Tūkstančių jūrininkų klaus, kiek mokesčių jie nori mokėti

Apie planuojamus pokyčius „Vakarų ekspresui“ pasakojo Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas.

Pasak A. Kaupo, jau kelerius metus rengiama jūrininkų apmokestinimo sistemos studija. Išanalizuota septynių konkuruojančių valstybių patirtis, lyginami skirtingi modeliai, vertinamos jų stiprybės ir silpnybės.

„Dabar baigta pirmoji studijos dalis - išgrynintos egzistuojančios apmokestinimo sistemos. Kitas žingsnis - atsiklausti pačių jūrininkų. Platformą tikimės paleisti per savaitę ar dvi. Per kelis mėnesius jie galės įvertinti 3-4 galimus modelius ir pasakyti, kuris jiems priimtiniausias“, - sakė A. Kaupas.

Anot jo, apklausoje galės dalyvauti tik galiojančius jūrinius dokumentus turintys Lietuvos piliečiai. Tokių, oficialiais duomenimis, yra apie 6 000. Tikslas - rasti balansą tarp valstybės, jūrininkų ir laivų savininkų interesų. Kai bus surastas bendras vardiklis tarp darbdavių ir darbuotojų, planuojama teikti pasiūlymus dėl kelių teisės aktų pakeitimų.

Dvigubi standartai

Šiuo metu galiojanti sistema, pasak jūrininkų atstovų, kelia nemažai klausimų.

Jūrininkai, dirbantys Europos Sąjungos ekonominėje erdvėje, yra atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Dirbantieji ne ES erdvėje GPM privalo mokėti patys, o socialinių garantijų ir galimybių kaupti pensiją „Sodroje“ praktiškai nėra.

„Tai sukuria dvigubus standartus. Norime sistemą suvienodinti ir padaryti aiškią bei konkurencingą“, - teigė A. Kaupas.

Kol profesinė sąjunga rengia oficialią apklausą, Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos tarybos narys Romas Karmazinas diskusiją jau inicijavo socialiniuose tinkluose.

Jo iškelti variantai: palikti dabartinę sistemą; rinktis Latvijos modelį, kai mokesčiai mokami nuo nustatyto minimalaus atlygio dydžio; taikyti 183 dienų modelį (kaip, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje), kai jūrininkas, išdirbęs 183 dienas jūroje, atleidžiamas nuo pajamų mokesčio.

Komentarai parodė aiškią tendenciją - dauguma pasisakiusiųjų palaiko 183 dienų modelį. Ne vienas jūrininkas tiesiog parašė: „183“. Kiti siūlė rinktis Latvijos variantą arba derinti abu modelius. Tačiau vieningos nuomonės nėra.

Pasak R. Karmazino, žiūrint iš jūrininkų pusės, būtų gerai Lietuvoje adaptuoti sistemą, taikomą Latvijoje, kur yra galimybė kaupti pensiją, tik ten yra nustatytos „lubos“, kurios nėra palankios didesnius atlyginimus gaunantiems aukšto rango jūrininkams.

„Nors ir dabar dalis Lietuvos jūrininkų išsinuomoja “sandėliuką„ Latvijoje, deklaruoja gyvenamąją vietą ir įsidarbina pagal kaimyninės šalies teisės aktus“, - sako R. Karmazinas. Anot jo, mokesčių klausimas yra aktualus, nes 80 proc. Lietuvos jūrininkų šiuo metu dirba trečiųjų šalių laivyne ir apie socialines garantijas ir pensiją susimąsto tik tada, kai pensija priartėja.

Pasak pašnekovo, jūrininkmas nėra palanki ir Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistema (PSD).

„Mokesčius jie turi mokėti, o dėl darbo ir šalies sveikatos apsaugos sistemos ypatumų nemokamomis paslaugomis praktiškai negali pasinaudoti“, - sako R. Karmazinas.

„Darbas darbui nelygu“

Dalis jūrininkų komentuodami situaciją pabrėžia, kad 183 dienų modelis ne visiems būtų palankus. Dirbant pagal trumpalaikius kontraktus ar keičiantis su kolega, surinkti 183 dienas gali būti sudėtinga. Kiti atkreipia dėmesį, kad žvejybos laivyne ar dirbant šiauriniuose regionuose darbo sąlygos gerokai sunkesnės nei prekybiniame laivyne.

„Darbas darbui nelygu“, - ne kartą kartota diskusijoje.

Kritikos sulaukė ir Latvijos modelis - esą jis gali būti nepalankus žemesnio rango karininkams, nes mokesčių našta nepriklauso nuo realių pajamų dydžio.

Didelė dalis komentarų sukosi ne tik apie mokesčius, bet ir apie socialines garantijas.

Jūrininkai kelia klausimą dėl pensinio stažo skaičiavimo, kai dirbama po užsienio vėliavomis. Ne vienas skundėsi, kad dėl mokestinių niuansų prarado kelerius metus stažo.

Taip pat iškelta idėja leisti jūrininkams išeiti į pensiją anksčiau - kaip padidintos rizikos profesijos atstovams. Diskusijoje skambėjo argumentai, kad darbas jūroje yra fiziškai ir psichologiškai sudėtingas, o vyresnio amžiaus jūrininkai darbo rinkoje tampa mažiau paklausūs.

Geriau kaupti patiems

Kiti laikėsi pozicijos, kad valstybės sistema nepatikima, todėl geriau patiems kaupti lėšas nei pasikliauti „Sodros“ mechanizmu.

Dalis komentarų atspindėjo nusivylimą valstybe. Kai kurie jūrininkai teigė, kad paprasčiau pakeisti rezidentūrą ir mokesčius mokėti kitur, jei sąlygos Lietuvoje nebus konkurencingos.

Buvo išsakytos ir abejonės, ar valdžia iš tiesų įsiklausys į jūrininkų balsą. Tačiau pati iniciatyva - pirmą kartą sistemiškai atsiklausti visų šalies jūrininkų - daugelio vertinama pozityviai.

Anot A. Kaupo, tik surinkus jūrininkų nuomonę bus tęsiamos derybos su laivų savininkais ir ministerijomis. Tik tuomet gali būti rengiami konkretūs įstatymų pakeitimai.