užsienį. Tos įmonės, kurios dirba Lietuvoje ir turi savo gamybinius pajėgumus, kenčia nuo to, kad visiems taikomos bendros taisyklės. 

Tai problemai spręsti bandome teikti įvairius siūlymus", - aiškino A. Šileika.

„Su darbuotojais ta pati situacija, kokia ir buvo. Kelios įmonės važinėja ir po Vietnamą, ir po Indiją, ieško darbuotojų, nes labai sumažėjo ukrainiečių. Pas mus dirba žmonės iš Indijos, Kazachstano, Kirgiztano. 

Nėra paprastas dalykas atsivežti žmones, daug biurokratinių procedūrų. Lengviau laivų statytojams, kurie turi projektus metams. Laivų remontininkams sunku planuoti. 

Šiandien neturi projekto, rytoj turi, o atsivežti darbuotojų greitai neišeina. Teko intensyvinti ir darbuotojų paiešką“, - aiškino V. Čepys.

Darbuotojų, pasak A. Butkaus, kai kada trūksta ir KLR. „Dabar pas mus didelis krūvis, tai specialistų atliekant specifinius vairo sraigto remonto darbus trūksta. 

Kviečiami kurį laiką padirbėti net į pensiją jau išėję darbuotojai. Pas mus jų trūkumas būna momentinis. Atslūgus poreikiui išsiverčiame savo jėgomis“, - sakė KLR vadovas

Dirbtinis intelektas gali daug

Kol kas rinkoje yra įvairių alternatyvaus kuro rūšių: suskystintosios gamtinės dujos, metanolis, amoniakas, vandenilis, elektra. 

Jau kuriamas pirmas konteinervežis su branduoline jėgaine. Pasak A. Šileikos, yra įvairių svarstymų, bet tai, koks ateityje bus pagrindinis alternatyvus kuras, matyt, lems alternatyvių technologijų įdiegimo, laivų operavimo kaštai ir kt. 

Bet kuriam alternatyviam kurui reikia sukurti infrastruktūrą, kad laivai galėtų bunkeruotis. Kuro pasirinkimas gali priklausyti ir nuo to, kokiomis distancijomis laivai plaukioja.

„Visi skaičiuoja ir kapitalą, nes tai labai svarbu. Bet kurio alternatyvaus kuro panaudojimo kaštai didesni nei šiaip klasikinės propulsinės laivo sistemos“, - aiškino VLG vadovas.

Paklaustas, ar laivų statybos ir remonto srityje dirbtinis intelektas gali daug nuveikti, A. Šileika atsakė: „Manau, kad tikrai gali nuveikti labai daug. 

Dirbtinis intelektas nėra iš tų ateities planų, kurie būtų neįgyvendinami. Labai aiški tendencija - autonominiai laivai (be įgulos - aut. past). 

Jau dabar bandomi mini laivai, kurie valdomi iš kranto. Ne tik dirbtinis intelektas, bet ir skaitmenizavimas yra technologinės pažangos pagrindas tiek laivų statybos, tiek laivų remonto įmonėse.“

KLR generalinis direktorius A. Butkus sako, kad mažuose laivuose didelio automatizavimo ar dirbtinio intelekto nepritaikysi. 

Pasak jo, mažųjų laivų savininkai ne itin daug dėmesio skiria ir žaliajam kursui.