Pavogtas raudonmedžio laivas įvertintas dviem tūkstančiais rublių
Pirma L. Makūno darbovietė Klaipėdoje buvo elektros žūklės laboratorija. Ji organizuodavo pusiau žvejybines, pusiau mokslinių tyrimų ekspedicijas į žūklės rajonus. L. Makūnas dalyvavo dviejose ir kiekvienoje jų iš neturėjimo ką veikti padarė po laivo modelį - 1978 m. burlaivį iš kriauklių, apie kurį „Vakarų eksprese“ jau buvo rašyta, o 1979 m. - burlaivį iš raudonmedžio.
Dirbo tik dvi savaites
Per pirmą reisą jis išplaukė vidutiniu žvejybos traleriu „Neringa“ iš Klaipėdos per Atlanto vandenyną į Kubą ir grįžo atgal. Antras reisas buvo kitoks.
Su traukiniu vyko į Maskvą, iš jos lėktuvu skrido į Angolą, į Luandą, kurioje stovėjo didysis žvejybos traleris šaldytuvas „Kazerog“. Tame laive dirbdamas praleido beveik pusę metų ir grįžo į Kaliningradą, nes jame šis traleris bazavosi.
„Tai buvo tie laikai, kai iš Angolos neseniai buvo išvaryti portugalai. Jos gyventojams “internacionalinę pagalbą" teikė kubiečiai. Kol mes stovėjome Luandos uoste, naktimis dažnai girdėjome šūvių serijas, ar kulkosvaidžių, ar automatų, sunku pasakyti.
Mes žvejojome netoli Angolos krantų, bandėme įvairius žuvų apgaudinėjimo, kad jos geriau lįstų į tralą, prietaisus, o sugautas žuvis priduodavome Angoloje. Vienas iš pridavimų vyko trečiame pagal dydį Angolos uoste, kuris tokio dydžio kaip mūsų Šventoji.
Ten buvo didžiulė įlanka, o jos pakraštyje iš raudonmedžio lentų padaryta prieplauka. Man pavyko gauti raudonmedžio lentų ir savo laivui padaryti", - pasakojo L. Makūnas.
Nors tai buvo žvejybinis mokslinių tyrimų laivas, bet jis turėjo žuvų sugavimo planą. Kapitonui ir pagrindinei įgulai svarbiausia buvo gaudyti žuvis.
„O mes, inžinierių grupė, rimtai dirbome per tą visą reisą gal dvi savaites, bet po 12 valandų per parą, bandėme savo įrengimus. O po to, kai vykdavo žvejyba, mums nebuvo kas daryti. Iš neturėjimo ką veikti kas kuo užsiiminėjo“, - prisiminimais dalijosi ponas Leonas.
Išskaptavo ir undinę
Pavadinimo raudonmedžio modelis neturi, nes realaus tokio laivo niekada nebuvo, bet, pasak pono Leono, buvo tokios burės, tokios patrankos, toks korpusas. Laiko atžvilgiu jie nesuderinti, nes, anot paties L. Makūno, tuo metu buvo toks jo supratimas. Jis modelį padarė ne pagal brėžinius, o pagal paveiksliukus. Pagal laivo tipą tai yra tristiebis barkas.
Leonas Makūnas modelį padarė ne pagal brėžinius, o pagal paveiksliukus.
Modelis nedidelis, 50-60 centimetrų ilgio, apie 40 cm aukščio. Reikėjo prisitaikyti prie turėtos raudonmedžio lentos, kuri buvo 5-6 cm storio. Korpusas buvo suklijuotas iš dviejų lentų.
„Kai išpjoviau laivo profilį, tų lentų viduryje išskaptavau angą ir į ją įdėjau laišką būsimoms kartoms“, - pasakojo ponas Leonas.
Laivo per tą reisą nepabaigė, bet pasigamino detales. Iš vientiso Angolos juodmedžio gabalo išskaptavo undinę. Su ja teko gerokai pasikrapštyti: reikėjo ją pritaikyti prie laivo korpuso, kad rankomis ir plaukais ji užsikabintų ant laivo priekio, uodegą pro forštevenį nuvesti į vieną pusę.
Modelį surinko jau grįžęs namo. Iš pradžių nežinojo, kaip padaryti bures, tai kurį laiką laivas turėjo korpusą, rangautą, šiek tiek takelažo, bet buvo be burių. Paskui ponas Leonas gavo pirkti plonos, 1 mm storio žalvarinės skardos, galima sakyti, folijos, ir bures padarė iš jos.
Leonas Makūnas: „Kai išpjoviau laivo profilį, tų lentų viduryje išskaptavau angą ir į ją įdėjau laišką būsimoms kartoms.“
Vagis sugavo
Kai L. Makūnas nusipirko sodą „Skinijos“ soduose, namelyje įsirengė židinį ir prieš jį ant valo pasikabino tą raudonmedžio laivelį. Pasak pono Leono, buvo laivas, plaukiantis ore.
„Bet netoliese atsirado chuliganų kompanija, kuri įsibrovė į mano namelį, pavogė kai kuriuos dalykus, tarp jų ir laivą. Teko turėti reikalų su milicija, nes tada dar buvo sovietmetis.
Sode laikomi panaudoti daiktai, kurių vertė nedidelė. Bet kai pasakiau, kad laivo modelio kaina - 2 tūkst. rublių, milicininkas išpūtė akis. Kadangi suma didelė, milicininkai rimtai paieškojo ir sugavo tuos vaikinukus“, - prisiminė ponas Leonas. Jam buvo grąžintas laivas, tik šiek tiek apgadintas ir undinės uodega nulaužta.
Paskui L. Makūnas sodą padovanojo vienam iš sūnų, o šis jį pardavė. Kitas sūnus, kuris turi du katinus, pasiėmė raudonmedžio laivą į savo namus. Katinai buvo prilindę prie to modelio ir gerokai jį apdraskė.
Vasarą atostogaus
Pernai sūnus atvežė raudonmedžio laivą tėvui ir šis ėmėsi jį restauruoti šių metų pradžioje.
„Padariau naujas bures iš persiūto audeklo. Žmona nupirko man siuvimo mašiną už 17 eurų, pusiau žaislinę. Išbandžiau - siuva. Įstačiau naujas patrankas, padariau normalius dangčius. Sumažinau burių aukštį. Anksčiau buvau padaręs penkių aukštų, dabar jos keturių aukštų, kad labiau atitiktų tikrovę tais laikais.
Betvarkant ir bešlifuojant korpusą, atsiskyrė tos dvi dalys, kurios buvo suklijuotos, tada radau tą savo laišką, kurį buvo užmiršęs. Jį įdėjau atgal ir dar kitą laišką parašiau, kuriame - šio laivo istorija“, - sakė ponas Leonas.
Modelį pasiliko sau, bet neatmeta galimybės, kad kada nors kam nors atiduos. Dar turi detalių rinkinį vienam burlaiviui - škunai, bet vasarą jis modelių nedaro - atostogauja.
„Tas darbas reikalauja sėdėti kažkiek įsitempus, kartais, kai reikia tas virveles išvedžioti dirbant su dviem pincetais, mėšlungis pirštus sutraukia. Ir sprandas pasigadino. Vasarą tikrai nieko nedarysiu, užsiimsiu žemės ūkio darbais, pasivaikščiojimais, pasivažinėjimais. O rudenį vėl imsiuosi modelių“, - „Vakarų ekspresui“ sakė L. Makūnas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą