Stintos žemėlapių neturi
„Yra visas kompleksas priežasčių, kodėl pas mus sumažėjo stintų: pasikeitė jų migracijos, neršto sąlygos, suintensyvėjo žvejyba atsiradus naujiems įrankiams, klimatas tapo palankesnis jas gaudyti ilgesnį laikotarpį Rygos įlankoje, jas pradėjo žvejoti Suomijos žvejai ir kt. Be to, šios žuvys yra šaltamėgės, šylant klimatui joms palankesnės sąlygos ten, kur šalčiau“, - sako A. Švagždys.
Vienas iš labiausiai tarp žvejų paplitusių mitų, esą stintoms įtakos turėjo Klaipėdos uosto gilinimas, jas atbaidė triukšmas. Ar yra tame nors kiek tiesos?
Aš jau seniai tyrinėju stintų elgesį, domiuosi, ką kiti kolegos rašo šia tema ir kokias prognozes skelbia. Sakyčiau, šis mitas yra vienas iš tokių įdomesnių ir netgi ne mitas. Manau, kad šiose žvejų spėlionėse šiek tiek tiesos yra.
Anksčiau išplaukimas iš Klaipėdos uosto buvo šiaurės vakarų kryptimi. Vėliau buvo pakeista išplaukimo kryptis į vakarų pusę ir pietinis molas pailgintas iki kilometro.
Stintos - labiau priekrantės žuvys. Kaip rodo mano stebėjimai, žvejų, kurie žvejoja priekrantėje, žurnalų įrašai, stintos pas mus atplaukia iš šiaurinės Baltijos jūros pusės ir migruoja į priekrantę. Kažkur giliai jūroje jų nėra, keli kilometrai nuo kranto jų tankis yra labai nedidelis.
Pagrindinis stintų orientyras į nerštavietes - vandens fizinių savybių pasikeitimas.
Žvejai gaudykles stengiasi statyti 1,5-6 metrų gylyje, nes mano, kad čia yra pagrindinis šių žuvų migracijos kelias. Stintos žemėlapio neturi, jų pagrindinis orientyras į nerštavietes - vandens fizinių savybių pasikeitimas. Jūroje vanduo yra sūrus, o tose įlankose, iš kurių išteka upės, ir upėse, kur yra jų nerštavietės, yra gėlas vanduo, kaip ir Kuršių mariose.
Seniau, kol įplaukos kryptis nebuvo pakeista, stintoms buvo lengviau susiorientuoti, jos plaukdavo palei pakraštį šiaurės vakarų kryptimi ir daug lengviau patekdavo į Kuršių marias.
O dabar gėlas vanduo išteka jau toli nuo kranto ir išteka nebevienodai, nes yra ženkliai padidėjęs pats uosto dydis ir vandens tūris, kuris gali cirkuliuoti Klaipėdos sąsiauriu (jis yra tarp Klaipėdos uosto ir Kuršių nerijos, jungia Kuršių marias su Baltijos jūra - aut. past.). Pasikeitus vėjams ar dar kokiems nors reiškiniams, vandens nuotėkis nebėra toks tolygus. Vienas hidrologas man aiškino, kad išeina ruožas gėlo vandens, paskui sūraus, vėl gėlo ir vėl sūraus.
Todėl dabar stintoms, atmigravusioms į mūsų priekrantę, galbūt sunkiau susiorientuoti ir jos ne taip lengvai patenka Klaipėdos sąsiauriu į Kuršių marias.
Po neršto stintų lervutės pasyviai plaukia su srove per Kuršių marias ir yra išnešamos į Baltijos jūrą. Seniau jos buvo išnešamos labiau į šiaurinį pakraštį, o dabar - gilyn į jūrą.
Ten tokioms pasyvioms žuvytėms mitybos bazė yra prastesnė negu priekrantėje, kuri turtingesnė mikroorganizmų, zooplanktono, kurie sudaro stintų mitybos pagrindą.
