Sužinojęs orų prognozes, kanadietis „nusirašė“ iš laivo

Šio reiso metu buvo labai blogos oro sąlygos: per visą Atlantą ėjo ciklonas po ciklono, kartkartėmis vėjo greitis siekė iki 50 m/s, o bangų aukštis - 7-10 metrų. Pamatęs tokias prognozes, kapitono vyr. padėjėjas „nusirašė“ iš laivo ir jame liko tik 13 įgulos narių.

Dėl audrų vietoje 5 tūkstančių laivas „Algoma Endeavour“ nuplaukė daugiau nei 7 tūkst. jūrmylių.

„Eidavome zigzagais arba prieš bangą, arba prieš pobangį - taip vadinama vilnis, kuri būna po audros. Ir vietoje 5 tūkstančių nuplaukėme daugiau nei 7 tūkst. jūrmylių. Kadangi sukome aplinkui, pritrūkome kuro, tai užėjome į Bermudus, į tuos, apie kuriuos turistams pasakojama, kad juose paslaptingai dingsta laivai“, - „Vakarų ekspresui“ sakė J. Liepuonius.

Statė 9 metus

Pastarasis kapitono J. Liepuoniaus reisas truko du su puse mėnesio: nuo vasario vidurio iki gegužės pradžios. Kroatijos Splito uoste jis priėmė visiškai naują ką tik pastatytą birių krovinių laivą „Algoma Endeavour“, kuris pats išsikrauna, ir plukdė jį į Kanadą vienai jos kompanijai.

„Algoma Endeavour“ jau buvo penktas J. Liepuoniaus tai kompanijai pristatytas laivas. Įdomu tai, kad jis dėl prastos ekonominės padėties Kroatijoje ir įrangos stokos buvo statomas net 9 metus.

„Statė valstybės įmonė. Buvo paskelbtas jos bankrotas, paskui ji vėl dirbo, nebuvo atsarginių detalių ir t. t. Buvo šimtas priežasčių. Kai mes naujame laive pakėlėme Kanados vėliavą, o kitą dieną statykla bankrutavo. Nebeliko ir garantijų“, - pasakojo kapitonas.

Pasak jo, laivo kokybė vidutinė. Reiso pabaigoje buvo pareikšta apie 50 pastabų dėl techninių denio ir mašinų skyriaus defektų, tačiau didelių dalykų, sakykime, kad sugestų variklis ar vairas nebuvo. Pavyzdžiui, prastai veikė balastinių vandenų, „skruberių“, mažinančių oro užterštumą, sistemos. Kadangi statykla Splite nebeegzistuoja, pastabos buvo siunčiamos tiesiogiai sistemų gamintojams.

Ispanijoje didžiulė biurokratija

Priėmus naują laivą teko Ispanijoje paimti gipso medžiagos krovinį. J. Liepuonius sako, jog šioje šalyje jį labiausiai nustebino didžiulė biurokratija. Laivas lankėsi trijuose uostuose - kiekviename jų buvo skirtingos laivo formalumų prieš jam atplaukiant į uostą formos.

Tarptautinė jūrų organizacija yra patvirtinusi visoms jūrinėms valstybėms FAL konvenciją ir bendrą dokumentų sistemą. 

Ne tik Europos Sąjungos valstybėje, kokia yra Ispanija, bet net jos pačios trijuose skirtinguose uostuose tenka pildyti gausybę skirtingų dokumentų formų.

Ši konvencija priimta dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo, popierizmo mažinimo ir pan. Deja, ne tik Europos Sąjungos valstybėje, kokia yra Ispanija, bet net jos pačios skirtinguose uostuose tenka pildyti gausybę skirtingų dokumentų formų, kad uosto formalumai atitiktų tik tos valstybės, tik to uosto reikalavimus. Tarptautinių reikalavimų, deja, nesilaikoma.

„Nesitikėjau. Pats dėstau Lietuvos jūreivystės akademijoje, skaitau paskaitas apie FAL konvenciją, skirtą dokumentams supaprastinti ir suvienodinti, kurią yra priėmusi ir Lietuva. Deja, pačiam teko įsitikinti, kad jos europiečiai nesilaiko. Spėju, kad koks nors valdininkas “pramušė„ savo kompiuterinę programą ir pagal ją keliami reikalavimai. Visose pasaulio šalyse FAL konvencijos forma tinka, o Ispanijoje - ne“, - savo nuomonę išsakė Lietuvos kapitonas.

Daugelis „Vakarų ekspreso“ kalbintų kapitonų pasakoja apie vis didėjančią biurokratiją Europos jūrų uostuose, nesilaikymą numatytų tarptautinių dokumentų standartų.

Anksčiau to nebūdavo

Kita bėda, be biurokratijos, - J. Liepuoniaus reiso metu buvo labai blogos oro sąlygos.

"Anksčiau prasti orai būdavo tik plaukiant iki Biskajos, Ispanijos, Portugalijos, iki Gibraltaro. Dabar net iki Dakaro, Senegalo eina didžiuliai galingi ciklonai. Ispanijos Seutos uosto reide laukėme, kol pagerės oro sąlygos. 

Ten sutikau kitus du mūsų Jūrų kapitonų asociacijos narius Dmitrijų Sokolovą, dirbantį dujų tanklaivyje, ir Romą Karmaziną - birių krovinių laive. Kalbėjome su jais, kad anksčiau tiek daug ciklonų nebūdavo. Ir priėjome prie išvados, kad, matyt, poveikį daro klimato atšilimas, kad tie ciklonai eina vienas paskui kitą.

Mūsų laivui teko eiti iki Žaliojo Kyšulio salų, t. y. dar 900 jūrmylių į pietus nuo Kanarų salų, nes jis turėjo draudimo bendrovės apribojimus: bangų aukštis galėjo būti iki 5,5 metro, o ne 7-10 metrų, vėjo greitis - iki 35 m/s, o ne 50 m/s.

Nori nenori turi klausyti draudimo bendrovės, nes jeigu kas atsitiks, sakykime, įskiltų korpusas ar kas nors įvyktų ant denio, draudimas nepadengtų nuostolių. Teko vykdyti nurodymus ir tik paskui plaukėme skersai Atlanto ir vis tiek vienas paskui kitą visą laiką ėjo uraganai, audros", - pasakojo J. Liepuonius.

Dėl tokių oro sąlygų laivas negalėjo tiesiai plaukti, ėjo zigzagais. Jis siūbavo nuo vieno borto ant kito pasvirdamas 20 ir daugiau laipsnių.

"Kadangi laivas didelis, jo ilgis - 225 metrai, ir tiltelis nemažas, reikėjo stipriai įsikibti, kad kur nenulėktum. Kapitono kajutė irgi didelė. Vien tik jos salonas - 22 kvadratinių metų, irgi turėjai laikytis, kad nenuskristum, kai varto.

Situacija būdavo tokia. Sakykime, audra, ėjusi iš vakarų, nusilpsta, bet šiaurėje prasideda naujas ciklonas. Pasuki laivą prieš bangą, o iš šono dar eina sena vilnis. Tarp tų dviejų bangų reikėjo surasti tokį kursą, kad kuo mažiau suptų. 

Nes ir įgula negalėjo pamiegoti, ir maisto pagaminti nepavykdavo, ir mechanizmai nebuvo saugūs. Dienos metu lengviau, nes vizualiai matai tą bangą, o naktį reikia gero profesionalo", - plaukimą tokiomis sąlygomis prisiminė kapitonas.

Bermuduose viskas brangu

Pritrūkęs kuro laivas „Algoma Endeavour“ užsuko į Bermudų salyną, kurį sudaro daugiau kaip 100 salų salelių, ir stovėjo kruizinių laivų terminale - kitur netilpo, nes buvo per didelis. Pasak kapitono, įplaukimas į uostą labai sudėtingas - visur uolos. Galima plaukti tik dienos metu, naktį to daryti locmanai neleidžia.

Kapitonas pasakojo, kad Bermuduose nemažai kruizinių laivų, kad ten viskas labai brangu. Vyno taurė uosto restorane kainuoja 20 JAV dolerių, alaus bokalas - 20-25 doleriai. Daugiausia ten lankosi amerikiečių turistai, nors ir jie, pasak J. Liepuoniaus, piktinosi tokiomis kainomis. 

Turistams skirta daugybė suvenyrų, ten net šokoladas yra trikampio formos, turint omenyje pasakojimus apie Bermudų trikampį, kuriame paslaptingai dingo daug laivų ir lėktuvų. Matyt, ten viskas labai brangu todėl, kad atvežama iš kitur, patys Bermudų gyventojai, kurių yra apie 40 tūkst., mažai ką tegamina.

Iki 100 kruasanų per parą

Laivą į Kanadą turėjo plukdyti keturiolikos žmonių įgula. Paprastai, kai toks laivas dirba, gabena krovinius, jame būna 26 narių įgula. 

Kanadietis kapitono vyr. padėjėjas, pasak J. Liepuoniaus, pasižiūrėjęs prognozes, išsigando audrų ir Ispanijoje „nusirašė“ iš laivo aiškindamas, kad mirė giminaitis. „Man šturmanai sakė, kad jis taip pasielgė pažiūrėjęs orų prognozes. 

Mat jis dirbo Didžiuosiuose ežeruose, matyt, buvo nepratęs plaukti vandenynu, manau, jam psichologiškai buvo sunku ir jis pasitraukė“, - savo nuomonę išsakė Lietuvos kapitonas. Tad laivą į Kanadą plukdė tik 13 įgulos narių.

Pasak kapitono, įgula buvo gana draugiška, visi nariai „geriečiai“. Ją sudarė jūrininkai iš Australijos, Kanados ir net trys iš Lietuvos. 

Tiek tiltelyje, tiek laivo įgulos salone tarp Kanados ir Kroatijos vėliavų puikavosi ir Lietuvos vėliava. Australai ir kanadiečiai buvo stambūs vyrai, vienas jų svėrė net 132 kilogramus, mechanikas - 120 kg, kiti - po 110 kg.

„Jie pavalgo ir, būdavo, šildosi sau picą ar hamburgerį. Sako: kapitone, čia man desertas. Australas virėjas sakė, kad per parą jie suvalgo iki 100 kruasanų, jis nespėjąs šildyti. Vyrai buvo mėgėjai pavalgyti“, - pasakojo J. Liepuonius.

Jo teigimu, dėl didelio ūgio kyla problemų, nes žmogus netelpa į nusileidimo valtį. "195 centimetrų ūgio olandas vyr. mechanikas sakė: kapitone, turite man statyti alaus bokalą, nes aš vos įlindau į tą valtį. 

Šį reisą mechanikai buvo stambūs vyrai, o valtyje kiekvienam skirta vieta yra labai siaura, ji skirta normaliam žmogui, o jeigu jis vos ne dvigubai didesnis nei standartinis žmogus, tada jau sunkoka įtilpti.

Išsišnekėjome su mano vyresniuoju sūnumi Mindaugu, kuris dirba kapitonu naftos paieškos laive. Jis sakė: tėti, tu pasižiūrėk - kiekviena valtis yra apskaičiuota tam tikram svoriui. 

Jeigu tavo žmonės kiekvienas sveria po 100 ir daugiau kilogramų, tu perkrausi valtį. Pas juos naftos platformose labai griežti reikalavimai. Pas Mindaugą laive įgula ar 220 žmonių. Aš pats apie svorio viršijimą nebuvau pagalvojęs.

Stambiam žmogui reikia ir specialaus hidrokostiumo, jis niekaip neįtelpa į tradicinę gelbėjimo liemenę. Kai aš pats tikrinu laivus, žiūriu, žmogus labai storas, sakau, nagi užsivilk hidrokostiumą, o jis niekaip nepajėgia to padaryti, netelpa", - pasakojo kapitonas.

Mėlynieji banginiai

Kaip ir prieš 5 metus, taip ir šio reiso metu J. Liepuoniui atplaukus į Kanadą vėl teko nusilenkti mėlyniesiems banginiams Šv. Lauryno upės deltoje. Pasak kapitono, kai kurie jų sveria iki 150 tonų, būna 40 metrų ilgio. Kaip tik buvo jų poravimosi metas, tad teko ir greitį mažinti nuo 14-15 iki 8-10 mazgų, ir plaukti atsargiai netrukdant jiems poruotis.

„Plaukiant locmanas rodo, kad va, toje įlankoje yra du tokie didieji banginiai, ten toliau jų yra keturi ir t. t. Dėl tų banginių kanadiečiai griežtai reikalauja laikytis nurodymų. 

Mums plaukiant pakeliui buvo būrys tų banginių, tad juos reikėjo apiplaukti trijų jūrmylių atstumu tam, kad nebūtų trikdoma jų ramybė. Deklaruojama, kad greitis mažinamas ir apiplaukiama savo noru, tačiau tai yra kaip ir privaloma“, - pasakojo kapitonas.

XX a. pradžioje mėlynieji banginiai buvo beveik išgaudyti. Todėl jie dabar yra labai saugojami, nes jų likę visai mažai, juos medžioti draudžiama. Grenlandams, Farerų salų gyventojams leidžiama sumedžioti per metus vieną arba du baltuosius arba kuprotuosius banginius taip siekiant išsaugoti šį amatą kaip paveldą.

Didžiuosiuose ežeruose

Laivas „Algoma Endeavour“ iš pradžių buvo nuplukdytas į Kanados Halifakso uostą, o paskui į Hamiltoną, kuris yra Didžiuosiuose ežeruose, ir ten buvo pristatytas Kanados kompanijai.

„Ten aplinkui, kur mes plaukėme, labai gražios vietos, salynas. Vėl mačiau ant namo netoli Kvebeko iškeltą Lietuvos vėliavą. Esu jau pasakojęs, kad ten ant savo namų žmonės iškelia tų šalių, iš kurių yra kilę, vėliavas. Mačiau ir lenkų, ir rumunų ir dvi ukrainiečių vėliavas. 

Aš 2010-2011 metais plaukdavau į Didžiuosius ežerus. Šv. Lauryno upėje dirbdavo garsus locmanas lietuvis, neprisimenu jo pavardės. Jis atsimindavo visus “Lietuvos jūrų laivininkystės„ laivus. Dabar jis jau pensijoje, nebedirba“, - pasakojo Lietuvos kapitonas.