ŽVEJAI. Nėgių žvejyba bus draudžiama tik nuo 2026 metų. Tačiau jau dabar ji tiek apribota, kad Šventosios žvejams nebeapsimoka leisti į vandenį gaudykles. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Šventosios žvejai sutrikę: negali gaudyti net nėgių

(13)

Žvejai tikina, kad Aplinkos ministerija be jokio pagrindo, vien tik dėl politinių motyvų apribojo nėgių žvejybą iki juokingo minimumo. Jie sako, esą per nėges negalintys praplaukti, mokslininkai mano, kad galima gaudyti šias parazitines žuvis be apribojimų, o ministerijos atstovai tikisi sklandaus žvejų pasitraukimo iš verslo.

„Pernai nėgės masiškai ėjo, nes buvo palankios oro sąlygos. Mokslininkai jau leido jas gaudyti nelimituotai, nes tai parazitinės žuvys, mintančios krauju. Jos naikina menkes, lašišas. Mes esame matę, kaip jos prisisiurbia prie lašišų žiaunų. Amerikoje, Kanadoje jos naikinamos visais būdais, netgi nuodijamos, o Lietuvoje pyst - ir nebeleidžia gaudyti, t. y. viena įmonė begali pagauti tik 3,7 kilogramo. Manote, man apsimoka statyti gaudyklę?“ - nuoskaudos neslėpė Šventosios žvejys Antanas Valiukas.

Dabar, kai jau ne vienerius metus žvejai negali gaudyti menkių, nes jų žvejyba Baltijos jūroje uždrausta nuo 2020 metų sausio 1 d. siekiant gausinti populiaciją, bet koks papildomas draudimas, susijęs su žvejyba, kursto jų nepasitenkinimą. Kai uždraudė žvejoti menkes, jie bandė išgyventi gaudydami nėges, o dabar ir to neapsimoka daryti.

Juo labiau pikta žvejams, kad kaimyninių šalių žvejams leidžiama gaudyti tas žuvis, o drausti numatoma tik Lietuvoje. Pavyzdžiui, Latvijoje nėgių žvejyba neribojama, latviams tai nacionalinė žuvis.

„Iš Lietuvos nėgės keliauja į Latviją. Latviai džiaugiasi ir žvejoja, o lietuviai kažkodėl negali jų žvejoti“, - stebėjosi Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkė Akvilė Kungienė, pakeitusi į pensiją išėjusį ilgametį šios asociacijos pirmininką Alfonsą Bargailą.

SITUACIJA. Šventosios žvejai sako nebežinantys ką žvejoti. Be apribojimų liko tik stintų žvejyba, bet jų būna ne visada.
SITUACIJA. Šventosios žvejai sako nebežinantys ką žvejoti. Be apribojimų liko tik stintų žvejyba, bet jų būna ne visada.

Nebežino ką žvejoti

Šventojoje buvome susitikę su Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės bei Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijų atstovais. Diena buvo vėjuota, tai į jūrą jie neplaukė.

„Menkių negal, lašišų negal, nėgių negal, strimelių kvotą per pusę, t. y. 40 proc. sumažino - nieko nebegal, nebeaišku, ką žvejoti“, - piktinosi žvejys. Grundalų ir tų sumažėjo, nes jau 10 metų jie žvejojami.

Paklausti, ką bežvejoja, ko dar neuždraudė jiems gaudyti, žvejai atsakė laukiantys stintų, kurių kažkodėl nėra. Žvejys Antanas turi savo versiją. Jis sako, kad į jūrą buvo išpilta labai daug tonų dinamito. Būdamas dar vaikas apie tai girdėjo. „Pirmais metais, kai uostą kasė (gilino - aut. past.), visi stebėjosi, kodėl pakrantėje neliko stintų. Todėl, kad tada užgavo tą vietą, kur buvo suverstas dinamitas“, - mano jis.

Pasiklausius žvejų kalbų kilo klausimas, ar ne pavėluotai Šventosios uostelyje įrengta jiems infrastruktūra: pastatytas didžiulis angaras, slipas įgyvendinant Šventosios žuvininkystės vietos veiklos grupės projektą ir panaudojant Europos Sąjungos (ES) pinigus. Ar nebus kaip su tuo žuvų aukcionu Klaipėdoje. Du kartus buvo į jį investuota ir žuvų cechas įrengtas, o veiklos išvystyti jam taip ir nepavyko.

 PIRMININKĖ. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkė Akvilė Kungienė įžvelgia akivaizdžius valdžios nusiteikimo sunaikinti verslinę žvejybą požymius.
PIRMININKĖ. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkė Akvilė Kungienė įžvelgia akivaizdžius valdžios nusiteikimo sunaikinti verslinę žvejybą požymius.

Šventosios žvejai mano, kad valdžia, mažindama jų galimybes žvejoti, sudaro specialias sąlygas, kad jie patys išeitų iš verslo. Visko gali būti, kad greitu laiku nebeliks kam naudotis ta infrastruktūra.

Kol kas žvejai, galima sakyti, tyliai piktinasi ir nežada kaip ūkininkai, kurie su traktoriais važiavo į Vilnių, laiveliais blokuoti Klaipėdos uosto.

Šiuo metu Palangoje yra 7-8 žvejybos įmonės, o Šventojoje - 8-9. Ne visos jos žvejoja. „Šiais laikais darosi neįmanoma žvejoti“, - sako Antanas.

„Europos Sąjunga investuoja į smulkųjį verslą, į priekrantės žvejybą, nori, kad būtų išlaikomos senosios tradicijos, bet mūsų valdžios sprendimai absoliučiai prieštarauja ES tikslams“, - sako A. Kungienė.

PRIEŠTARAUJA. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkė Akvilė Kungienė mano, kad mūsų valdžios sprendimai prieštarauja ES tikslams.
PRIEŠTARAUJA. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkė Akvilė Kungienė mano, kad mūsų valdžios sprendimai prieštarauja ES tikslams.

Tokia politika

Žvejys A. Valiukas pasakojo, kad Šventojoje nėgės buvo gaudomos visą laiką, kiek tik jis atsimena. Sovietmečiu jos buvo žvejojamos nelimituotai - visa Šventosios upė būdavusi pristatyta gaudyklių. Vėliau dviem įmonėms būdavo leidžiama sugauti 4 tonas, o paskui pradėjo mažinti leistiną sugauti kiekį.

„Vieną žiemą upė užšalo, negalėjom žvejoti mėnesį, du. Buvo pasakyta, kad neišgaudėm limitų - triūkšt, ir nubraukė kažkiek kvotos, beliko 2-3 tonos. Paskui vėl sumažino, kol galų gale beliko įmonei 350 kilogramų“, - kalbėjo žvejys.

Pasak Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkės A. Kungienės, pagal Žuvininkystės įstatymo pataisas, kurias pasiūlius Aplinkos ministerijai patvirtino Seimas, draudimas žvejoti nėges numatomas tik nuo 2026 metų.

Tačiau kiekvienais metais aplinkos ministras turi skirti kvotas atsižvelgdamas į mokslininkų rekomendacijas. Pernai buvo paskirtas 1 proc. nuo prieš tai leidžiamo sugauti kiekio. 2022 metais 4 įmonės galėjo sugauti 1 500 kg nėgių.

"Kai skiriamas toks mažas kiekis, fiziškai neįmanoma to padaryti, nes automatiškai bus sugaunama daugiau - pasipils baudos. Neva paliekama minimali kvota ir neuždraudžiama žvejyba. Tegu draudžia nuo tų 2026 metų, bet ne nuo dabar.

Akivaizdu, kad valdžia nusiteikusi sunaikinti verslinę žvejybą. Tie draudimai, ribojimai yra ne dėl fiziologinių ar mokslinių dalykų, čia politiniai sprendimai. Vyriausybės programoje numatyta, kad turi likti tik mėgėjiška rekreacinė žvejyba, tad tikslingai tai ir daroma.

Kai kuriuos draudimus skelbia ES, pavyzdžiui, uždrausta gaudyti menkes, lašišas. O vidaus vandenyse arba priekrantėje viskas gali būti sprendžiama Lietuvos nuožiūra. Kuo toliau, tuo draudimų daugėja, siekiama, kad patys žvejai atsisakytų šito verslo. Kompensacijų jie nenusiteikę mokėti", - kalbėjo Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkė.

„Kokios kompensacijos gali tikėtis, jeigu begali sugauti tik kelis kilogramus žuvų?“ - klausia žvejys.

„Dvejus metus mokslininkai tyrimus darė ir neliepė uždrausti. Taip išeina, kad Gentvilas (aplinkos ministras Simonas Gentvilas - aut. past.) geriau žino už mokslininkus“, - piktinosi kitas žvejų atstovas.

NEVERTA. Jeigu viena įmonė begali pagauti tik 3,7 kilogramo nėgių, neverta šlapinti gaudyklės.
NEVERTA. Jeigu viena įmonė begali pagauti tik 3,7 kilogramo nėgių, neverta šlapinti gaudyklės.

Liko baudos ir kontrolė

Pasak A. Kungienės, Seimo narių iniciatyva buvo numatyta 10 kartų didinti baudas priekrantės ir Baltijos jūros žvejams verslininkams, o mėgėjams - tik 2 kartus. „Verslininkai daro daug mažiau pažeidimų ir žvejyba yra jų pragyvenimo šaltinis, o ne pramoga. Rašėme savo pastabas. Atrodo, kad į jas atsižvelgta, gali būti, kad didins tik 2 kartus“, - sakė asociacijos pirmininkė.

Žvejai priduria, kad jeigu antrą kartą žmogus pagaunamas padaręs pažeidimą, tai konfiskuojami ir tinklai, ir valtis, ir mašina.

