Aukštais rezultatais išsiskyrė konteinerių, keltais gabenamų transporto priemonių, suskystintų gamtinių dujų, naftos produktų, iškasenų ir statybinių medžiagų krova.
Aukštumas pasiekė ir keleivių srautas – šimtai tūkstančių žmonių atrasti Lietuvą ir pasaulį rinkosi jūros keliu per Klaipėdos uostą.
„2025-ieji Klaipėdos uostui buvo tikrai geri – perkrauta 39 mln. tonų krovinių. Uoste kalbame ne tik apie krovinius, bet ir apie kitus dalykus, kurie padeda krovai.
Tai yra investicijos, uosto apsauga, technologinis progresas, aplinkosauginiai sprendimai. Visiems šiems dalykams tikrai buvo skiriamas didelis dėmesys.
7 pasiekti rekordai rodo, kad Klaipėdos uostas ieško variantų, galimybių, kaip aktyvinti veiklą. Nepaisant geopolitinės situacijos, sankcijų uoste krova auga ir uostas dirba gerai“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Ryškiausiai praėjusiais metais Klaipėdos uoste augo konteinerių krova. Iš viso perkrauta beveik 13 mln. tonų. Tai yra 29 proc. daugiau nei 2024 m., kai konteinerių krova siekė 10,0 mln. tonų ribą.
1 milijono TEU (standartizuotų konteinerių) krovos kartelė 2025-aisiais pasiekta anksčiausiai istorijoje – spalio pradžioje.
2024-aisiais šis rodiklis pasiektas gruodžio viduryje, o 2023 ir 2022 m. – likus vos kelioms dienoms iki didžiųjų metų švenčių.
Iš viso per metus perkrauta 1 308 687 TEU, o iki šiol rekordiniu laikytas 2024 m. rezultatas – 1 068 771 TEU – pagerintas 22 proc.
Neeilinė konteinerių krova buvo ir vertinant tonomis – 2025 m. pagerintas 2022 m. rekordas, kai buvo perkrauta 10,5 mln. tonų.
„Praėjusių metų šuolis – labai įspūdingas ir kartu rimtas iššūkis mūsų šauniai komandai, kuri pademonstravo profesionalumą, sutelktumą ir įsiklausymą į bendrovės puoselėjamas vertybes.
Rezultatui pasiekti reikėjo ir „Klaipėdos Smeltės“ komandos pastiprinimo – priėmėme 54 naujus darbuotojus, juos apmokėme.
Labai svarbi sėkmės dedamoji – daugelį metų nuosekliai kurtas MSC tikėjimas, kad „Klaipėdos Smeltė“ ir visas Klaipėdos uostas atitinka aukštus paslaugos kokybės standartus ir geba suvaldyti staigaus augimo situacijas.
Svarbios ir į uosto infrastruktūrą įdėtos investicijos, kurios atveria galimybes didesnio segmento laivams ir okeaniniams reisams.
Pastarieji kuria naujas galimybes šalies gamintojams, eksportuotojams ir importuotojams, taip prisidėdami prie tvaraus ekonomikos stiprėjimo.
Pozityviai žvelgiame į ateitį. Šiems metams planuojame didesnį biudžetą ir krovos apimtis, nes savo darbu esame užsitikrinę gerą reputaciją“, – sako uosto krovos lydere praėjusiais metais tapusios laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Rimantas Juška.
Svarbią dalį bendroje Klaipėdos uosto krovoje ir toliau išlaikė keltais gabenamų transporto priemonių (ro-ro) segmentas, lyginant su 2024 m., ūgtelėjęs 6 proc. ir pasiekęs 6,5 mln. tonų.
Vertinant praėjusiais metais keltais pergabentų transporto priemonių skaičių, fiksuojamas dar vienas rekordas.
2025 m. šių transporto priemonių skaičius Klaipėdos uoste pasiekė 353 759 ribą ir beveik 10,5 tūkst. pergabentų transporto priemonių pagerino iki šiol geriausiu laikytą 2021 m. rekordą, kai buvo pergabenta 343 356 vnt. transporto priemonių.
Augimą šiame Klaipėdos uosto krovos segmente paskatino keltų linijų veiksmai: bendrovės „TT-Line“ sprendimas įvesti tiesioginius savaitgalio reisus Travemiundė–Klaipėda bei sutarimas su bendrove „DFDS“, padidinęs reisų maršrutu Klaipėda–Karlshamnas dažnį ir atvėręs papildomas jungtis į Treleborgą ir Travemiundę.
Lyginant su 2024 m., pernai 19 proc. augo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krova, kuri siekė 2,4 mln. tonų ribą. Krovos apimčių 2025 ir 2024 m. skirtumą ryškino tai, kad 2024 m. SGD laivas-saugykla „Independence“ dėl planinės patikros ir remonto mėnesį nedirbo.
Vis dėlto užtikrintas augimas fiksuojamas ir praėjusių metų rezultatą lyginant su 2023 m., kai buvo fiksuotas SGD krovos rekordas – 2,35 mln. tonų.
Statybinių medžiagų ir iškasenų krovos kreivė Klaipėdos uoste atspindi ir uosto, kaip svarbaus valstybės ramsčio vykdant didelės apimties infrastruktūros, statybų projektus, reikšmę.
2025 m. perkrauta 2,1 mln. tonų šių krovinių. Tai yra dar vienas naujas šios rūšies krovinių rekordas Klaipėdos uoste – 3 proc. arba 61 tūkst. tonų pagerintas 2024 m. fiksuotas rekordas.
Iš viso pernai į Klaipėdos uostą atplaukė arba per jį iš Lietuvos iškeliavo 415 tūkst. keleivių. Šis skaičius atskleidžia, kad 2025 m. gyventojai aktyviau keliavo laivais, nei tą darė dar prieš metus, kai bendras keleivių skaičius siekė 381 tūkst.
