Pavojinga apgaulė dėl Rusijos karo laivų prie Klaipėdos: tokios provokacijos prieš Lietuvą dar nėra buvę

Tačiau tai tebuvo apgaulė suklastojus signalą. Ir tai yra antras atvejis per kelias dienas.

Rusijos karo laivas 545 antradienį išplaukė iš Baltijsko ir pasuko šiaurės rytų kryptimi.

Vakarop jis priartėjo prie Lietuvos teritorinių vandenų ir prie pat valstybės sienos apsisuko, pajudėjo į vakarus, o ryte ėmė zigzagais sukiotis už keliolikos km nuo Klaipėdos uosto, jau būdamas Lietuvos teritoriniuose vandenyse.

Bent jau taip rodė programėlė „MarineTraffic“, kuri remiasi Automatinės identifikavimo sistemos (AIS) duomenimis.

Pagal numerį Rusijos karo laivas 545 reikštų, kad į Lietuvos, NATO šalies teritorinius vandenis įplaukė Rusijos Baltijos jūros laivyno korvetė „Stojky“, kuri gali būti ginkluota sparnuotomis raketomis „Kalibr“.

Jei tai būtų buvę tiesa, toks valstybės sienos pažeidimas Rusijos laivui įplaukus į Lietuvos teritorinius vandenis būtų tapęs rimtu ir ypač pavojingu incidentu Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad“ metu – provokacija, apie kurią įspėjo Baltijos šalys.

Tačiau AIS, kuri naudoja laivuose esančius siųstuvus-imtuvus arba GPS palydovų duomenis, kuriais tiksliai nustatoma laivo buvimo vieta, kursas, greitis ir kita reikšminga informacija apie patį laivą pastaruoju metu patyrė ne vieną smūgį: jau kelerius metus pastebima pavojinga tendencija, kad AIS duomenys yra klastojami, sukuriant fiktyvius signalus.

Taip nutiko ir šį sykį – joks rusų laivo ar laivų Lietuvos teritorijoje tiesiog nebuvo. Bet tai irgi yra savotiška provokacija, sietina su Rusija.

Laivai vaiduokliai prie Lietuvos

Tai, kad programėlėje „Marinetraffic“ kažkas žaidžia panašius žaidimus patvirtino ir Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viešųjų ryšių karininkas majoras Andrius Dilda.

„Kadangi mūsų laivai išvesti į jūrą, vizualiai nematėme, kad ten dar būtų rusų laivai, ir tai, šis fiktyvaus signalo klastojimas, matyt, yra vienas elektroninės kovos momentų. Tai galėtume sieti su „Zapad“ pratybomis“, – teigė karininkas.

Beje, pagal AIS signalus buvo galima susidaryti įspūdį, kad Lietuvos teritoriniuose vandenyse plaukioja ne vienas, o du rusų karo laivai – antrasis esą buvo Rusijos patrulinis laivas „Pavelas Deržavinas“, nors iš tikrųjų jis priklauso Juodosios jūros laivynui ir iš ten nėra išplaukęs.

Tikro GPS signalo pakeitimo į fiktyvų ataka prieš Lietuvą išbandoma pirmą kartą. Beje, išties tikrą AIS signalą skleidė keli Lietuvos karo laivai, lyg šešėliai prisiklijavę prie rusų „laivų vaiduoklių“ – išminavimo laivas M-53 „Skalvis“ ir patrulinis laivas P-15 „Sėlis“ antradienį ir trečiadienį, kaip rodo „Marinetraffic“ duomenys, jie budėjo Baltijos jūroje, kur pastaruoju metu lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje nuolat patruliuoja Lietuvos karo laivai.

Provokacija – ir prieš lenkus

Ir nors prieš Lietuvą tokia provokacija surengta pirmąsyk, tai jau ne pirmas atvejis pastarosiomis dienomis, kai AIS signalai yra klastojami.

Rugsėjo 12-ąją laivybą Baltijos jūroje stebintys jūrininkai bei mėgėjai per „Marinetraffic“ stebėjo net penkis Rusijos karo laivus, judančius link Gdansko.

Vienas iš laivų – desantinis, kitas – tas pats Rusijos karo laivas 545 arba „Stojky“ įplaukė į Gdansko įlanką, pasisukiojo Lenkijos teritoriniuose vandenyse ir išplaukė atgal. Bet tai vėl buvo fiktyvūs duomenys.

Ir tada rusų laivų Gdansko įlankoje paprasčiausiai nebuvo. Ne todėl, kad AIS įsivėlė techninė klaida – AIS tėra tik viena iš sistemų, kuri padeda tarptautinei laivybai vykti sklandžiai ir pagal GPS signalą rodo kiekvieno AIS naudojančio laivo tikslią buvimo.

AIS informacija tik papildo jūrų radarus, kurie ir toliau yra pagrindinis susidūrimų vengimo būdas vandens transportui.

Kitaip sakant, kol kitas laivas dar nėra priartėjęs per didesnį atstumą, nei įmanoma pamatyti laivo radare arba plika akimi, AIS yra ypač naudinga – kaip keliuose programėlės yra naudingos pamatyti kitus vairuotojus bei spūstis, taip ir jūroje išvydus artėjančią karo laivų grupę arba susidariusią spūstį siauroje vandens atkarpoje iš anksto galima keisti kursą.

AIS leidžia institucijoms nustatyti konkrečius laivus ir jų veiklą šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje ar šalia jos. Sujungus AIS duomenis su esamomis radiolokacinėmis sistemomis, valdžios institucijos gali lengviau atskirti laivus.

Tarptautinės jūrų organizacijos tarptautinėje konvencijoje dėl žmonių gyvybės apsaugos jūroje reikalaujama, kad AIS būtų įrengta tarptautiniuose reisiniuose laivuose, kurių bendrasis tonažas (300 tonų) ar didesnis, ir visuose keleiviniuose laivuose, neatsižvelgiant į jų dydį.

Dėl įvairių priežasčių laivai gali išjungti AIS imtuvus. Kai kurie kariniai laivai, ypač Rusijos, jos dažniausiai neįjungia ar net neturi, vengdami nurodyti tikslią lokaciją. Tad iškart kelių rusų karo laivų tariamas pasirodymas NATO šalies teritoriniuose vandenyse galėjo pasirodyti įtartinas.

Spėjama, kad kaip ir Lietuvos atveju antradienį-trečiadienį buvo įvykdyta tikro GPS signalo pakeitimo į fiktyvų ataka – tokios atakos jau kelerius metus vis dažniau pastebimos tarptautiniuose vandenyse, kai suklastojus GPS signalą „Marinetraffic“ ar panašiose viešai prieinamose sistemose galima aptikti netikėtų ir klaidinančių laivų kelionių, kurios primena vaiduoklius.

Tai padaryti įmanoma, mat laivus, kuriuose sumontuoti AIS imtuvai, gali stebėti AIS bazinės stotys, esančios palei pakrantės linijas. Šios stotys gali ir priskirti laivams pavadinimus, kurie vėliau atsiranda AIS sistemoje.

Tad nėra atsitiktinumas, jog Rusijos karo laivui 545 pavadinimą priskyrė stotis Zelenogradske – Kaliningrado srityje.

Atrodo, kad rusai gerokai pasismagino. Pavyzdžiui sekmadienį AIS rodė, kad netoli Gdansko esą sukiojosi ne tik „Rusijos karo laivas 545“, bet ir laivas, pavadintas „Chernai Gemchugina“, kas yra lotyniška transkripcija iš rusų kalbos – „Чёрная жемчужина“, kas, savo ruožtų reiškia „Juodąjį perlą“, legendinį vaiduoklių laivą iš filmų „Karibų piratai“ serijos.

Tuo metu palydovinės nuotraukos rodo, kad prieš tai, kai rusų karo laivas turėjo palikti Baltijską, jo ten iš viso nė nebuvo.

Pavojus laivybai ir sistemai

Tačiau toks pokštas yra pavojingas, mat pats signalų klastojimas kelia grėsmę tarptautinei laivybai, klaidina kitus saugios laivybos dalyvius, mažina pasitikėjimą pačia AIS ir sukuria netikrumo atmosferą: niekada nežinai ar nepateksi į karo laivų veikimo zoną, apie kurią iš anksto niekas neįspėjo.

Pavyzdžiui, šių metų birželį fiktyvius signalus skleidė Karališkojo Laivyno laivas HMS Defender – AIS rodė, kad laivas jau neva šturmavo Rusijos užgrobtą Sevastopolį, kai iš tikrųjų pats HMS Defender buvo prišvartuotas Odesos uoste.

Į tikrą britų laivo praplaukimą rusai jau reagavo patys jį provokuodami agresyviais veiksmais ir net šūviais.

Kita vertus, AIS fiktyvius signalus naudoja ir NATO šalių laivai, pridengdami savo buvimo vietą ar slėpdami tam tikrą informaciją. Ir nors tai nėra daroma tokiu agresyviu būdu – AIS tiesiog išjungiama ar įjungiama retsykiais nenurodant visų duomenų apie laivą, jo dydį, fiktyvių signalų naudojimas gali privesti ir prie tragiškų pasekmių.