Esant gana sudėtingoms žvejybos sąlygoms žvejus pykdo įvairios valdžios sugalvotos taisyklės. Galėtų du žvejai, atstovaudami dviem įmonėms, taupydami benziną plaukti viena valtimi, bet neleidžia Žuvininkystės tarnyba. Tokie reikalavimai atsirado todėl, kad būtų lengviau kontroliuoti, nes kiekviena įmonė turi laivą, o kiekvienas laivas - žvejybos žurnalą.

TIKSLAS. Vidaus vandenyse norima palikti tik mėgėjišką, rekreacinę žvejybą.
TIKSLAS. Vidaus vandenyse norima palikti tik mėgėjišką, rekreacinę žvejybą.

Pirko Latvijoje, brangiai mokėjo

„Nėgės žiemą palenda upėje po krūmais, neršia pavasarį. Po neršto mažosios žuvytės 4 metus gyvena upėje, kai užauga išeina į jūrą. Pirmoji nėgių auka - plekšniukai, otukai. Jos lenda į žiaunas ir siurbia kraują iš jų. Kitur negali prisisiurbti, nes žuvytės dar mažos“, - pasakojo A. Valiukas, kuris nėges gaudo nuo vaikystės.

Šventojiškiai nėges konservuoja, patys valgo ir parduoda. Pasak Antano, iš nėgių japonai kažkokius vaistus daro. Į asociaciją buvo atvykę žmonės iš Japonijos ambasados. Paėmė pavyzdžius, žiūrės, ar jiems tinka, ar ne. Latviai labai gerai jas perka, ir lietuviai.

„Šiemet pirkau Latvijoje nėgių, brangiai sumokėjau, kad sau pasidaryčiau konservų. Kas prie jų pripratę, tiems labai skanu. Latviai dėl jų yra išprotėję. Kai aš mokiausi Klaipėdoje, buvau dar pacanėlis, nėgės brangiau kainavo už ungurius. Ungurys kainavo 3 rublius 36 kapeikas, o nėgė - 4 rublius 10 kapeikų. Šventojoje jos buvo gaudomos ir apdirbamos ceche“, - pasakojo Antanas.

KLAUSIMAS. Kažin ar bebus kam naudotis Šventosios uoste įrengtu žvejams angaru?
KLAUSIMAS. Kažin ar bebus kam naudotis Šventosios uoste įrengtu žvejams angaru?

„Aplinkos ministras neteisus“

Taip mano Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Antanas Kontautas. "Yra mokslinių tyrimų duomenys, kurie sako, kad tie ištekliai yra visai tinkami žvejoti. Todėl ministras nebuvo teisus priimdamas tokį sprendimą. Nėgės - parazitinės žuvys, minta menkių, lašišų krauju. Kažin ar verta jas itin saugoti. Klaidų visi padaro, bet jas dar galima ištaisyti.

Jūros tyrimų instituto ichtiologas Robertas Staponkus pats dalyvavo kartu su Latvijos mokslininkais atliktuose tyrimuose. "Dirbome kartu su latviais prie nėgių. Nustatėme, kad Lietuvos ir Latvijos pietinėje dalyje nėgių ištekliai yra bendri. Latvijoje lyg ir nestabdoma žvejyba, pas mus stabdoma.

Tyrimų metu pastebėjome, kad populiacija yra dar geros būklės. Žvejybos intensyvumas, toks, koks yra dabar, populiacijai reikšmingo poveikio nedaro. Žinoma, nėgių buvo gerokai daugiau prieš pastatant Kauno hidroelektrinę. Šventosios upėje, Kuršių mariose nėges būtų galima gaudyti. Po tos studijos, kurią rengėme ne vienerius metus, mes netgi rekomendavome atidaryti ir tas vietas, kuriose anksčiau buvo uždrausta žvejoti", - kalbėjo ichtiologas.

Paklaustas, ar dėl nėgių Aplinkos ministerijos atstovai su jais konsultavosi, atsakė, kad ne.

NESITIKI. Kompensacijos už draudimą gaudyti nėges žvejai nesitiki.
NESITIKI. Kompensacijos už draudimą gaudyti nėges žvejai nesitiki.

Tikisi sklandaus pasitraukimo

Aplinkos ministerija nesivargino pateikti išsamų atsakymą, kodėl priimtas tos sprendimas, ir nevyniojo žodžių į vatą. Į paklausimą gavome tokį trumpą aplinkos ministro patarėjo Eimanto Norkūno atsakymą: „Seimas ir Aplinkos ministerija vykdydami Vyriausybės programą priėmė sprendimą dėl tinklų patraukimo iš vidaus vandenų - žvejybos kvotų ir limitų panaikinimo ežeruose ir upėse. Pastaruosius 15 metų, matant alinamus vandens telkinius, žvejybos taisyklės tinklais vis griežtėjo. Todėl tikimės bendro susitarimo, valstybės atsiskaitymo su žvejais verslininkais ir sklandaus pasitraukimo.“

Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder