Populiariausi - laivavedžiai ir vėjininkai

Akademija šiemet sulaukė 173 naujų studentų: 114 pirmakursių iš Lietuvos ir 59 - iš užsienio.

Lietuvos jūreivystės akademija siūlo šešias mokymo programas: jūrų laivavedybą, laivų energetinių įrenginių eksploatavimą, laivų elektros įrenginių eksploatavimą, jūrų transporto logistikos technologijas, uosto ir laivybos inžinerinį valdymą, jūrinių vėjo jėgainių inžineriją. Dvi pastarosios yra visiškai naujos specialybės, pradedamos tik šiemet.

Naują mokymo programą - jūrinių vėjo jėgainių inžineriją - pasirinko 32 studentai, po 16 studentų dieninėse ir ištęstinėse studijose. Kitą naują programą - uosto ir laivybos inžinerinį valdymą - studijuos 12 pirmakursių.

Paprastai populiariausia kiekvienais metais akademijoje būna jūrų laivavedyba. Šiemet ją studijuos 39 pirmakursiai: 26 dieninėse studijose ir 13 - ištęstinėse. Mechanikų ir elektromechanikų į pirmą kursą šiemet priimta 17.

Akademiją buvo sunkiau rasti

Pasak akademijos studijų ir tarptautiškumo prodekanės Rimos Mickienės, smagu dėl to, kad visos programos turės studentų.

„Labiausiai džiugina tai, kad laivų elektros įrenginių eksploatavimo programa išlaiko stabilų laivų elektromechanikų skaičių. Latvijoje į šią specialybę apskritai nesurinkta studentų. Dar mes turime ir 14 logistų, pasirinkusių jūrų transporto logistikos technologijų programą. Žodžiu, į visas programas surinkome didesnes nei minimalios grupės ir galėsime normaliai dirbti“, - „Vakarų ekspresui“ sakė R. Mickienė.

Paklausta, ar stojimui į Lietuvos jūreivystės akademiją turėjo įtakos tai, kad ji buvo prijungta prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto, prodekanė atsakė: „Kokio nors skirtumo nepastebėjome. Bendras stojusiųjų skaičius, palyginti su pernai metais, sumažėjo keliais procentais. 

Priėmimo sistemoje tokia atskira mokymo įstaiga kaip Lietuvos jūreivystės akademija nebuvo aiškiai matoma. Visiems stojantiesiems teko ieškoti Vilniaus Gedimino technikos universiteto, o jame - mūsų programų. Šiek tiek buvo apsunkintas mūsų radimas, bet jaunimas susigaudė. Kas norėjo, tas atrado. Skambino mums, mes konsultavome. Skambučių sulaukėme nemažai.“

Populiariausios šiemet buvo būsimų kapitonų ir vėjininkų specialybės. Prodekanė, konstatuodama, kad olimpo viršūnėje laikosi tradicinė programa, pasidžiaugė, jog naujoji vėjininkų programa mažai nuo jos atsilieka ir, kaip tikėtasi, atliepia rinkos poreikius. „Mums buvo svarbu pasiekti minimalią ribą, o ją mes viršijome beveik tris kartus“, - teigė R. Mickienė.

Užsieniečiai ir ištęstinės studijos

Lietuvos jūreivystės akademijoje studijuoja ir užsieniečiai. Šiemet priimta 10 logistų, 27 laivavedžiai, 22 mechanikai ir elektromechanikai - iš viso 59. Dar apie 30 asmenų bus priimta į ketvirtą kursą, bet jie atvažiuos vėliau. Daugiausia tarp užsieniečių yra ukrainiečių, bet yra ir iš Afrikos šalių - Maroko, Kamerūno, Alžyro.

Akademijoje studijuoja nemažai užsieniečių, tarp jų - ir iš Afrikos šalių: Maroko, Kamerūno, Alžyro.

„Tų šalių studentai, kurie pas mus mokėsi, perduoda žinią savo draugams. Labai džiugu, kad jiems pas mus patinka. Kolegos latviai irgi norėtų turėti studentų užsieniečių, bet neturi.

Visiems baigusiems užsienio studentams, kurie pas mus studijavo, išduodami Lietuvos jūriniai dokumentai. Mes papildome Lietuvos jūrininkų registrą, Lietuvos jūrininkų bendruomenę", - sako prodekanė.

Visi užsieniečiai užsimoka už savo mokslą. O iš 114 Lietuvos pirmakursių mokamas studijas pasirinko tik 16 proc. jų, visi kiti yra valstybės finansuojami. Studijos Lietuvos jūreivystės akademijoje kainuoja panašiai kaip ir bet kurios kitos inžinerinės studijos. 

Už ištęstines studijas reikia mokėti per metus 2200 eurų, už dienines jūrines studijas - 3300, o ne jūrines - 3120 eurų.

Pasak R. Mickienės, ištęstinių studijų studentų pirmame kurse nėra daug, nes jie dažniausiai stoja mokytis į aukštesnius kursus.

„Ištęstines studijas paprastai renkasi žmonės, jau baigę aukštąjį mokslą kitose aukštosiose mokyklose, pvz., elektros inžineriją. Kai kurie dalykai jiems bus užskaitomi bendra tvarka, tad jie galės studijas baigti greičiau. Elektromechanikų ir mechanikų į ištęstines studijas šiemet nepriėmėme, nebuvo tokio poreikio“, - teigė R. Mickienė.