Trauka į jūrą mokslininkų akimis

Paklaustas, su kuo yra susijusi trauka į jūrą, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Krantotyros ir krantotvarkos grupės vadovas dr. Gintautas Žilinskas atsakė: "Su susidarančiomis protrūkio srovėmis. Tose vietose, kur jos susidaro, smėlis yra labiausiai išplaunamas. 

Gelbėtojai tokias vietas vadina duobėmis, bet tai nėra mokslinis terminas, čia turimos omenyje protrūkio srovės.

Rašydamas disertaciją matavau tas sroves. Aš jomis pasileisdavau, kadangi esu buvęs plaukikas, tai nebijodavau. Mane nešdavo į jūrą, būdavo fiksuojama mano padėtis ir laikas, per kurį judu. Greitis būdavo labai didelis. Prieš tas sroves paplaukti sudėtinga. 

Blogiausia, kad kai šaltas vanduo, žmogus panikuoja, prasideda traukuliai. Problema tai, kad toje srovėje neša kojas, užpakalį - didžiąją dalį žmogaus traukia į jūrą."

Pasak mokslininko, susiformuojančios protrūkio srovės apima santykinai neilgas kranto atkarpas, tačiau jų formavimosi vietose iš kranto išplaunamas didelis smėlio kiekis.

Bene geriausias pastarųjų metų tokio eksceso pavyzdys yra Pirmojoje Melnragėje, pietinėje centrinio išėjimo prie jūros tako pusėje. Čia pastaraisiais metais audrų metu dažnai formuojasi protrūkio srovės.

Pasak G. Žilinsko, prie uosto vyksta cirkuliacija, esant vakarų vėjui susidaro ratai. Iš vienos pusės srovė teka į šiaurę, iš kitos - į pietus ir paskui susiduria.

Audrų metu vandens prinešama prie kranto, susidaro banginė patvanka. Kur yra iškyšuliai, vandens lygis būna aukštesnis, o įlankėlėje, kurią gelbėtojai vadina duobe, žemesnis. Iš iškyšulių vanduo teka ten, kur yra žemiau ir susidaro srovės.

Mokslininko teigimu, srovės yra pulsuojančios ir jos nebūna ištisai. "Kadangi lygis išsilygina, kartais gali tai įvykti kas 2-3, kartais - kas 10-15 minučių. Todėl žmonėms tai yra labai pavojinga. Jie maudosi, nes kaip ir nieko nėra, o paskui atsiranda staiga. 

Prieš kokį dvidešimt metų esu ištraukęs Nidoje iš jūros Maskvos M. V. Lomanosovo universiteto profesoriaus kūną. Jis atvažiuodavo 18 metų ir maudydavosi vis toje pačioje vietoje, o paskutiniais metais nuskendo.

Dažniausiai srovės susidaro, kai audra kyla ir kai slopsta. Kai audra gerai įsisiautėja, mažesnė tikimybė, kad susidarys protrūkio srovės. Taip yra visame pasaulyje, kur smėlėti krantai, ir dėl tų srovių žmonės skęsta. Kartais jos susidaro ir ten, kur krantai nėra smėlėti. Esu patekęs į tokią srovę ir Kroatijoje. Pas mus netoli nuneša į jūrą, o ten nunešė gal pusantro kilometro", - pasakojo G. Žilinskas.