Naujas „Smiltynės perkėlos“ terminalas: geriau keleiviams, darbuotojams, miestiečiams

Naujosios perkėlos terminalo statybos užbaigtos vasarą, tačiau pilnai jis pradės veikti tik nuo rugsėjo - jame pamažu įsikuria bendrovės darbuotojai, o vėliau bus atverta ir keleiviams skirta salė.

„Smiltynės perkėlos“ vadovas Mindaugas Čiakas sako, kad vasarą, kai keltais naudojasi labai dideli keleivių srautai, nutarta senojoje vietoje palikti keleivių bilietų kasas - baiminamasi, jog jas perkeliant į naują terminalą gali kilti trikdžių.

„Erdves atidarėme jau dabar, jomis jau galima naudotis. O keleivių aptarnavimą naujose patalpose planuojame pradėti nuo rugsėjo 1-osios, kadangi dabar pats sezono įkarštis ir nenorime judinti kasų, taip suvaldyti rizikas, nes jeigu informacinės sistemos užstrigtų, turėtume sudėtingą situaciją“, - „Vakarų ekspresui“ sakė M. Čiakas.

© „Smiltynės perkėla“ nuotr.

Naujo pastato reikėjo

Kaip pasakojo M. Čiakas, sprendimas rekonstruoti senąją keleivių stotį ir administracines patalpas priimtas 2019 metais, tačiau poreikis kilo dar anksčiau, kai ekspertai buvusį pastatą pripažino netinkamu naudoti, didelė jo dalis buvo apribota taip, kad žmonės į ją nepatektų.

„Per tą laiką visa infrastruktūra paseno, po ekspertizės 2014 metais pusė pastato buvo pripažinta avarinės būklės. Pastate nebuvo keleivių salės“, - pasakojo M. Čiakas.

Pasak jo, senasis - 1983 metais statytas keleivių stoties pastatas - buvo neracionaliai suplanuotos, su plačiais koridoriais ir mažais kabinetais, jame nebuvo keleivių laukimo salės, darbuotojams skirtų rūbinių ir dušų, jis nebuvo pritaikytas žmonėms su negalia.

Naujas pastatas tą situaciją pakeitė iš esmės - jame įrengta šiuolaikiška ir specialiųjų poreikių keleiviams pritaikyta laukimo salė, kasos ir savitarnos bilietų pardavimo įrenginiai, erdvė nedidelei kavinei.

„Salė žiemą bus šildoma, vasarą - vėsinama, pritaikyta žmonėms su specialiaisiais poreikiais, bus automatiniai kasos aparatai, bilietų kasos, salėje yra numatyta nedidelė erdvė, kurioje galėtų įsikurti kavinė, ten keleiviai galėtų nusipirkti kavos ar ledų“, - sakė M. Čiakas.

Šia perkėla kasmet pasinaudoja apie 1,3-1,5 mln. keleivių, apie pusė iš jų į Kuršių neriją keliasi be automobilių.

Visas naujasis pastatas užima per 2,4 tūkst. kvadratinių metrų plotą, iš kurio ketvirtadalis skirtas „Smiltynės perkėlos“ administracijai, dalis - laivyno ir aptarnaujančio personalo poreikiams, yra ir keltų remonto dirbtuvės.

M. Čiakas sako, kad, palyginti su sąlygomis senajame pastate, jos darbuotojams pagerėjo kardinaliai.

"Žmonėms įprasta keltus matyti vasarą - kai šviečia saulė, bet ateina ruduo ir ant denio dirbantis upeivis per parą savo darbo drabužius priverstas keisti kelis kartus. Dabar jie turės specialias šlapios aprangos džiovinimo spintas.

Yra rūbinės, dušai, poilsio kambarys. Sąlygos pagerėjo visiems darbuotojams - modernu, šiuolaikiška, darbuotojai tokiomis sąlygomis ir turi dirbti", - teigia M. Čiakas.

Likusios apie 700 kvadratinių metrų ploto patalpos yra pritaikytos nuomai - jose galės įsikurti verslai, galima organizuoti mokymus, konferencijas ar kitus renginius, taip pat rezervuota vieta ir kavinei su terasa, iš kurios atsiveria nuostabus vaizdas į Kuršių neriją.

„Kviečiame įmones nuomotis patalpas, yra konferencijų salė, šalia jos numatyta vieta kavinei su lauko terasa, iš kurios atsiveria nuostabus vaizdas į Kuršių neriją, marias, plaukiančius laivus. Klaipėdoje tokių vietų nėra“, - pasakojo „Smiltynės perkėlos“ vadovas.

Nauja prieiga prie marių

Terminalo statybų projektas apėmė ne tik naują pastatą, bet ir aplinkinės teritorijos tvarkymą - ant marių kranto įrengta aikštė su pajūrio augalais, suoliukais, takeliais: čia atsirado poilsio zona, į kurią patogu atvažiuoti dviračiais ar ateiti pėsčiomis ir gėrėtis praplaukiančiais laivais.

"Statant šį pastatą buvo sutvarkyta daugiau nei 2 hektarai teritorijos, beveik pusė jos atiduota visuomenei - žmonės gali čia ateiti ne tik dėl to, kad reikia persikelti per marias.

Sutvarkytose erdvėse galima tiesiog pailsėti, krantinėje jau dabar netrūksta žvejų", - pasakojo M. Čiakas.

Beje, iš šios aikštės laiptais galima patekti ir į ketvirtame pastato aukšte esančią terasą su vaizdu į Kuršių neriją bei marias.

„Matosi labai gražus saulėtekis, o anksti ryte galima gėrėtis nuostabiu rūku virš marių“, - sako M. Čiakas.

Teritorijoje taip pat įrengtos 83 automobilių stovėjimo vietos, iš jų keturios pritaikytos elektromobilių įkrovimui.

© Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

 Statant šį pastatą buvo sutvarkyta daugiau nei 2 hektarai teritorijos, beveik pusė jos atiduota visuomenei - žmonės gali čia ateiti ne tik dėl to, kad reikia persikelti per marias. Sutvarkytose erdvėse galima tiesiog pailsėti, krantinėje jau dabar netrūksta žvejų.

Emociją keliantis pastatas

Naujojo terminalo pastatas įspūdingai atrodo ne tik iš miesto, bet ir iš Smiltynės pusės, užbaigus jo statybas viešumoje jau pasirodė visuomenės vertinimai.

"Nuomonių yra įvairių, bet, mano nuomone, labai gerai, kad pastatas kelia emociją. Juk architektūra - tai menas, o menas turi kelti emociją.

Pastatas tarsi sklando ore. Mums jis simbolizuoja visą uosto industriją, o plieno konstrukcijos fasade atkartoja fachverko stilių, kuris būdingas Klaipėdai. Atrodo, kad pastate susipina modernizmas ir istorija", - sako M. Čiakas apie pastatą, kuris tampa nauju Jūros kelio akcentu ir simboliniais vartais į Lietuvą atvykstantiems vandens transportu.

Šio projekto autoriai - Klaipėdoje dirbantys architektai Gerda Antanaitytė, Andrius Laurinaitis ir Aurimas Baužys, rekonstrukcijos projektas atrinktas iš penkių pasiūlymų.

Pasirinktas variantas išsiskiria ir savo architektūrine idėja, gimusia iš unikalios vietos, kurioje susitinka industrinis Klaipėdos uostas ir UNESCO saugoma Kuršių nerija. 

Pastatas suprojektuotas kaip šių dviejų pasaulių jungtis. Atviros konstrukcijos pabrėžia uosto charakterį, o virš žemės pakeltas tūris leidžia keleiviams dar prieš kelionę mėgautis atsiveriančiais marių vaizdais.

Beveik trejus metus trukusio projekto vertė siekia 13,9 mln. eurų be PVM, iš kurių 95 proc. finansavo bankas. Projektas įgyvendintas per 33 mėnesius.

M. Čiako vertinimu, vietą ant marių kranto būtina išnaudoti išskirtinei architektūrai, o ne standartiniam projektui.

„Gera architektūra negali būti pigi, jeigu šioje vietoje mes būtume pastatę paprastą dėžutę, ji turėtų būti nugriauta“, - sako jis.

© „Smiltynės perkėla“ nuotr.

Tobulybei ribų nėra

Pastato rekonstrukcija yra nuoseklaus Naujosios perkėlos modernizavimo dalis. Jau 2019 metais buvo rekonstruota automobilių aptarnavimo zona, įrengtos naujos kasos ir transporto eilių valdymo sistema, modernizuotos keltų pakrovimo ir iškrovimo rampos, pradėtas eksploatuoti naujas keltas „Klaipėda“.

Šiuo metu perkėlos teritorijoje taip pat tęsiamas krantinių kapitalinis remontas.

Visi šie projektai įgyvendinami vadovaujantis „Smiltynės perkėlos“ strateginiu veiklos planu. Artimiausiais metais daugiausia dėmesio bus skiriama laivyno atnaujinimui. Bendrovės vizija - elektra arba vandeniliu varomi keltai, kurie užtikrins dar tvaresnį, efektyvesnį ir aplinkai draugiškesnį susisiekimą per Kuršių marias.

„Tobulumo siekimas yra beribis. Tolesni žingsniai - laivyno atnaujinimas, siekiame, kad jis būtų ekologiškas, galbūt varomas elektra ar vandeniliu, nes Uosto direkcija įrengė jo stotelę, norėtume išnaudoti ir šią kuro rūšį.

Tikiu, kad po kelerių metų galėsime pristatyti naują keltą“, - „Smiltynės perkėlos“ ateities planais dalijosi M. Čiakas.