Taip išeina, kad Klaipėdos uosto veikla vis dėlto galėjo prisidėti prie to, kad dingo stintos?
Klaipėdos uosto veiklos įtaka galėjo būti juntama ir apčiuopiama, nes pasikeitė gylis Klaipėdos sąsiauryje. Prieš 100 metų gylis jame buvo 5-7 metrai, o dabar - 15,5-16 metrų. Kadangi vandens masė teka nebe taip tolygiai, tai žuvims sunkiau įplaukti.
Tikriausiai ne vien tik tai lėmė, kad taip sumažėjo stintų?
Kitas labai svarbus reiškinys yra stintų reprodukcijos sąlygos. Kai aš pradėjau dirbti 1990 metais, būdavo, kovo 8 d. Nemuno žemupyje, Atmatoje, išplaukia ledai, o kovo 20 d. prasidėdavo standartinis pavasaris ir stintų žvejyba. Upėje ji trukdavo dvi savaites, stintos pakildavo iki Tilžės ir dar aukščiau ir ten neršdavo. Būdavo didelis jų užėjimas.
Dabar pasunkėjo joms kelias užeiti į nerštavietes ir mes pradėjome stebėti, kad stintų, kurios užplaukia į Nemuno žemupį, būna vis mažiau.
Antras dalykas, mes stebime, kad vandens srovės, kurios vyravo prieš 12-14 metų, pasikeitė dėl Klaipėdos uosto gilinimo, nes didžiuliai srautai vandens pradėjo įeiti ir išeiti, dinamika pasidarė didesnė.
Ar turint omenyje žmogaus veiklą, tik Klaipėdos uostas daro įtaką stintoms?
Rusai nukasė anksčiau Kuršių mariose buvusią seklumą, vadinamą Ežios ar Nendrių sekluma, kuri atskirdavo Lietuvos ir Rusijos vandenis. Gylis ten būdavo apie 1 metrą. Kaliningradiečiai, nusprendę statyti atominę elektrinę, tam, kad galėtų atvežti vandens keliu įrangą į elektrinę, nukasė tą Ežią ir išgilino Skirvytės žiotis.
Dėl to pasikeitė vandens nuotėkio kryptis ir kiekis. Dabar vandens nuotėkis eina per Kaliningrado pusę, paskui sukasi Rybačio link ir eina pro Nidą.
Mes anksčiau sužvejodavome 60 proc. bendro sugautų stintų kiekio, o vėliau kaliningradiečiai ėmė sugauti žymiai daugiau nei Lietuvos žvejai.
Anksčiau stintos koncentruodavosi Lietuvos dalyje ir didžiąja dalimi eidavo pro Lietuvos Nemuno atšakas, o dabar po to pagilinimo, kuris padarytas 2013 metais, jau pradėjome stebėti, kad stintos ėmė labiau migruoti pro Skirvytę ir pro Giliją (Matrosovką). Tas vandens srovių, vandens nuotėkio pakeitimas turi įtakos stintų migracijai ir jų elgesiui.
Mes anksčiau sužvejodavome 60 proc. bendro sugautų stintų kiekio, o vėliau kaliningradiečiai ėmė sugauti žymiai daugiau nei Lietuvos žvejai. Kaliningradiečiai intensyviai žvejoja prieigose iš Kuršių marių į upes, prieš Skirvytės žiotis stato gaudykles ir sugauna didelę dalį stintų reproduktorių.
Tai tiesioginis antropogeninis veiksnys, kuris nulėmė tai, kad nerštavietėse atsirado mažiau stintų reproduktorių, todėl sumažėjo ir bendras išnerštų ikrelių kiekis. Taigi, pablogėjo stintų reprodukcija.
O klimato pasikeitimas daro kokią nors įtaką?
Stintų išteklių reprodukcijai pakenkė elektrinių statyba prie į Baltijos jūrą įtekančių upių, nes buvo užtverti stintų migracijų keliai ir tokiu būdu sumažėjo nerštaviečių. Tačiau klimatas bus svarbiausias veiksnys, kuris lems bendrus Baltijos jūros išteklius.
Klimato pasikeitimas neigiamą poveikį daugiausia padarė toms žuvims, kurios neršia šaltuoju metu. Toms žuvims, kurios neršia šiltuoju metu, t. y. karosams, plakiams, karšiams, karpiams, lynams, šamams, tas pasikeitimas yra teigiamas dalykas.
Galiu pasakyti, kad šiuo metu karosų, karšių, šamų sugavimai Kuršių mariose padidėjo. Atsirado laukinių karpių, vadinamųjų sazanų, kuriems atšilęs klimatas sudarė palankias sąlygas gyvuoti ir veistis Kuršių marių regione.
O su stintomis viskas išėjo atvirkščiai. Anksčiau buvo nusistovėjusi tvarka - potvynis kovo viduryje, paskui seka staigus vandens temperatūros pakilimas, susidaro palanki mitybos bazė toms žuvims, išsiritusios lervutės turi pakankamai maisto ir būna gausingos kartos.
Dabar tai pašyla kelias dienas, tai atšąla. Pavasaris labai išsitęsia. Ir tai yra viena iš tų priežasčių, kad lervutėms arba jų mailiukui susidaro prastesnės mitybos sąlygos.
Žvejai sako, kad stintoms vanduo darosi per šiltas.
Taip, pašilo ir pati Baltijos jūra, ne tik pas mus, bet visoje Baltijos jūros akvatorijoje, taip pat ir už Alandų salų esančioje Botnijos įlankoje. Ten pakilo ne tik paviršiaus, bet ir dugno vandens temperatūra: seniau buvo 4, o dabar jau 7 laipsniai.
Ledo dangos laiko sutrumpėjimas pastebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje į šiaurę nuo mūsų esančioje Baltijos jūros dalyje. Tai leido Rygos įlankoje intensyvinti žvejybą, kai nėra ledo dangos.
Be to, susidarė palankesnės sąlygos Suomijos žvejams. Ten pavasaris ateidavo vos ne birželį, o dabar pastaruosius 10 metų suomiai gali žvejoti ir balandį, ir gegužę. Jie ėmė intensyviai gaudyti stintas - sužvejoja kelis tūkstančius tonų.
Pastaruoju metu Suomijoje ėmė labai vystytis stintų žvejyba, juo labiau kad ten ištekliai dideli ir jie nėra limituojami.
Kodėl pas juos atsirado tiek daug stintų, suomiai įvardija kelias priežastis. Anksčiau jie manė, kad šios žuvys, kadangi stipriai kvepia, yra nuodingos ir jų visiškai nevalgydavo. O dabar, kai ir žiema sutrumpėjo, ir stintų paklausa atsirado - jos perkamos Lietuvoje, Latvijoje, Ukrainoje - Suomijoje ėmė labai vystytis stintų žvejyba, juo labiau kad ten ištekliai dideli ir jie nėra limituojami.
Manau, kad apskritai Baltijos jūros mastu stintų yra sumažėję, o mes esame pietinis jų išplitimo arealas, turiu omenyje Kuršių marias, kur jos užplaukdavo.
Dabar joms nebėra prasmės į jas plaukti, nes ir ten, kur joms geresnės sąlygos, yra pakankamai vietos. Man atrodo, kad todėl ir nebėra tokios didelės migracijos, kuri buvo prieš keturiasdešimt ar dvidešimt metų.
Kokie tyrimai dėl stintų sumažėjimo yra atlikti pastaruoju metu?
Pirmiausia reikia žiūrėti į jų migracijos kelią - iš kur jos atplaukia, kur laikosi vasarą ir t. t.
Darėme stintų apžvalgą visame rytiniame Baltijos jūros regione. Latvijoje, sako, šiemet stintų irgi labai nedaug buvo, palyginti su ankstesniu laikotarpiu. Estijoje Pernu įlankoje irgi jų sumažėjo.
Suomijoje stintų būna, bet šiemet ir ten žiemos nebuvo. Mes lankėmės ten sausio pabaigoje, ties Turku miestu ledo nebuvo. Pernai ten tokiu metu ten buvo 50 cm ledas. Šiemet šilta buvo ne tik pas mus, bet ir šiaurinėje Baltijos jūros dalyje.
Stintų neršto arealas dėl atšilimo visame Baltijos jūros regione traukiasi. Palankios sąlygos stintų reprodukcijai bus tik šiaurinėje Baltijoje - Botnijos įlankoje.
Tai iki šiol neištirta, iš kur stintos atplaukia?
Ne, neištirta. Faktas, kurį paliudys žvejai, pirmiausia lapkričio pabaigoje, prieš Naujuosius metus, sausio pradžioje jos pasirodo ties Šventąja ir Rygos įlankoje. Jos iš kažkur atmigruoja neršti. Bet yra vietos, kur stintos gyvena, maitinasi šiltuoju metų laiku.
Ar mes ką nors galime padaryti, kad pas mus vėl atsirastų daugiau stintų?
Turime tai vertinti kaip natūralų procesą. Mes galime tik kažkiek pristabdyti stintų mažėjimo procesą. Jeigu netinkama reprodukcija, galima uždrausti žvejybą, bet jeigu nerštavietės netinkamos, vis tiek stintų nebus.
Rašiau daktarinį darbą apie klimato kaitos įtaką žuvų sugavimams Kuršių mariose. Prieš šimtą metų klimatas buvo šaltesnis. Kai jis ėmė keistis, pirmiausia stintos išnyko iš Aistmarių (Vyslos įlanka, Kaliningrado įlanka - lagūna Baltijos jūros pietryčiuose - aut. past.).
Prieš 100 metų ten pasikeitė žvejybos įrankiai ir jų naudojimas: buvo naudojami nebe stintiniai, bet įrankiai, skirti stambioms žuvims žvejoti, nes nebebuvo prasmės naudoti tinklus su smulkiomis akimis, o Kuršių mariose liko tie patys įrankiai.
Ar turime susitaikyti, kad stintų galėsime paragauti tik retkarčiais?
Jeigu ir toliau šiltės klimatas, stintų pas mus turėtų būti sugaunama vis mažiau, nepaisant to, kad mes dėsime pastangas. Meteorologiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje nuo XX a. vidurio kas ketveri metai būdavo šaltų, o po to šiltesnių žiemų laikotarpis. Jeigu XXI a. susidarytų palankios sąlygos, t. y. šaltų žiemų periodas, pas mus neršti iš mitybos rajonų gali atmigruoti daug daugiau stintų.
Šios žuvys turi gerą savybę - gali labai greitai atsistatyti. Jeigu trejus ketverius metus būtų geras nerštas, stintų būtų labai daug.
Tikriausiai esate girdėję, kad Kuršių mariose kartais žvejai gaudo ir strimeles. Ten susidaro specifinės sąlygos. Šiaurinėje dalyje, ties Juodkrante, ties Dreverna, ankstyvą pavasarį turi atitekėti jūrinis vanduo. Jei mariose jis tampa šiltesnis nei jūroje, tuomet strimelės atplaukia čia neršti. Jeigu bus didelis vandens nuotėkis, jos ten niekada neis. Taip ir stintoms turi būti tam tikras sąlygų kompleksas, kad dalis jų neršti migruotų į mūsų pusę.
Kalbant apie bendrą išteklių dydį Baltijos jūroje, manau, kad jis mažės, nes mažėja potencialių nerštaviečių skaičius.
Kokiais 1990 metais stintas Lietuvoje gaudydavo gal 20-30 žvejų brigadų. Žvejodavo ir Kaliningrado pusėje. O dabar žvejų ir vienoje, ir kitoje pusėje beveik nėra.
Dr. Arvydo ŠVAGŽDŽIO asmeninio archyvo ir Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą