Lietuvos laivų savininkai ruošiasi naujiems iššūkiams

Neseniai vykusioje Lietuvos laivų savininkų asociacijos (LLSA) organizuotoje konferencijoje „Visa tai - jūra“, skirtoje aktualiems jūriniams klausimams, perskaityta 11 pranešimų.

„Aptarėme tai, kas padaryta, ir tai, ką dar reikia dar padaryti, tai, kas mūsų laukia. Kalbėjome apie žaliąjį kursą, apie vėjų jėgainių parką, apie kuro įvairovę, gamtosaugą, socialinį jūrininkų draudimą tarptautiniame fone ir daugelį kitų klausimų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė LLSA prezidentas Vytautas Lygnugaris.

LLSA konferencijoje dalyvavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, Seimo Jūrinių reikalų komisijos pirmininkas Valdas Rakutis, du Europos Sąjungos (ES) laivų savininkų asociacijos atstovai iš Briuselio ir daug kitų garbių svečių.

Galima valstybės pagalba

UAB „Ignitis Renewables“ atstovas supažindino konferencijos dalyvius su reikalavimais planuojamą vėjo jėgainių parką ties Palanga aptarnausiantiems laivams. Pasak LLSA vykdomojo direktoriaus Gintauto Kutkos, iš principo laivams, kurie aptarnaus vėjo jėgainių parkus jūroje, galima taikyti valstybės pagalbą, bet reikėtų gauti leidimą Briuselyje.

Konferencijoje paskelbta, kad pasirašytas trijų kompanijų - „Garant“, „OJ Crew“ ir olandų kompanijos - ketinimų protokolas, jog laivų, kurie plukdys vėjo jėgainių parkų darbuotojus, bazė bus Klaipėdoje.

Teigiami sprendimai

Po 2020 metų Seimo rinkimų LLSA parašė Seimui ir Vyriausybei savo lūkesčių laišką. Jame buvo išsakyta tai, kas laivų savininkams yra labai aktualu. Vienas iš tokių klausimų buvo nacionalinio laivyno įgulų sudėtis.

„Jūrininko profesija nėra labai populiari. Todėl mums reikia tam tikrą procentą jūrininkų samdyti iš trečiųjų šalių. Dabar 75 proc. Lietuvos laivo įgulos gali sudaryti jūrininkai iš trečiųjų šalių. Kapitonas turi būti Europos Sąjungos pilietis. Manome, kad priimti labai protingi sprendimai. Smagu, kad Susisiekimo ministerija mus girdi“, - sako LLSA prezidentas V. Lygnugaris.

Tarp per tuos metus įvykusių gerų dalykų jis paminėjo tonažo mokesčio įvedimą Lietuvoje, visiškai išspręstą laivų įkeitimo klausimą.

Lieka socialiniai klausimai

Socialiniai jūrininkų klausimai ir toliau lieka neišspręsti ir yra aktualūs, pavyzdžiui, dienpinigių, dėl kurių jūrininkai gauna mažas pensijas, nes jie neįtraukti į atlyginimą, klausimas. ES atstovų, dalyvavusių konferencijoje, manymu, unifikuoto tinkamo visoms ES šalims sprendimo socialiniais klausimais greičiausiai nebus. Kiekviena jų turės priimti savo sprendimą.

V. Lygnurio manymu, šiuos klausimus būtų galima išspręsti, jeigu jūrininkams būtų įvestos lubos, t. y. jeigu jūrininkų įmokos „Sodrai“ būtų mokamos tik iki tam tikros sumos, o tam, kas yra virš jos, būtų taikomas nulinis tarifas.

Prieš keliolika metų Seimas balsavo už lubų jūrininkams įvedimą, bet tuometinis prezidentas Valdas Adamkus vetavo, nes manė, kad jūrininkai negali būti išskiriami. Seime antrą kartą balsuojant, kad būtų atmestas veto, pritrūko dviejų balsų.

Pasak V. Lygnugario, Lietuvoje aktyviai dirbančių yra tik 1800 jūrininkų. Jeigu jiems būtų įvestos lubos, kad Lietuvos laivų savininkai galėtų būti konkurencingi ne tik ES, bet ir visame pasaulyje, tai precedento nesukeltų. LLSA prezidento teigimu, taip buvo padaryta Latvijoje.

Alternatyvus kuras

Laivybos kompanijos raginamos naudoti kuo švaresnį ir mažiau taršų kurą. V. Lygnugario teigimu, yra kelios kuro rūšys, kurias renkasi laivų savininkai. Pasak G. Kutkos, sunku pasakyti, ar vandenilis, ar amoniakas, ar metanolis bus ateities kuras.

Prie alternatyvių kuro rūšių bus pereinama palaipsniui iki 2050 metų. Numatomi pereinamieji laikotarpiai.

AB „DFDS Seaways“ šiuo metu dar nėra nusprendusi, kokį kurą naudos ateityje jos laivai.

„Manau, kiekviena laivybos kompanija pati nuspręs, kokį kurą naudos. Tai ne šios dienos klausimas, bet apie tai jau po truputį reikia pradėti galvoti, nes ateityje tai reikės daryti neišvengiamai“, - teigia V. Lygnugaris.

Teks pirkti taršos leidimus

Pasak LLSA vykdomojo direktoriaus G. Kutkos, aktualiausi klausimai Lietuvos laivų savininkams dabar - žalieji reikalavimai, ateinantys iš Europos Sąjungos. Vienas jų - nuo šių metų įsigaliojęs reglamentas dėl laivų sektoriaus priskyrimo nuolatinių taršos leidimų sistemai. Vyriausybė jau pateikė Seimui Klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį bus įgyvendinamas tas reglamentas.

„Visi laivai, kurių neto tonažas viršija 5000, privalo teikti informaciją per europinę sistemą apie taršą anglies dvideginiu. Nuo šių metų už tą taršą, kurią pridarysime šiemet, kitais metais turėsime pirkti taršos leidimus, t. y. turėsime mokėti už taršą. Mes kviečiame ministeriją nelaukti, kol Seimas pritars įstatymui, bet jau dabar pradėti tam ruoštis. Mums reikia tą reglamentą perkelti į nacionalinę teisę“, - sako G. Kutka.

Taršos leidimus pirkti reikės, jeigu laivas plaukia tarp dviejų ES uostų arba jeigu bent vienas iš uostų bus ES.

Ir apie praeitį, ir apie ateitį

Nuo 2030 metų įsigalios reikalavimas ro-ro, konteineriniams laivams uostuose prisijungti prie elektros tinklo krante. Klaipėdos uoste planuojama 2026-2027 metais turėti tris tokias vietas, viena jų būtų Centriniame Klaipėdos terminale.

AB „KN Energies“ (buvusi „Klaipėdos nafta“) pasidalino informacija, su kokiais iššūkiai susiduria siekdama tapti laivo „Independence“ savininke. Laivą jį perima šiemet gruodį. Pranešimą skaitė ir su savo planais supažindino ir „PKN Orlen“ atstovas.

Lietuvos jūrų muziejaus atstovas konferencijoje apžvelgė laivybos praeitį, o ateitį jūrininkų atžvilgiu - Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus pavaduotojas.

1999 m. vasario 2 d. buvo pasirašyta Lietuvos laivų savininkų asociacijos steigimo sutartis, vasario 19 d. ji buvo įregistruota. Jos steigėjais tapo AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, „Klaipėdos transporto laivynas“, UAB „Passat“ ir UAB „Limarko“. Pirmuoju asociacijos prezidentu ir administracijos vadovu buvo paskirtas ilgametis „Lietuvos jūrų laivininkystės“ vadovas kapitonas Antanas Anilionis.