Mokymo centro vadovas: į laivą pusės elektriko nepasamdysi
Centras, kartu su Klaipėdos pramonininkų, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų, Lietuvos jūrų krovos kompanijų, Lietuvos laivų savininkų ir Lietuvos jūrininkų įdarbinimo įmonių asociacijomis bei Klaipėdos laisvąja ekonomine zona atliko tyrimą, po kurio paaiškėjo, kad specialistų, kuriuos įmonės galėtų įdarbinti dabar, poreikis yra dvigubai didesnis nei centras jų paruošia.
Metams baigiantis Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centrą aplankė Seimo jūrinių reikalų komisija. Viena iš jai išsakytų problemų - sudvejintų programų grąžinimas.
Keliami tarptautiniai reikalavimai
Maždaug prieš 10 metų, kai buvo formuojamos modulinės programos, dingo sudvejintos specialybės. E. Skarbaliaus teigimu, krante galbūt ir tinka išgrynintos specialybės, jūroje - ne. Jūreiviai turi turėti dvigubas specialybes, nes laive negali būti pvz., 0,25 ar 0,5 elektriko etato.
"Laivų elektrikų specialybę mes atgaivinome. Šiemet buvo neblogas stojančiųjų skaičius. Kai pradėjau dirbti, kelerius metus laivų motoristų nepavykdavo surinkti net minimalios 7 asmenų grupės. Dabar jau antri metai bent tas minimalias grupes surenkame, bet jų reikia gerokai daugiau. Tačiau jūreivių specialybės mums iki šiol nepavyksta atgaivinti, - „Vakarų ekspresui“ sakė centro vadovas.
Pasak jo, ir uždarbio atžvilgiu, jeigu žmogus turi tik jūreivio kvalifikaciją, jis negali konkuruoti su filipiniečiais ar jūreiviais iš kitų trečiųjų šalių.
Pagal tarptautinius reikalavimus ir standartus jūreivis gali dirbti tik viršutiniame denyje, į variklių skyrių jis neturi teisės nusileisti. Motoristas į viršutinį denį gali užlipti kaip turistas, bet dirbti jame negali.
"Laivininkai - vienintelė specialybė, kurios rengimą reglamentuoja tiek Lietuvos švietimo srities įstatymai, tiek tarptautinė jūrų teisė. Mus prižiūri tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tiek Lietuvos transporto saugos administracija. Mes turime dvi mamas, institucinio dėmesio mums pakanka.
Pats esu dirbęs pirmoje Jūrinių reikalų komisijoje, žinau, kad reikalinga politinė valia ir politinis apsisprendimas. Jeigu Lietuvai nereikalingos tos specialybės, tokių specialistų rengimas turi būti nutraukiamas. O jeigu jos reikalingos, o mano supratimu, yra reikalingos, tada mums reikia šiek tiek pagalbos", - sako centro direktorius.
Jo teigimu, pagrindinė problema nacionaliniu mastu yra Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, tapatybės formavimas. Pati savaime ji nesusiformuos.
"Negali pykti ant tautos, kad savo valstybę ji suvokia kaip pliažinę, nes ji jūrą, uostą ir laivus mato tik iš pliažų", - juokauja E. Skarbalius.
Bandys kitais metais
"Mums reikia, kad mūsų parengti specialistai būtų kiek galima universalesni.
Laivų statybai labai reikalingi laivų įrenginių montuotojai. Vienu metu tai buvo populiari specialybė, bet dabar jos atgaivinti nepavyksta. Ir atlyginimai geri, ir darbo sąlygos. Tendencija tokia: jeigu kelerius metus į tą specialybę nebuvo priėmimo, viskas, ji apmiršta. Manau, kad iš dalies taip yra todėl, kad daugeliui tai dar nesuvokiamos specialybės, nes uostas po šiai dienai yra uždara teritorija", - sako E. Skarbalius.
Klausimas dėl sudvejintų jūreivių specialybių keliamas vos ne 10 metų, tačiau kol kas niekas nepasikeitė. E. Skarbaliaus teigimu, žodinis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pritarimas gautas pernai.
"Pauliaus Lindenau centras - unikali ir vienintelė tokia mokymo įstaiga Lietuvoje. Bet puikiai suprantu, kad vienai mokyklai teisės aktų neparašysi. Kitais metais bandysime grąžinti sudvejintas specialybes.
Dabar mes iš dalies šią problemą sprendžiame taip. Suvirintojams siūlome kaip papildomą kursą baigti ir įgyti dar ir jūreivio specialybę. Bet tie kaštai nėra padengiami. Tai mes darome naudodami savo lėšas, tas, kurias mokykla sutaupo nuo kitų specialybių", - pasakojo centro vadovas.

Rašyti komentarą