Paraiškos europinei paramai gauti žuvininkystės srityje teikiamos vangiai

Pasak A. Kairio, šiek tiek galimybes teikti paraiškas riboja ir sąlyga, kad projekto veiklos turi būti plėtojamos Klaipėdos miesto teritorijoje. Tai sukelia tam tikrų iššūkių, nes norint pastatyti, pavyzdžiui, nedidelį prekybos žuvimis paviljoną reikia turėti nuomos ar nuosavybės teise valdomą žemės sklypą su visomis komunikacijomis. Šią sąlygą įvykdyti Klaipėdos mieste nėra paprasta. 

„Bet nepaisydami iššūkių tikimės, kad atsiras pareiškėjų ir verslo projektams įgyvendinti. Šiuo klausimu bendraujame su verslo atstovais ir atsiradus realiems pareiškėjams nedelsdami skelbsime kvietimus teikti paraiškas. Tikimės tai padaryti dar šiais metais“, - sako NKŽVVG valdybos pirmininkas.

Kiek reikia prisidėti pareiškėjui

Priemonių „Sąlygų verslinei ir rekreacinei žvejybai bei turizmui sudarymas vystant nedidelės apimties viešąją infrastruktūrą ir jos valdymo būdus“ ir „Bendruomenės gyvybingumo ir socialinės įtraukties stiprinimas per žuvininkystės (įskaitant laivybą) paveldo bei tradicijų puoselėjimą“, kurių tinkami paramos gavėjai yra viešieji juridiniai asmenys, paramos intensyvumas yra iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti vietos projektų išlaidų arba iki 80 proc., kai projektas yra ne pelno ir pareiškėjas nenurodo, kad atitinka bent vieną iš šių kriterijų: kolektyvinius interesus, turi kolektyvinį paramos gavėją arba turi inovacinių aspektų.

Projektams finansuoti yra skirta 114 939 eurai. Nepaskirstytas dar liko 656 061 euras.

Priemonių „Žuvininkystės produkcijos vertės didinimas investuojant į tvarias maisto sistemas, tiekimo grandinių trumpinimą“ ir „Žuvininkystės bei ją įvairinančių verslų kūrimasis ir plėtra, prioritetą teikiant inovatyvių mėlynosios bioekonomikos iniciatyvų skatinimui“, kurių tinkami paramos gavėjai yra juridiniai ir fiziniai asmenys, paramos intensyvumas yra: iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti vietos projektų išlaidų - kai vietos projektas yra privataus žuvininkystės verslo pobūdžio, kai iš projekto yra įsipareigojama gauti grynųjų pajamų; ir iki 75 proc., kai vietos projektas yra skirtas žuvininkystės verslui plėtoti arba pradėti, jį teikia juridinis arba fizinis asmuo ir pareiškėjas įrodo, kad vietos projektas yra inovatyvus vietos lygiu.

Priemonės „Priemonių, prisidedančių prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo, taikymas žuvininkystėje“, kurios tinkami paramos gavėjai yra juridiniai ir fiziniai asmenys bei viešieji juridiniai asmenys, paramos intensyvumas yra: iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti vietos projektų išlaidų, kai vietos projektas yra privataus žuvininkystės verslo pobūdžio, kai po projekto yra įsipareigojama gauti grynųjų pajamų; iki 75 proc., kai vietos projektas yra skirtas žuvininkystės verslui plėtoti arba pradėti, jį teikia juridinis arba fizinis asmuo ir pareiškėjas įrodo, kad vietos projektas yra inovatyvus vietos lygiu; iki 100 proc., kai vietos projektas yra ne pelno ir jį teikia NVO ar kitas viešasis juridinis asmuo; iki 80 proc., kai projektas yra ne pelno ir pareiškėjas nenurodo, kad atitinka bent vieną iš šių kriterijų: kolektyvinius interesus, turi kolektyvinį paramos gavėją arba turi inovacinių aspektų.

Pateiktos paraiškos

Visos paraiškos teikiamos pagal tam tikras Vietos plėtros strategijos (VPS) priemones. Per pernai ir šiemet iš viso buvo pateiktos keturios projektų paraiškos, visos įvertintos teigiamai. Projektams finansuoti yra skirta 114 939 eurai. Nepaskirstytas dar liko 656 061 euras. Paraiškas vertina minėtos grupės valdyba, o galutinis žodis priklauso Nacionalinei mokėjimo agentūrai, su ja pasirašomos sutartys.

Šiemet buvo paskelbti kvietimai pagal dvi priemones: „Žuvininkystės produkcijos vertės didinimas investuojant į tvarias maisto sistemas, tiekimo grandinių trumpinimą“ ir „Žuvininkystės bei ją įvairinančių verslų kūrimasis ir plėtra, prioritetą teikiant inovatyvių mėlynosios bioekonomikos iniciatyvų skatinimui“.

Šiais metais planuojami skelbti kvietimai dar pagal dvi priemones: „Bendruomenės gyvybingumo ir socialinės įtraukties stiprinimas per žuvininkystės (įskaitant laivybą) paveldo bei tradicijų puoselėjimą“ (vietos projekto įgyvendinimo planų (PĮP, galiojimo data nuo 2026-08-05 iki 2026-09-14); „Priemonių, prisidedančių prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo, taikymas žuvininkystėje“ (PĮP galiojimo data bus nuo 2026-08-05 iki 2026-10-01).

Priemonė „Priemonių, prisidedančių prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo, taikymas žuvininkystėje“ sulaukė 1 paraiškos. VšĮ „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ pateikė paraišką projektui „Marių duona“. Norima sukurti mobilios prekybos-gamybos-edukacijos dirbtuves, kurios padėtų spręsti žvejybos paveldo nykimo, ekologinio švietimo neprieinamumo ir ne sezono metu mažėjančio žvejybos bendruomenių užimtumo problemas. Projekto sutartis nebuvo pasirašyta.

Daugiausia paraiškų - net trijų - sulaukė priemonė „Bendruomenės gyvybingumo ir socialinės įtraukties stiprinimas per žuvininkystės (įskaitant laivybą) paveldo bei tradicijų puoselėjimą“.

VšĮ „Tekantis vanduo“ pateikė projekto „Burinio laivo “Olga„ išsaugojimas ateities kartoms“ paraišką. Projekto tikslas - parengti burinio laivo „Olga“ atkūrimo dokumentų rinkinį bei skleisti informaciją apie žuvininkystės (įskaitant laivybą) paveldą tarp socialiai pažeidžiamų bendruomenės grupių. Jam skirta didžiausia lėšų suma - 99 939 eurai.

Lėšų perskirstymo klausimas tarp Vietos plėtros strategijos priemonių bus svarstomas po tarpinio strategijos vertinimo 2027 metų pradžioje.

VšĮ „Asmenybės ugdymo kultūros centras“ pateikė projekto „Atrask žvejybą: konsultacijos, edukacijos ir profesinės patirtys jaunimui“ paraišką. Projekto tikslas - didinti informuotumą apie žvejybos profesiją bei žuvininkystės paveldą tarp socialiai pažeidžiamų bendruomenės grupių, ypač jaunimo (14-29 metų amžiaus), siekiant skatinti jų įtrauktį, vietos tapatybės pažinimą ir domėjimąsi profesinėmis galimybėmis šiame sektoriuje. Tai vadinamasis minkštasis projektas, jam skirta mažiausia lėšų suma - 15 000 eurų.

Neužteko lėšų

VšĮ „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ pateikė projekto „Bendruomenės gyvybingumo ir socialinės įtraukties stiprinimas per žuvininkystės (įskaitant laivybą) paveldo bei tradicijų puoselėjimą“ paraišką. Projekto tikslas - užtikrinti Klaipėdos mieste išlikusių tradicinių laivų - kilnojamojo kultūros paveldo objektų - išsaugojimą, parengiant paveldosaugos restauravimui reikalingą dokumentaciją, atliekant jos skaitmeninimą ir kuriant viešai prieinamą edukacinį turinį, taip sprendžiant nykstančio marinistinio paveldo apsaugos ir informacijos sklaidos problemą. 

A. Kairio teigimu, šis projektas įrašytas į rezervinį vietos projektų sąrašą, nes neužteko kvietimo biudžeto lėšų.

Paklaustas, ar ketinama lėšas iš priemonės, kurioje buvo mažai pareiškėjų arba iš viso nebuvo, permesti į kitas priemones, kurios sulaukė daugiau pareiškėjų, A. Kairys atsakė: „Lėšų perskirstymo klausimas tarp Vietos plėtros strategijos priemonių bus svarstomas po tarpinio strategijos vertinimo 2027 metų pradžioje.“

Paraiškų nebuvo pateikta pagal 3 priemones: „Sąlygų verslinei ir rekreacinei žvejybai bei turizmui sudarymas vystant nedidelės apimties viešąją infrastruktūrą ir jos valdymo būdus“; „Žuvininkystės produkcijos vertės didinimas investuojant į tvarias maisto sistemas, tiekimo grandinių trumpinimą“; „Žuvininkystės bei ją įvairinančių verslų kūrimasis ir plėtra, prioritetą teikiant inovatyvių mėlynosios bioekonomikos iniciatyvų skatinimui“.

Savivaldybė ketina teikti paraišką

Klaipėdos žvejai vardindami savo problemas neretai užsimindavo, kad trūksta slipo valtims į vandenį nuleisti, privažiavimo prie jūros kelio. Pasiteiravome NKŽVVG valdybos pirmininko, ar pagal kurią nors VPS priemonę buvo galima gauti europinę paramą slipui ar privažiavimo prie jūros keliui įrengti. Jis atsakė: „Finansavimą jiems galima gauti, teikiant paraišką pagal priemonę „Sąlygų verslinei ir rekreacinei žvejybai bei turizmui sudarymas vystant nedidelės apimties viešąją infrastruktūrą ir jos valdymo būdus". 

Šiai priemonei kvietimas buvo paskelbtas 2025 metais, tačiau paraiškų nebuvo gauta. Tai viešos infrastruktūros projektas ir pareiškėjas turėtų būti savivaldybė ar jos įsteigta įmonė. Bendradarbiaujame su savivaldybe šiuo klausimu ir tikimės, kad lėšos bus panaudotos infrastruktūrai Klaipėdos mieste gerinti ar plėsti.“

Savivaldybė dar nėra pateikusi nė vienos paraiškos. Rugpjūčio mėnesio pradžioje planuojamas skelbti kvietimas pagal priemonę „Priemonių, prisidedančių prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo, taikymas žuvininkystėje“. 

Šiai priemonei savivaldybė ketina teikti paraišką. Kvietimo teikti paraiškas galiojimo data - nuo 2026-08-05 iki 2026-10-01. Parama bus skiriama investicijoms į vietos bendruomenės ir žvejybos sektoriaus informuotumo didinimą; energijos suvartojimo mažinimą ir dekarbonizaciją; ekologiškesnių vietinio vartojimo įpročių skatinimą; invazinių rūšių grėsmės pavertimą galimybe; taršos jūrų aplinkoje prevenciją; vietos biologinės įvairovės apsaugos užtikrinimą. Didžiausia galima paramos vienam vietos projektui suma - 80 000 eurų.