Prie Drevernos uosto - laivų savininkų eilė

Pasak A. Samaliaus, per pastaruosius trejus-ketverius metus didžiulė problema - sutalpinti visus norinčiuosius. 

„Eilė didžiausia - 100 žmonių yra susirašę. Visi laukia, skambina. Pas mums visi taip plūsta tikriausiai dėl to, kad kainos mažesnės nei aplinkiniuose uostuose“, - mano jis.

Aplinkiniuose uostuose laivo laikymas per metus kainuoja 1500-1600 eurų, o Drevernos uoste - 750-800 eurų.

Pagal projektą, kai Drevernos uostelis buvo pastatytas 2009 metais, jame buvo 75 vietos laiveliams švartuoti. 2017 metais jo koncesininke tapusi bendrovė „Hortivita“ prieš penkerius metus išplėtė uostelį - palei upės krantą marių link įrengė papildomai 42 vietas, ir dabar jame telpa per 100 laivelių.

Statoma nauja prieplauka

Šiuo metu prie tilto, prie restorano „Strykis“, vysta Drevernos uostelio tęsinio statybos darbai - jau suvežti pontonai.

"Mes prie tilto planuojame dar pastatyti prieplauką ir sutalpinti beveik tiek pat laivų, kiek buvo numatyta pagal Drevernos uosto projektą - apie 70 katerių. Ji turėtų atsirasi per 1,5-2 metus. Medžiagas pradėjome kaupti prieš 2-3 metus. Statybų darbai po truputį juda į priekį.

Vienoje upės pusėje jau sumontuota 80 metrų ilgio pontonų, kitoje - apie 50 metrų. Jau ir lieptelių prisisukome, iš bėdos galime ir kelis laivus prišvartuoti. 

Ta mūsų prieplauka žada būti apie 250 metrų ilgio. Ten tilps nemažai laivų. Statysime siauresnius laivus, kol Klaipėdos rajono savivaldybė paplatins mums praplaukimo kanalą Drevernoje, tą šliuzą, kol iškas senvagę. To projekto įgyvendinimas užsitęsė", - pasakojo A. Samalius.

Kiekvienam laiveliui - po skaitiklį

Drevernos uosto administratoriaus manymu, galima uostelį plėsti dar labiau, vietų laiveliams vis tiek neužteks, nes Drevernoje juos laikyti nori žmonės iš visos Lietuvos.

"Jeigu dabar sudarytume sutartis, per kelias dienas užpildytume uostą. Skambina žmonės iš visur nesustodami, aš net angliškai pramokau kalbėti. 

Ar yra vietos laivui, teiraujasi ir vilniečiai, ir kauniečiai, ir panevėžiečiai, ir kt. Žmonės perka katerius, nori būti vandens turistais, turėti laivelius, bet neranda vietos, kur juos laikyti.

Visur viskas užpildyta nepaisant didžiulių kainų. Už vietą per sezoną reikia mokėti bemaž 2 tūkst. eurų. Man tai atrodo nerealus dalykas", - sako Drevernos uosto administratorius.

Drevernoje laivelius laikyti nori žmonės iš visos Lietuvos.

Pačiame Drevernos uoste žadama įvesti elektrą. Kiekvienas prišvartuotas laivelis turės savo skaitiklį. Savivaldybė gerina įvažiavimo į Dreverną kelią nuo Jono Gižo etnografinės sodybos, tiesia šaligatvius, tvarkomas apšvietimas. 

Pasak A. Samaliaus, netrukus į uostą bus galima patekti žymiai saugiau nei iki šiol, kai visi ėjo keliu, kuriuo važiuoja mašinos. Kai bus šaligatviai, bus saugiau.