Priminsime, kad šiemet rugsėjo 16 d. Seimas patvirtino įstatymo pakeitimo projektą, kuris leis valstybinės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos statusą pakeisti nuo 2023 metų sausio 1 d. į akcinę bendrovę. Jos akcijos 100 proc. liks valstybės nuosavybė. Bendrovę valdys kolegialus organas Stebėtojų taryba ir valdybą
Pranešimą šiuo klausimu padarė Tarybos narys Saulius Budinas. Pasak jo, tik posovietinėse rinkose būdingas nacionalinis valdymas. Jis aptarė Skandinavijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos uostų valdymą. Nemažai uostų yra municipalinis, federalinis valdymas, daugelyje uostų akcijų turi savivaldybės, viešojo kapitalo įmonės ir kt. Pavyzdžiui, 74 proc. Rostoko (Vokietija) uosto akcijų valdo savivaldybė.
Tikimasi, kad Klaipėdos savivaldybei tapus Uosto direkcijos akcininke sparčiau vystysis uosto ir miesto plėtra. S. Budino teigimu, 2020-aisiais Uosto direkcija sumokėjo 25 mln. eurų dividendų, tačiau privažiavimo į uostą keliams skirta tik maža šių lėšų dalelė. Būdama akcininkė Savivaldybė gaus dividendų, kuriuos galės panaudoti ne tik privažiavimo į uostą, bet ir kitiems keliams, aplinkosaugai ir kt. Jis priminė, kad buvo sukiršinta uostamiesčio bendruomenė miesto teritorijos dalies, t. y. uosto, bendrąjį planą pripažinus viršesniu už miesto bendrąjį planą.
„Turime istorinį šansą tapti Uosto direkcijos akcininkais“, - teigė S. Budinas ir pridūrė, kad to siekti padės klaipėdietis aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Pasak jo, šiuo klausimu geranoriškai yra nusiteikęs ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Siūlymo projektas buvo svarstytas Tarybos komitetuose, į gautas pastabas atsižvelgta, tekstas suderintas su teisininkais. Tarybos nariui Vidmantui Plečkaičiui nepatiko, kad siūlomas projektas po tų pastabų buvo apverstas aukštyn kojomis.
Tarybos narys Arvydas Vaitkus ragino palaikyti šį projektą. Pasak jo, panašus klausimas svarstomas jau 14 metų. Jis priminė, kad prieš dvejus metus Uosto direkcija buvo pelningiausia tarp Europos Sąjungos uostų, o dabar kalbama apie jos darbo efektyvinimą. Jo teigimu, tai papildomas šansas gauti lėšų į miesto biudžetą. Jos bus skirtos ne šventėms, o ekologijai. Anot jo, būtų labai gerai, kad miestas nors kažkiek susipažintų su tuo, kaip veikia uostas.
Tarybos narė Judita Simonavičiūtė taip pat mano, kad savivalda turi atlikti tokį veiksmą, parodyti savo norą prisidėti prie uosto valdymo. Jos teigimu, tada bus kur kas mažiau konfliktų nei dabar. Tarybos narė Alina Velykienė pasigedo diskusijų strateginiais miesto klausimais.
Ir pritarus tokiam pasiūlymui Tarybos narių laukia nemažas darbas, kad jis neatsidurtų giliai stačiuose, kaip tai nutiko, pasak Tarybos nario Rimanto Taraškevičiaus, su geležinkelio iškėlimo iš centrinės miesto dalies projektu.
Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas sakė suprantąs, kad tai primena nesumedžioto briedžio dalybas, o ir Susisiekimo ministerijoje nėra taip, kad visi žavėtųsi šita idėja, diskusijų bus daug. „Tai graži ambicija, kurią išreiškė Klaipėdos miesto taryba ir tai neleis Vyriausybei išvengti šitos diskusijos“, - sakė V. Grubliauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą