„Pamesta“ mokykla rengs ir atsinaujinančios energijos specialistus (II)

Pabaiga. Pradžia čia

Pirmoje dalyje rašėme, kad sujungus Klaipėdos laivininkų ir Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklas buvo įsteigtas Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centras, gyvavęs dvejus metus, ir kodėl šiemet jis buvo pervadinamas Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centru.

Manoma, kad dėl to, jog Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centras be žodžio „Klaipėdos“ Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenų bazėje pagal abėcėlę atsirado šalia Joniškio, dalis jaunuolių tiesiog nesusiorientavo, kad jame mokoma dviejų minėtų mokyklų programų, ir pametė jas iš savo akiračio. Todėl sąlyginai pavadinome sujuntas mokyklas pamesta mokykla.

Profesinė mokykla Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras turi dvi pagrindines mokymo kryptis: laivininkų ir inžinerinę. Pirmoje straipsnio dalyje pasakojome apie Laivininkų skyrių, o šioje pasakosime apie Inžinerinį skyrių.

Suvirintojai - aukštasis pilotažas

Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro Inžinerinis skyrius yra buvusios Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos patalpose. Pasak mokymo centro direktoriaus Egidijaus Skarbaliaus, čia rengiami specialistai, kurių dėka Lietuva yra jūrinė valstybė. Jo teigimu, stipriausia čia yra suvirintojų pozicija.

"Profesinio mokymo dėstytojai sako, kai per šiemet ir kitus metus bus baigtas įgyvendinti vienas projektas, turėsime suvirintojų rojų. Jau ir šiandien šiuo atžvilgiu mes esame viena didžiausių ir moderniausių mokyklų.

Vienų suvirintojų tikslas - kad siūlė laikytų metus, kitų - tol, kol betonas sudžius. Mūsiškiai sako, kad laivas gali supūti, o siūlė privalo likti.

Mūsų mokiniai šiuo metu virina 12,5 mm storio metalo lakštus, o artimiausiu metu planuojame pereiti jau ir prie lakštų iki 25 milimetrų. Tai jau tam tikras aukštasis pilotažas", - sako E. Skarbalius. Inžineriniame skyriuje rengiami elektrikai, laivų korpusininkai (laivų statyba), o artimiausiu metu planuojama pradėti rengti metalo konstrukcininkus (tiltų, metalinių konstrukcijų statyba).

Nei laivuose, nei pastatuose neapsieinama be santechnikų. Centre rengiami santechnikai, šildymo, vėdinimo sistemų, šilumos siurblių specialistai, izoliacininkai. Kadangi dabartinės minėtų mokyklų patalpos pietinėje miesto dalyje buvo statomos sovietmečiu, kai Klaipėdos uoste buvo labai daug jūrininkų, laivų, kuriuos reikėjo remontuoti, todėl jos gana erdvios.

Inžineriniame sektoriuje yra devynios didžiulės, vaizdžiai tariant, šokių salės, t. y. laboratorijos, kuriose labai smagu pasidairyti ir pašaliečiui - ko tik jose nėra.

Po jas belandžiodamas gali ir pasiklysti.

Ir žemei, ir jūrai

E. Skarbaliaus teigimu, šiemet centras gavo licenciją rengti atsinaujinančios energijos specialistus, t. y. vėjo jėgainių parkams ir saulės baterijų elektrinėms. Joms reikalingi montuotojai, derintojai, eksploatacinės priežiūros ir kt. specialistai.

"Mūsų siekis parengti specialistus vėjo jėgainių parkams jūroje, tas auksines rankas, galinčias juose dirbti. Vėjingumas Lietuvoje didžiausias Klaipėdos krašte, čia gali būti ir didžiausi vėjo jėgainių parkai.

Kad ir kaip būtų, žemės ir jūros profesijos vis dėlto turi savo specifiką.

Mes rengiame specialistus ir žemei, ir jūrai. Pas mus mokoma, kaip reikia dirbti ir išgyventi jūroje.

Tai tie specifiniai dalykai, kurių nėra nė vienoje kitoje profesinėje mokykloje. Mūsų specialistai gali dirbti tiek laivuose, tiek kranto objektuose. Tai mūsų pranašumas, nes tokius pačius įrenginius galime sumontuoti ir laivuose", - teigė E. Skarbalius.

Pasak Klaipėdos Pauliaus Lindenau centro direktoriaus, dabar forsuojamas pasirengimas priimti moksleivius, kurie pasirinks atsinaujinančios energijos specialisto profesiją. Tikimasi, kad rugsėjį bus sudaryta bent viena būsimų tokių specialistų grupė.

Perkvalifikuoja specialistus

P. Lindenau mokymo centre dirba daugiau kaip 50 pedagogų. Jo direktorius prisipažįsta nežinantis, kiek tiksliai moksleivių mokymo centras turi dabar. Mat dalis baigia mokslus gruodį, dalis vasarį, nes mokymo programos būna skirtingos apimties, vieni pradeda rudenį, kiti - žiemą.

Čia mokytis priimami moksleiviai, baigę 8 klases. Juokaujama, kad jie gali „pasimatuoti“ specialybę.

Daugiausia priimama vaikų, baigusių 10 klasių. Jie čia kartu baigia ir gimnazijos kursą, ir įgyja specialybę.

Dar viena pakopa, priimami ir moksleiviai, baigę 12 klasių, kurie yra nusprendę nesiekti aukštojo mokslo, bet nori įsigyti specialybę.

Ir dar viena pakopa - darbingo amžiaus žmonių perkvalifikavimas, kai jie nusprendžia ką nors keisti savo gyvenime.

Specialybės paklausios rinkoje

„Mūsų specialybės pačios paklausiausios rinkoje. Visi be išimties mūsų absolventai turi garantuotą darbą“, - teigia E. Skarbalius.

Mokymo centras, pasak jo, galėtų mokyti 800, o pasispaudęs ir daugiau moksleivių. 52 mokiniai vienu metu gali mokytis suvirintojo specialybės, nes turima tiek darbo vietų Inžineriniame skyriuje ir dar 14 vietų Laivininkų skyriuje. Suvirintojų mokytojas Evaldas Mikalauskas, centro direktoriaus vadinamas suvirintojų karaliumi, o mokinių - treneriu, sakė, kad mokinių neįmanoma kartais ir išvaryti namo - taip jiems patinka virinti metalą.

Pasak centro direktoriaus, suvirintojų vienu metu centras gali ruošti kelis šimtus. Taip pat ir santechnikų, vėdintojų, jūreivių gali rengti kur kas daugiau, nei jų mokosi dabar.

Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro direktorius ragina jaunuolius, kurie širdyje turi bent kiek romantikos, tapti jūreiviais. Mat jų trūksta Lietuvos laivynui ir kitų šalių laivams. Ragina rinktis ir inžinerines centro specialybes ir žada, kad jie gaus patį geriausią išsilavinimą, o baigę mokslus - patį geriausią atlyginimą rinkoje. Ir net jeigu išvažiuos į užsienį, jie braškių neskins, dirbs pagal specialybę.

Balandžio 12 d. Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centre lankėsi Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijos moksleiviai, kurie buvo supažindinti su inžinerinėmis specialybėmis. Vyr. profesijos mokytojas Vidmantas Damulis jiems pasakojo apie laivą. O Su Martyno Mažvydo mokykla, kuri turi inžinerinę klasę, bendradarbiaujama jau visus metus. Jos moksleiviai čia lankosi kiekvieną pirmadienį.

Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.