„Pernai, užpernai, pandemijos laikotarpiu keltas „Benas“, plaukiantis maršrutu Dreverna-Juodkrantė-Dreverna, kasdien darydavo po 2-3 papildomus reisus kas valandą ir plukdydavo po 50 žmonių, o dabar plaukiame tik pagal oficialiai nustatytus laikus: darbo dienomis - 3 kartus, o savaitgaliais - 4. Keleivių sumažėjo mažiausiai 25-30 proc. Būdavo pro kontoros langus žiūri turistas ir klausia, kokia šventė vyksta - tiek žmonių būdavo uoste paprastą darbo dieną. O dabar uostas kartais būna visai tuščias, vienas kitas žmogus praeina ir viskas“, - sako A. Samalius.
Keleivių kelte „Benas“, plaukiančiame iš Drevernos į Juodkrantę, sumažėjo mažiausiai 25-30 proc.
„Turistų skaičius kažkiek yra sumažėjęs. Bet pas mus turistinių objektų nelabai ir yra. Atvažiuojančių pabūti žmonių yra, bet jų mažiau nei kitais metais. Pas mus galima išsinuomoti laivelį ir paplaukioti kanalais arba būti plukdomam. Patys mes ekskursijų neorganizuojame. Mačiau, atplaukia didesnės ekskursijos iš Kintų, iš Drevernos, vienas laivelis buvo ir iš Juodkrantės“, - pasakojo „Svencele Dunes“ privataus uosto kapitonė Donata Šilinskė.
Paslaugų kainos šiame uostelyje paliktos tos pačios, kokios buvo pernai sezono pradžioje, kai buvo pakeltos. Laisvų vietų laivams „Svencele Dunes“ pusėje nėra, laivų pilnas uostelis.
Kokios priežastys lėmė tai, kad uosteliuose sumažėjo turistų, sunku pasakyti. Vieni juokauja sakydami, kad arba žmonės nebeturi pinigų, arba juos taupo, kiti - kad lietuviai poilsiauti dabar važiuoja į kitas šalis, mat kainos mūsų šalyje jau visiškai priartėjo prie užsieninių. Galbūt prie to prisideda ir geopolitinė situacija.
Viena problema išspręsta, kita liko
„Vakarų ekspresas“ dar pernai pavasarį rašė, kad Šilutės rajono savivaldybėje esantis Mingės uostelis ir kaimas, vadinamas Lietuvos Venecija, yra pasiekiami iš dviejų pusių žvyrkeliu. S. Petrošiaus teigimu, situacija šiemet nepasikeitė, jie ir toliau atbaido turistus.
Žvyrkelis tebėra didžiausia Mingės uostelio problema, atbaidanti turistus.
„Dešinėje pusėje kelio pagrindą padarė kaip autostradai, o asfaltui nebeliko pinigų. Mūsų kairėje pusėje nieko nedarė, nors žadėjo daug. Pasiklausai per televiziją gražiai kalbančių, kaip skatinamas turizmas, ir viskas. Kelių jie nežiūri. Pas mus atpėdina vokiečiai vedini dviračiais ir sako, kad daugiau neateis. Ir šilutiškiai norėtų pas mus atvažiuoti, pasėdėti ant upės kranto, pažiūrėti į plaukiojančius laivus, bet dėl blogo kelio niekas nevažiuoja“, - sakė S. Petrošius. Taigi žvyrkelis tebėra didžiausia Mingės uostelio problema.
O štai kitos problemos Mingėje nebeliko. Anksčiau aplinkosaugininkai nenorėjo leisti pjauti nendrių. Kai baigiasi pramoginių laivelių sezonas, nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 18 d., kol nendrėse nėra paukščių, „Mingės egzotika“ jas pjauna ir parduoda Danijoje, Olandijoje, Vokietijoje stogams dengti.
„Visame pasaulyje valstybės moka pinigus, kad nendrės būtų išpjautos, nes jos surenka visus chemikalus, nitratus - viską. Vengrijoje, Čekijoje, Švedijoje valstybė mokėtų pinigus, kad tik salose nendrės būtų išpjautos. Jos supūva ir yra nešamos į marias, į jūrą, teršia jas. O pas mus buvo atvirkščiai. Bet pagaliau ir pas mus jau leidžiama pjauti. Matyt, pas aplinkosaugininkus atėjo protingas žmogus ir viską sutvarkė“, - pasakojo ponas Stasys.
Į Nidą plaukiančių nebėra
Kad ir kaip būtų, Mingės uostelis, talpinantis apie 40 laivų, yra pilnas, jame laisvų vietų jau seniai nėra. Eilė jame nėra sudaroma. „Paprastai mes kovą išsiaiškiname, kiek vietų turime. Jeigu pavasarį atsilaisvina kokia nors vieta, tai ją jau būna užsisakę iš rudens draugai. Pas mus laivus laiko draugai ir pažįstami. Atsisako vietos retai kas. Šiemet gal pora tokių buvo“, - sakė S. Petrošius.
Didžiausias Lietuvoje „Mingės egzotikos“ turistinis laivas „Svajonė“ gali plukdyti 160 žmonių. Pasak bendrovės vadovo, visiems laivams sekasi gerai, o „Svajonei“ prasčiausiai - kol kas juo plaukia tik keliolika žmonių.
S. Petrošiaus teigimu, maršrutas Mingė-Uostadvaris-Nida šiemet nepasitvirtino. „Matyt, Nida mažai besiūlo turistams pramogų. Dabar visi važiuoja į Palangą, nes ten daugybė pramogų, sukurta infrastruktūra, žmonės turi ką veikti ir esant blogam orui. O Nida užmigo ant laurų, jeigu blogas oras, ten nėra ko veikti“,- savo nuomonę išsakė ponas Stasys.
Bendrovė „Mingės egzotika“ turi keturis laivus. Norėjo sumažinti jų skaičių, bet parduoti laivų jai nepavyko. „Mūsiškiai perka užsienyje visokius pavargusius laivus, turinčius 12 vietų. Paskui plukdo keleivių daugiau ir jokių mokesčių nemoka. Už 30 eurų patentą nusiperka, ir viskas. Su tokiais verslininkais mes negalime konkuruoti. Jie nėra PVM mokėtojai, mūsų kaina yra dvigubai didesnė, palyginti su jų, ir viskas“, - aiškino S. Petrošius.
Šiemet mokestis už laivelio stovėjimą Mingės uostelyje pabrango 50 eurų. Dabar už sezoną reikia mokėti 500-800 eurų su PVM.
Šiemet Mingėje kokių nors naujovių neplanuojama. Kitąmet ketinama, jeigu pavyks, nupirkti kokį nors įdomesnį namelį iš tų, kurie statomi pagal programas.
Naujas maršrutas buvo populiarus pernai
Drevernos uosto administratorius A. Samalius sako, kad paslaugos uoste šiemet nepabrango, liko tokios pačios kaip ir pernai.
2023-aisiais buvo labai populiarus naujas maršrutas, kuriuo plaukė laivas „Vilas“, netgi buvo žadama tam maršrutui pirkti naują laivą. Bet šiemet, kai ateina tik vienas kitas žmogus, laivas neplaukia. Turi būti bent keli keleiviai, idant nebūtų patiriama didelių nuostolių.
„Per šį plaukimą mes pademonstruojame Svencelę, tą lietuvišką Veneciją, kanalais paplaukiojame tarp tų prabangių kotedžų, paskui mariomis darome lanką, paplaukiame kilometrą, kitą Vilhelmo kanalu ir po pusantros valandos grįžtame atgal į uostą. Pernai kasdien darydavome keturis reisus, šiemet planuojame tris. Naujo laivo kol kas nepirkome, remontuojame turimą. Kai jis remontuojamas, plaukia kitas laivas“, - pasakojo ponas Admontas.
Laisvų vietų nėra
Šiuo metu Drevernos uostas sausakimšas. Pasak administratoriaus, daugiau laivų jis jau negali priimti. Yra paliktos kelios vietos atplaukiantiems svečiams kelioms valandoms ir vienai kitai dienai. „Neturime jokių galimybių priimti naujų laivų. 110 jų dabar uoste prišvartuota - tai daug“, - sako A. Samalius.
Beje, idėjos, kad Drevernos uostas priims 200 laivų, neatsisakoma. Prie restorano „Strykis“, priešais Drevernos tiltą yra statomas uostelio tęsinys. „Kaip kregždės lipdome naują prieplauką. Ji vis ilgėja ir ilgėja. Jau ir lieptai yra sukalti. Ten planuojame pastatyti nemažai laivų - 70-80 katerių“, - sakė Drevernos uosto administratorius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą