Penktasis triumas: Darbas yra laiko dalgis. Ko prišienavome šiemet
(1)Humoro ir savikritikos jausmo neturintiems ir greitai įsižeidžiantiems žmonėms skaityti Kardžuvės sugalvotų nominacijų jūruomenei nerekomenduojama. Į redakciją, policiją, Klaipėdos miesto merui, Uosto direkcijos generaliniam direktoriui neskambinkite - vis tiek niekas nekels ragelio.
Ar esate pasirengę sutikti 2026-uosius Raudonojo Ugninio Arklio metus? Kitais metais daug kam žadamas aktyvumas, netgi tiems, kurie užmigo ant laurų, provokuojantys pokyčiai, pavyzdžiui, tie, kurie krovė grūdus, gali pereiti prie bananų krovos ir drąsiai imtis naujų projektų - pavyzdžiui, prakasti kanaliuką ir sujungti Klaipėdos uostą su Karaliaus Vilhelmo kanalu.
Kitais metais nebus galima tingėti, priešingu atveju grės bankrotas. Nereikia būti labai protingam, kad numanytum, jog labiausiai Raudonojo Ugninio Arklio metais seksis karietų, vežančių į Lietuvos jūrų muziejų, savininkams.
Liaudies posakis byloja - brangi žuvis nenardo visų akivaizdoje. Taigi ir mūsų uoste yra terminalų, apsitvėrusių ne tik išorine siena, bet ir saugomų vadinamųjų spaudos atstovų armijos, tad patekti į juos eiliniams žurnalistams labai sunku. Tenka naudotis tik pranešimais spaudai, kuriuose informacija skęsta pagyrų liūne.
Metų gandas - „Klasco“ pardavimas
Šiemet uoste pasklido milijono eurų vertas gandas, esą parduodama Klaipėdos jūrų krovinių kompanija. Ją neva norėję įsigyti vengrai. Kam jiems prireikė mūsų uosto, sunku pasakyti - gal todėl, kad Vengrija neturi tiesioginio priėjimo prie jūros. Kodėl jie paskutinę minutę atsisakė pirkti, nežinoma.
Esą dabar toliau ieškoma pirkėjo. Vieni šaltiniai teigia, kad bendrovė parduodama su visais darbuotojais, kiti - kad be, šie būsią atleisti. Vienas uostininkas prisiekė savo gyvybe, kad šiuo metu bandoma parduoti po vieną "Klasco" vilkikus.
Buvo sakoma, kad šios bendrovės akcijas norėtų pirkti Klaipėdos uosto kompanijos. Kardžuvė povandeniniais kanalais susisiekė su įtakingu "Begos" asmeniu. Sužinojęs tokią naujieną iš jos žiaunų, šis neteko amo ir nemiegojo visą naktį.
"Klaso" vadovybė paneigė visus gandus apie bet kokį bandymą parduoti, tačiau tas uostininkas, kuris prisiekė savo gyvybe, vis dar tebėra gyvas.
Užsienio delegacijų ceremonmeisteris
Ar kas paskaičiavo, kiek per šiuos metus užsienio delegacijų priėmė Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas? Skaičiuokite neskaičiavę, jo šiuo atžvilgiu Klaipėdoje, ko gero, niekas nepralenks. Jis ir tapo Metų užsienio delegacijų priėmėju arba kitaip sakant ceremonmeisteriu.
Nuotraukoje jis užfiksuotas su Afrikoje, šiaurinėje Namibijos dalyje, gyvenančios Himba genties delegacijos atstovais. Jie išgirdo apie tai, kad Lietuvos uoste pradedamas gaminti žaliasis vandenilis, tai atvyko pažiūrėti, su kuo jis valgomas.
Metų antausis - neliks „Smiltynės perkėlos“
Buvęs Jonavos rajono meras Eugenijus Sabutis 10 mėnesių iki šių metų rugsėjo ėjo susisiekimo ministro pareigas.
Ne, jis tikrai nėra žmogus, trumpiausiai buvęs ministru.
Šiemet liepą jis paskelbė stulbinančią žinią - nuo kitų metų, t. y. 2026-aisiais, nebeliks bendrovės "Smiltynės perkėla".
Jos turtą, funkcijas ir darbuotojus perims Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Tačiau iš Eugenijaus buvo atimtas ministro portfelis, tai nežinia, kaip čia viskas klostysis ateityje.
Metų tylenis - BKT
Uosto kompanijos daugiau ar mažiau liežuviais barškina - randa kuo pasigirti, jeigu ne, bent jau tuo, kad ant stogų užsidėjo saulės kolektorius.
Žinoma, Uosto direkcijos jos ir kartu sudėtos neperspjauna.
O Birių krovinių terminalas (BKT) tyli, lyg būtų liežuvį prarijęs. Žmonės galvoja, kad jo jau nebėra Klaipėdos uoste. Ne, jis yra ir, atrodo, krauna grūdus. Jį galima suprasti - tai skaudžiausiai nukentėjęs Lietuvos uosto terminalas.
Buvo uosto krovos kompanija Nr. 1, krovė vos ne 11 mln. tonų krovinių per metus, o dėl geopolitinės situacijos netekusi baltarusiškų trąšų iki šiol neatsigauna ir laikosi tylėjimo įžadų.
Metų sportinių šokių kolektyvas
Metų sportinių šokių kolektyvu tapo uosto vilkikai, bet ne "Klasco 1", "Klasco 2", o TAK-ai. Gegužę, kai Klaipėdoje vyksta naktinis laivų paradas, TAK-ai tradiciškai šoka savo šokį ir sutraukia minias žiūrovų, visi "bilietai" į jų pasirodymą būna parduoti.
Metų stebuklas
Australijos jūrų saugumo tarnyba kovo 2 d. 23 val. Lietuvos laiku išgelbėjo irkline valtimi "Kuršis" per Ramųjį vandenyną plaukusį Aurimą Mockų.
Gelbėjimo operacijos Koralų jūroje prireikė todėl, kad klaipėdietis akis į akį susidūrė su tropiniu ciklonu Alfredu. Kol atplaukė gelbėtojai, jis prasilaikė 3 paras. Į krantą jį parplukdė Australijos karinis laivas.
A. Mockui jau suteiktas Metų žmogaus titulas, tad jam Kardžuvės nominacija nieko nereikštų. Ji buvo įsimylėjusi šį bebaimį žmogų ir sekė kiekvieną jo irklo grybšnį. Kai unikali kelionė baigėsi, žuvis susirgo depresija.
Metų undinėlė
Šis garbingas titulas atiteko Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėjai Ninai Puteikienei. Ji sako nykštuko kepurę radusi Baltijos jūros dugne. Muziejuje Nina dirba nuo 2002 metų, tad asmeniškai pažįsta kiekvieną jo ruonį.
Metų praradimas
Šiemet autonominį plaukiojimą pasirinko Lietuvos jūreivystės akademijos direktorius Vaclavas Stankevičius. Jis nebevadovauja šiai mokymo įstaigai. Dar yra jūrininkų, kurie prisimena jį gerai dirbusį Seime ir laiko geriausiu visų laikų seimūnu.
Metų kapitonas
Vienodai balsų šioje nominacijoje šiemet surinko kapitonai Juozas Liepuonius ir Denisas Legenzovas. Kadangi kapitonas Juozas šitą titulą turėjo jau ne vienerius metus, jis atiteko jaunesniajam jo kolegai. Deniso vadovaujama įgula išgelbėjo vandenyne ant apvirtusios valties vos besilaikantį nuogą žvejį. Intriguojančiai nuskambėjo jo nuotykiai Kamerūne.
Metų blynai - čirviniai
Kapitonas Juozas Liepuonius pasakojo, kad jo laive pasitaikė virėjas iš Indonezijos, kuris prastai gamino maistą. "Ir antieną sudegino, ir vištieną. Net neigiamą atsiliepimą parašiau. Paskui pats čirvinius blynus kepiau ir vaišinau įgulą. Ir šaltibarščius dariau, olandams jie labai patiko. Perujiečiai juos priėmė savotiškai, o blynus visi gerai įvertino ir prašė dar iškepti", - pasakojo kapitonas.
Metų liapsusas
Šiemet Jūros šventėje jūrininkai liko be padėkų ir medalio. Iš 23 padėkų tik trys padėkos raštai įteikti žmonėms, susijusiems su darbu jūroje, jeigu jiems priskirsime ir narą. Padėkos išdalintos krovos kompanijų ir Uosto direkcijos darbuotojams. Galėjo bent porą jūrininkų dėl kvapo įmesti.
Aukščiausias jūrininkų apdovanojimas - jūrų kapitono Liudviko Stulpino medalis - šiemet neįteiktas niekam. Įdomu kas, jei ne jūrininkai, turėjo tuo pasirūpinti. Juk Susisiekimo ministerija su žiūronais iš Vilniaus po Klaipėdą nesidairo.
Metų įsivaizdavimas
Grįžusi iš praktikos cheminiame tanklaivyje Lietuvos jūreivystės akademijos studentė pasakojo, kad filipiniečiai įsivaizduoja, jog laive galima lįsti prie moters.
"Pirmą mėnesį labai bijojau. Įeinu į kajutę, apeinu ją visą ir tik tada užsirakinu duris. Pati neidavau pas nieką į kajutę, nepasilikdavau su kokiu nors įgulos nariu dviese. Paskui pripratau", - pasakojo mergina.
Anot jos, filipiniečiai žinojo, kad jeigu ją palies, gali lengvai prarasti darbą. Bet kartkartėmis jai tekdavo priminti apie jų karjeros trapumą.
Metų dėmesys
Nepasakytum, kad Seimo Jūrinių reikalų komisija būtų šiemet kalnus nuvertusi. Bet metams artėjant į pabaigą ji suorganizavo išvažiuojamąjį posėdį Klaipėdoje ir pasidėjo riebų pliusiuką nuveiktų darbų sąraše. Jai dėkojo Lietuvos jūrininkų sąjunga, kad išklausė jos įsivaizduojamą jūrinę strategiją, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras, kad apsilankė jame.
Minėtos komisijos nariai nepasididžiavo ir posėdžiavo kartu su Klaipėdos jūrinių reikalų darbo grupės nariais. Vargu ar visa tai duos kokių nors konkrečių rezultatų, bet skamba gražiai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą