Turime kuo didžiuotis: naujame dokumentiniame filme giriami Lietuvos metodai saugoti pajūrį

Dokumentinis filmas giliau pažvelgia į klimato kaitos pajūryje keliamų ekstremalių reiškinių priežastis bei būdus prisitaikyti prie nuožmių audrų ir vėjų.  

Klimato kaita vis dažniau kelia ekstremalius oro reiškinius, pajūrio audros – vienas iš jų. Stiprios bangos Vokietijoje net yra sukėlusios didžiulius potvynius, nes į jūrą turintis ištekėti vanduo bangų buvo nustumtas atgal į žemyną. 

Jūrmaloje prieš metus praūžusi audra, nuniokojo šį prabangų Rygos priemiestį.

Filmo autoriai įsitikinę: jau pakankamai daug priemonių išbandyta ir pamokų išmokta – laikas dalintis patirtimi ir įvairiose šalyse pritaikyti tai, kas veikia. 

Taip pat visam laikui pamiršti tokias priemones, kaip betonas ar akmenys. Filme skamba pagyros Lietuvos sprendimų priėmėjams, ekspertams, kurie bendru sutarimu Lietuvos pajūrį saugo natūraliomis priemonėmis. 

Kitu atveju, pasak filme kalbančių Kuršių nerijos nacionalinio parko aplinkosaugos ekspertų, galbūt šiandien jūros bangos kartais persiristų į Kuršių marias, o Kuršių nerija kartais būtų padalinama į dvi ar tris mažas salas.

Vis dėlto Kuršių nerijoje teisingi sprendimai priimti jau prieš daugiau nei 100 metų, tad galime tik dėkoti čia tuo metu dirbusiems miškininkams ir visiems, kurie supranta jų darbų prasmę ir juos tęsia. Nes, kaip sako Latvijos pajūrį tyrinėjantis mokslininkas Janis Lapinskis, pradėjęs pajūrio apsaugos darbus, sustoti tai daryti jau nebegali. 

„Šiuo dokumentiniu filmu siekėme parodyti ne tik iššūkius, su kuriais susiduria Baltijos jūros pakrančių gyventojai, bet ir nenutrūkstamą darbą ir nepavargstančius žmones, dirbančius, kad mūsų pajūris būtų apsaugotas,“ – sako Alexandra Koroleva, viena iš organizacijos „Ecodefence“ vadovių bei filmo prodiuserė. 

Šiuo metu skaitomiausi

Indijos karinės oro pajėgos numušė neatpažintą skraidantį objektą

Ypatingai skani morkų užtepėlė: keli ingredientai - šis sveikas ir skanus pagardas tiks prie visko!

„Kalbindami realius žmones, filme pateikdami tikrus interviu su vietiniais mokslininkais, aktyvistais, tikimės įkvėpti ir parodyti pavyzdį, kad pakrančių apsauga yra įmanoma,“ – priduria pašnekovė.

Šio filmo žiūrovams atskleidžiama, kodėl vienoje ar kitoje pajūrio vietoje reikia tam tikrų darbų ir kokį poveikį jie kuria. 

„Siekiame paskatinti ir kitus veikti,“ – sako aplinkosaugos aktyvistė A. Koroleva, kurdama filmą vykusi į 7 ekspedicijas ir surinkusi 7 valandas vaizdo medžiagos. 

Filme atskleidžiama spraga tarp Helsinkio komisijos (HELCOM) numatytų rekomendacijų ir nacionalinės šalių teisės – siekiant apsaugoti pakrantes šalių vyriausybės turėtų imtis ambicingesnių apsaugos priemonių – bent jau to, kas numatyta „HELCOM“ rekomendacijose.

Nevyriausybinės organizacijos dažniausiai yra tos, kurios priešinasi stambiems jūros dugną ar ekosistemas žalojantiems projektams, pateikia savo pasiūlymus teisės aktų pakeitimams, dalyvauja talkose, skirtose sustiprinti natūralią pakrantės apsaugą. 

Baltijos jūros valstybių nevyriausybines organizacijas, kurios vykdo įvairias veiklas dėl švaresnės ir gyvesnės Baltijos jūros vienija organizacija „Coalition Clean Baltic“ (CCB), su kuria Lietuvoje bendradarbiauja Žaliosios politikos institutas. Organizacijos CCB youtube.com kanale šį filmą galima nemokamai peržiūrėti (anglų kalba). 

Filmas sukurtas pasinaudojus Europos Sąjungos „LIFE“ programos paramą.

Pasak filmo prodiuserės Alexandros Korolevos, šis filmas taip pat gali tapti edukaciniu įrankiu, atskleidžiančiu, kokią problemą turime, kaip galime bendradarbiauti ir palaikyti geras iniciatyvas saugant Baltijos jūrą bei jos pakrantes, kokiais veiksmais patys galime prisidėti prie jūros ir pakrančių apsaugos.