Tokios keleivių gausos Klaipėdos uoste nebuvo daugiau nei penkmetį – 2025 m. pagerintas 2019 m. rezultatas, kai per Klaipėdos uostą keliavo 392 tūkst. keleivių.
Praėję metai išsiskyrė ir kruiziniais laivais atplaukusių keleivių srautu – iš viso jūriniu keliu pernai Lietuvą atrado 76 620 keliautojų, kuriuos atplukdė 59 laivai. Tai yra 19 proc. daugiau keleivių nei 2024 m. ir daugiausia per visą kruizinės laivybos istoriją Klaipėdos uoste.
Aktyvėjanti vidaus vandenų laivyba ir beveik 3 mln. keleivių keltuose į Kuršių neriją
Dominuojančioms krovinių rūšims užtikrintai augant, kai kuriose srityse fiksuotas tam tikras krovos mažėjimas. Praėjusiais metais Klaipėdos uoste perkrauta 606 tūkst. tonų medienos ir miškininkystės produktų.
Tai yra 136 tūkst. tonų mažiau šios rūšies krovinių nei buvo 2024 m. 11 proc. mažesnė ir praėjusių metų metalo laužo krova, pasiekusi 1,2 mln. tonų, o užpernai buvusi ties 1,4 mln. tonų riba.
Mažėjimas šiame krovinių segmente siejamas su Jungtinių Amerikos Valstijų muitų politika bei dėl jos sumenkusia paklausa Turkijoje.
Klaipėdos uosto krovos kreivės siunčia žinią ir apie plačiai aptarinėtą ir su nemenkais iššūkiais susidūrusį praėjusių metų grūdų sezoną – perkrauta 3,9 mln. tonų grūdų.
Šis rezultatas yra 7 proc. arba 293 tūkst. tonų mažesnis nei buvo 2024 m., kai grūdų krova siekė 4,1 mln. tonų. Grūdų eksporto per uostą apimtis priklauso nuo derliaus gausos Lietuvoje ir nuo vidaus vartojimo.
Lietuvoje užauginamų grūdų derlius svyruoja nuo 6 iki 7 mln. t. Apie 70–80 proc. Lietuvoje užauginamų grūdų eksportuojama, o eksporto per Klaipėdos uostą dalis taip pat sudaro apie 70–80 proc. nuo viso eksportuojamo kiekio.
Krovai augant į Klaipėdos uostą atplaukė 3 proc. mažiau laivų. Iš viso 2025 m. Klaipėdos uoste lankėsi 5 313 laivų, tai yra 166 laivais mažiau nei užpernai.
Užtikrintai auganti krova ir mažesnis laivų skaičius – ženklas, kad nuolat tobulinama infrastruktūra leidžia Klaipėdos uoste priimti didesnius laivus, kurie vienu atplaukimu atgabena daugiau krovinių, mažiau teršia aplinką ir užtikrina efektyvesnį krovinių gabenimą.
Augantis krovinių gabenimo tempas fiksuojamas ir vertinant 2025 m. vidaus vandens laivybos suvestines. Upėmis pergabenta 48,8 tūkst. tonų krovinių, o tai yra 75 proc. daugiau nei per 2024 m. 43 proc. išaugo ir laivų reisų skaičius – nuo 28 užpernai iki 40 pernai.
Ši tendencija šiemet pirmuosius žingsnius gaivinant upinį Jurbarko uostą žengiančiai Uosto direkcijai darkart patvirtina projekto reikšmę ir augantį poreikį.
Klaipėdos uostas praėjusiais metais buvo svarbus ir vietinio susisiekimo prasme. Kuršių neriją su žemynine Klaipėdos dalimi jungiantys Smiltynės perkėlos keltai iš viso perkėlė 2,9 mln. keleivių ir 358,4 tūkst. transporto priemones (į vieną pusę).
Klaipėdos uostas – užtikrintas lyderis tarp Baltijos valstybių
Užtikrintas praėjusių metų krovos augimas dar labiau stiprino Klaipėdos uosto lyderystę tarp Baltijos valstybių uostų. Per 2025 m. nė vienam iš šių uostų nepavyko pasiekti dviženklio augimo, o, pavyzdžiui, Ryga ir Liepoja vis dar sprendžia krovos mažėjimo iššūkį.
Rygos uostas metus baigė su 7 proc. krovos kritimu, lyginant su užpernai – perkrovė 16,8 mln. tonų krovinių. Liepojos krova siekė 6,9 mln. tonų krovinių ir nuo užpernai buvusio rezultato (7,0 mln. tonų) atsiliko 3 proc. Talinui ir Ventspiliui pavyko pasiekti atitinkamai 5 ir 4 proc. augimą. Taline šiemet perkrauta 13,8 mln. tonų krovinių, o Ventspilyje – 8,5 mln. tonų.
Vertinant konteinerių krovą, išryškėja dominuojantis Klaipėdos uosto vaidmuo. Nė vienas iš Latvijos ir Estijos uostų praėjusiais metais nepasiekė pusės milijono TEU ribos ir, išskyrus Liepoją, fiksavo krentančią konteinerių krovą.
Pasiekęs 39 mln. tonų krovos ribą Klaipėdos uostas padidino ir savo užimamos rinkos dalį. 2025 m. ji sudarė 41,4 proc., o užpernai siekė 39 proc.
Pagal užimamą rinkos dalį po Klaipėdos rikiuojasi Ryga (17,8 proc.), Talinas (14,6 proc.), Lietuvoje veikiantis Būtingės terminalas (9,9 proc.), Ventspilis (9,1 proc.) ir Liepoja (7,3 proc.).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą