Prasti popieriai: kylanti vandens temperatūra jūroje kelia grėsmę Baltijos silkei

Seimui teikiamos pataisos dėl verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose ir vidaus vandenyse

Seimui antradienį planuojama tekti Žuvininkystės įstatymo pataisas, numatančias verslinės žvejybos draudimą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse.

Numatoma, uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, numatant tik specializuotąją stintų žvejybą ir specializuotąją nėgių žvejybą bučiukais, apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje.

Pataisų autoriai pateikia pavyzdį, kad 1997–2019 metais vykdytų ichtiologinių tyrimų Kauno mariose duomenys rodo, jog tiek pagrindinių žuvų rūšių (karšių, kuojų, sterkų, ešerių ir plakių), tiek ir bendras visų žuvų santykinis gausumas ir santykinė biomasė mažėjo iki pat verslinės žvejybos sustabdymo Kauno mariose 2013 metais.

„Uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose, žuvų biomasė šiame telkinyje išaugo daugiau nei 4 kartus, kuojų ištekliai per šį laikotarpį pagausėjo 10 kartų, ešerių – beveik 8 kartus, sterkų daugiau nei 2 kartus”, – teigiama aiškinamajame rašte.

Įstatymo projekte numatyta kompensuoti žvejams verslininkams, kurie neteks galimybių tęsti žvejybos veiklą. Kompensacijos žuvų išteklių naudotojams dėl žvejybos veiklos nutraukimo bus mokamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ar kitų Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų lėšų Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka.

Taip pat siūloma nustatyti pareigą žuvų išteklių naudotojams, užsiimantiems versline žvejyba vidaus vandenyse, pildyti žvejybos žurnalą.

Įregistruotame projekte numatoma, kad verslinė žvejyba ežeruose bus nebegalima nuo kitų metų, o per trejus metus verslinės žvejybos įmonės turės pasitraukti ir iš Kuršių marių bei pagrindinių žuvų migracijos kelių.

Pasak pataisų rengėjų, priėmus šią iniciatyvą, į rinką kasmet nepatektų apie 1 tūkst. tonų vidaus vandenyse ir Baltijos jūros priekrantėje sugaunamų žuvų. Jas reikėtų importuoti iš kitų valstybių.

„Kadangi Lietuva kasmet importuoja apie 130 tūkst. tonų žuvininkystės produktų, tai neturėtų didelės įtakos žuvininkystės produktų rinkai, eksporto-importo balansui”, – sakoma aiškinamajame rašte.

Iš žvejybos verslo pasitrauktų apie 200 fizinių asmenų. Nurodoma, kad 40 proc. žvejybos įmonių, žvejojančių Baltijos jūros priekrantėje, pajamos iš žvejybos tesiekia vos apie 900 eurų per metus, daugelio vidaus vandenyse žvejojančių įmonių pajamos iš žvejybos verslo taip pat siekia vos kelis tūkstančius eurų per metus.

Kornelija Mykolaitytė (ELTA)

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder