Pramoninių narų iššūkiai laivų kapinėse

Šiuo metu įlankoje yra tik du probleminiai laivai, bet jie nėra nuskendę. Narai ketina kreiptis į teismą, kad jie būtų pripažinti bešeimininkiais. Vienas iš jų - dar visai neseniai klaipėdiečius plukdęs pramoginis laivas „Bentis“. „Niekaip nesuprantu, kam žmonės perka laivą, jeigu po dviejų savaičių jį pameta“, - stebisi A. Riabovas

Išsinuomojo kapines

Kooperatyvas „Narų servisas“ buvo įsteigtas 1989-aisiais. Kai Lietuva išstojo iš Sovietų Sąjungos, vietoje jo atsirado UAB „Narų servisas“. Jau daug metų bendrovei vadovauja Vladimiras Riabovas, Andrejaus tėvas. Įdomu tai, kad jis turi tris sūnus ir visi trys - profesionalūs narai. Vladimiro brolis Aleksandras Riabovas visą gyvenimą dirbo šioje bendrovėje ir tik prieš pusmetį išėjo į pensiją.

Visa „Narų serviso“ technika - 9 plaukiojančiosios priemonės, bazuojasi Ledo rago įlankoje, kurioje yra buvusios laivų kapinės. Sovietmečiu čia 20 metų buvo skandinami nurašyti laivai, atliekama deratizacija laivuose, t. y. naikinami graužikai.

Klaipėdos miesto savivaldybė, gavusi Europos Sąjungos lėšų, išvalė Ledo įlanką 2014-ųjų vasarį. Beje, darbus atliko ne kas kitas, o „Narų servisas“. Čia buvo žadėta įkurti mariną, bet kol kas tie planai atidėti.

Prieš maždaug 20 metų „Narų servisas“ vadinamąsias kapines išsinuomojo iš Klaipėdos savivaldybės 25 metams. Narai išsivalė vietą, kur stovi jų technika, įsivedė elektrą.

PAMESTAS. Pramoginio laivo „Bentis“ naujieji šeimininkai jau pusę metų neatsiliepia.

Vagys pavogė dalį kabelio

„Labai sunku buvo įgyvendinti elektros įvedimo projektą, nors sovietmečiu šioje vietoje elektra buvo. Dalykas tas, kad anksčiau laivų kapinės priklausė Lietuvos valstybinei žvejybos laivyno įmonei “Jūra„. Mums reikėjo ją surasti ir sužinoti, kur yra kabelis. Suradau. Atvažiuoju, sėdi moteris, likusi paskutinė darbuotoja, nes įmonė jau likviduojama, kuri visą dokumentaciją priduoda į archyvą Vilniuje. Ir įsivaizduojate, - ji rado brėžinius ir kaip paskutinė darbuotoja perdavė “Narų servisui„ kabelį“, - pasakojo Andrejus.

Vagys buvo pavogę 100 metrų to kabelio, teko pridėti trūkstamą dalį. Taigi elektra bendrovei kainavo apie 100 tūkst. litų.

„Prieš tai 5 metus čia be elektros gyvenome labai sunkiai. Sargas budėjo su žvakėmis, su prožektoriais, nei pasišildyti, nei ką, žiemą vos ne su “buržuikėmis„ sėdėjome. O kai įvedėme elektrą, iš karto pagerėjo gyvenimas, kur kas lengviau pasidarė“, - pasakojo pokalbininkas.

NEŽINIA. Jau trejus metus narai nežino, ką daryti su Ledo įlankoje palikta žemkase „Sunland“.

Savininkai pameta laivus

2021 metų pradžioje nuskendo prie krantinės uoste stovėjusi žemkasė „Sunland“. „Narų servisas“ ištraukė ją, parsiplukdė į laivų kapines. Savininkas bankrutavo, ji čia jau stovi trejus metus. Už stovėjimą pinigų nemokama, ji neprižiūrima, niekas vandens neišpumpuoja. Jau kurį laiką narai nežino, ką su ja daryti. Su bankroto administratoriumi bendros kalbos neranda.

Pasak Andrejaus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo tą laivą utilizuoti, supjaustyti, kad čia stovėdamas niekam akių nebadytų. Narai žada kreiptis į teismą ir tada jau patys tą žemkasę utilizuos.

Laivų kapinėse atsidūrė ir Sergejaus Pantelejevo pramoginis laivas „Bentis“. Mirus savininkui laivas buvo parduotas. Naujieji savininkai paprašė „Narų serviso“ pakelti laivą, pažiūrėti, kas negerai su sraigtu.

"Pakėlėme, su sraigtu viskas gerai. Pasirodo, velenas sugadintas. Žmonės dvi savaites darbavosi su atsuktuvu, surado 50 skylių, suprato, kad visą laivą reikia suvirinti, ir pametė jį. Jau pusę metų niekas nesirodo. Rašom jiems laiškus, kad negalima žiemai taip palikti laivo, jis nuskęs, reikia kingstonus paruošti, uždaryti visus ventilius, oro pripūsti. Jokio atsakymo.

Irgi reikės kreiptis į teismą. Su juristais bandome ieškoti savininkų. Buvo kažkoks vokietis atvykęs, lyg norėta jam „Bentį“ perparduoti, bet šiais laikais tokių laivų jau niekas neremontuoja. Jo remontas kainuotų 100 tūkst. eurų. Už tokius pinigus Anglijoje ar Norvegijoje galima nusipirkti pusiau normalų laivą", - pasakojo Andrejus.

PLATFORMA. Dabar labai praverčia sena kapitališkai suremontuota platforma. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Susiremontavo platformą

Platforma, kuria bankrutavusi bendrovė atsiskaitė „Narų servisui“ už darbus, stovėjo Ledo rago įlankoje gal 10 metų, buvo visa surūdijusi. Tačiau prieš metus, sužinojus apie planuojamas investicijas Klaipėdos uoste, pamanyta, kad ji gali praversti, tad buvo kapitališkai suremontuota. Taip ir buvo, dabar ji labai praverčia.

Platforma naudota imant mėginius dėl galimybės įrengti užteršto grunto aikštelę ir pietinius uosto vartus.

Neseniai ta platforma buvo naudojama žvalgant 92 kvadratinius kilometrus Kuršių marių, ar ten nėra gintaro. „Ten visur smėlio poligonai, vos ne po 80 metrų eina į gylį vien smėlis. Mes radome vietas iš tų laikų, kai dar vokiečiai kasė gintarą ir, matyt, kelias praleido. Bet ten gintaro per mažai, kad būtų galima vystyti pramoninę jo gavybą“, - sakė A. Riabovas.

Darbų pramoniniams narams uostamiestyje netrūksta ir per sunkmetį. Pastaruoju metu gana dažnai narams tenka imti mėginius iš įvairių vietų, kad būtų atlikti geologiniai tyrimai. Netrukus bus dirbama prie 129-130, 150-151 krantinių.

Bus daugiau.