Šventosios uoste mažiems laiveliams dar yra laisvų vietų

Koks didžiausias jūsų kaip Šventosios jūrų uosto direkcijos vadovo rūpestis šiuo metu?

Šiuo metu rengiami trys techniniai projektai. Vienas jų yra techninis jūros molų statybos projektas. Numatyta, kad 650 metrų ilgio pietinis molas turės promenadą. Jis bus 200 metrų ilgesnis nei Palangos tiltas. Tikiu, kad šis molas taps populiariu traukos objektu, žmonės eis pasivaikščioti juo, pasigrožėti įplaukiančiais ir išplaukiančiais laivais. Preliminari molų sąmata - apie 45 mln. eurų.

Kitas yra krantinių projektas - atsiras apie 500 metrų ilgio naujos krantinės su promenada ir nedidelio stadiono dydžio aikšte ties jūra ir molais. Joje bus galima rengti įvairius kultūros, pramoginius renginius.

Ir trečias svarbus projektas yra apie 400 kvadratinių metrų dydžio buriavimo mokyklos pastato statybos projektas.

Šie projektai ir yra didžiausias mano rūpestis.

1925 metais Lietuvos vyriausybė, siekdama užtikrinti šalies ekonominius poreikius, ėmėsi atkurti Šventosios jūrų uostą.

Kada ketinate baigti tuos projektus?

Visus tris projektus ketiname baigti šiemet.

Kada planuojate skelbti rangovų konkursus?

Kai bus parengtas projektas, bus skelbiamas tarptautinis konkursas pagal kainą. Planuojame spalį turėti techninį molų projektą ir leidimą statybai, tai gal dar spėsime konkursą paskelbti šiemet.

Kada bus pradėti statybų darbai?

Visų trijų objektų statybas planuojame pradėti kitais metais.

Iš kur ketinate gauti lėšų jų statybai?

Finansavimas mažųjų uostų vystymui iš dalies numatytas šalies biudžete, bus naudojamos ir Europos Sąjungos (ES) lėšos, skirtos regioninei plėtrai, buriavimo mokyklos pastato statybai yra numatytos Palangos savivaldybės lėšos.

Apie kokią pinigų sumą, reikalingą šiems projektams, kalbame?

Apie 25 milijonus eurų. Tokia suma reikalinga turint omenyje pirmuosius etapus.

Per kiek laiko planuojate įgyvendinti tuos projektus?

Buriavimo mokykla turėtų būti pastatyta per metus, o vertinant didžiųjų projektų darbų apimtis jų darbai turėtų trukti maždaug trejus metus.

Kokia veikla Šventosios uoste vykdoma šiuo metu?

Šiemet mes pradėjome teikti paslaugas mažiems iki šešių metrų ilgio laiveliams. Liepos pradžioje baigta įrengti nauja 150 metrų ilgio modulinė pontoninė prieplauka, prie kurios gali švartuotis laivai. 

Iš betoninių modulių surinkta plaukiojanti konstrukcija yra labai stabili, ilgaamžė, atspari sunkioms apkrovoms ir atšiaurioms oro sąlygoms. 

Ji prisitaiko prie vandens lygio pokyčių, tinka valtims, jachtoms, vandens motociklams ir kitokioms mažosioms vandens transporto priemonėms. 

Dalis laivų jau švartuojasi, tarp jų yra ir Būtingės naftos terminalą aptarnaujantis laivas. Šia prieplauka naudojasi vandens motociklai.

Kiek laivų galite priimti prie savo naujos prieplaukos?

Apie 60 mažų laivų. Tokią paslaugą pradėjome teikti neseniai, ji tik po truputį pradeda populiarėti. Šiuo metu turime apie 20 laivų, taigi laisvų vietų dar yra.

Ar prie tos prieplaukos švartuojami ir Šventosios žvejų laivai?

Vietos priekrantės žvejai turi atskirą prieplauką, kuri įrengta už ES lėšas. Mums teko įrengti prieplauką kitiems laivams, nes pagal ES reikalavimus prie žvejų prieplaukos mes penkerius metus negalime nieko kito priimti, tik juos.

Kaip žvejams pavyksta išplaukti į jūrą esant tokiam nedideliam gyliui įplaukoje? Ar kaip nors sprendžiate tą problemą?

Tam tikrais periodais, kai pasikeičia vėjo kryptis, gylis būna minimalus, bet žvejų laivai plokščiadugniai, nedidelio ilgio, nedidelės grimzlės, jiems jo pakanka. Ateityje uostas bus gilinamas.

Kiek darbuotojų dirba Šventosios jūrų uosto direkcijoje?

Keturi.

Ar jau turite Šventosios uosto kapitoną?

Uosto kapitonas bus priimtas eiti pareigas, kai bus pastatyti molai ir prasidės rimta navigacija.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija Šventosios uostą Palangos savivaldybei perdavė 2018 metų rugsėjo pabaigoje.

Su kokiais iššūkiais susiduriate pastaruoju metu?

Kol kas viskas klostosi sklandžiai. Iš Vyriausybės tikimės didesnio finansavimo, kuris galbūt bus numatytas kitų metų biudžete. 

Viena Palangos savivaldybė nėra pajėgi finansuoti valstybinio uosto statybų. Juo labiau kad pasikeitė įstatymas ir padaugėjo uosto funkcijų - jis skirtas ne tik žvejybos, pramoginio plaukiojimo, bet ir pasienio apsaugos, vėjo jėgainių parko aptarnavimo, net ir krašto apsaugos laivams. Manau, kad Šventosios uostas turėtų tapti svarbiu strateginiu valstybės uostu.