Viena lašiša žvejui kainavo beveik 8 tūkst. eurų

Europos Sąjungos (ES) institucijų koridoriuose kalbama, kad žuvininkystė nėra pati didžiausia žemės ūkio šaka, bet jos valdymas ir reglamentavimas yra vienas sunkiausių.

Žvejybos kontrolė - tokia sritis, kuri reikalauja daug techninių ir teisinių žinių. Be to, kontrolieriai turi turėti tam tikrų savybių - kontrolės metu būna įvairių situacijų, ir nemalonių, ir konfliktų. 

„Ko gero, ne kiekvienas žmogus galėtų dirbti žvejybos kontrolės pareigūnu, nors darbas įdomus“, - mano Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės kontrolės departamento direktorius Alenas Bulauskis.

Vertinant patikrinimus tiek jūroje, tiek krante, tiek iš oro, tiek planinius, tiek neplaninius, šiemet Žuvininkystės kontrolės departamentas, turintis apie 20 darbuotojų, jau atliko beveik 1000 fizinių patikrinimų.

Pakeista daug teisės aktų

Pasak Žuvininkystės kontrolės departamento direktoriaus A. Bulauskio, 2024-ieji departamentui buvo išskirtiniai dėl daugybės teisės aktų pakeitimų. 

Šiemet po kelerių metų svarstymo pagaliau priimtas ES kontrolės reglamentas.

Pakeistas Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), pateiktas derinti Žuvininkystės įstatymo pakeitimų projektas. Šiemet po kelerių metų svarstymo pagaliau priimtas ES kontrolės reglamentas. Tai pagrindinis teisės aktas įgyvendinant ES funkcijas. Jis numato gausybę naujų priemonių ir funkcijų kontrolei užtikrinti.

„Ankstesniais metais kartkartėmis būdavo keičiamos verslinės žvejybos, kitos taisyklės, bet kad vienu metu būtų keičiama tiek teisės aktų, dar nėra buvę. 

Šiemet pradėjome ruoštis naujam etapui, kurio metu stengsimės įgyvendinti tas naujas priemones. Ruošiamės keleriems metams į priekį, darome namų darbus naujam kontrolės reglamentui įgyvendinti, ketiname įsigyti naujų kontrolės priemonių, įdiegti naujas kontrolės sistemas“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Bulauskis.

Jo teigimu, svarbiausias Žuvininkystės kontrolės departamento uždavinys kitais metais - bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerija baigti rengti teisinę bazę keičiant teisės aktus.

„Mano, kaip vadovo, vienas iš tikslų - paruošti žmones. Esame sudarę mokymų planą“, - sakė departamento direktorius.

Sustiprinta žvejų mėgėjų kontrolė

Naujajame ES kontrolės reglamente išskirta žvejų mėgėjų kontrolė. „Iki šiol žvejybos kontrolės sistemoje jų kontrolė sudarė mažąją dalį. ES valstybės priėjo prie išvados, kad šitą kontrolės barą reikėtų padidinti tiek, kad galėtume surinkti tikslesnius duomenis ir vykdyti bendrą jo kontrolę“, - teigė departamento direktorius.

Nuo 2025 metų sausio 1 d. žvejams mėgėjams bus privaloma mobilioji aplikacija „E laimikis“.

Nuo 2025 metų sausio 1 d. žvejams mėgėjams bus privaloma mobilioji aplikacija „E laimikis“. Ją jau ir dabar galima atsisiųsti iš „Apple Store“ ir „Google Play“ parduotuvių, pasibandyti, kai kurie žvejai ja jau naudojasi. Nuo kitų metų jie privalės teikti duomenis apie žvejybą Baltijos jūroje. Pasak A. Bulauskio, aplikacija sukurta atsižvelgiant į visus kontrolės reglamento reikalavimus.

Per tą aplikaciją bus gaunami būtiniausi duomenys, kuriuos reikės pateikti ES komisijai ir bendram vaizdui susidaryti. Bus matomas žvejų skaičius, jų judėjimas. Bus privalu fiksuoti žuvų rūšis, preliminarų jų ilgį ir svorį, ar žuvis pasiimta, ar paleista ir kitus duomenis.

„Duomenys bus gaunami minimaliai apkraunat žveją mėgėją. Nevadinčiau tos aplikacijos elektroniniu žurnalu. Tai gana paprasta informatyvi aplikacija. 

Ir žvejų verslininkų, ir žvejų mėgėjų tarpe yra tokių, kurie labai atsakingai vertina savo vykdomą veiklą. Jie suinteresuoti žinoti sugaunamus kiekius, kurie lems jų veiklą, nesvarbu, ar tai būtų pramoga, ar pragyvenimo šaltinis“, - teigė Žuvininkystės kontrolės departamento direktorius.

Neseniai A. Bulauskis lankėsi Briuselyje, kur su kolegomis iš kitų šalių aptarė techninius naujų priemonių įgyvendinimo dalykus. Kolegoms buvo pristatyta aplikacija „E laimikis“, pasidalinta gerąja patirtimi.

Elektroniniai žurnalai žvejams mėgėjams ir priekrantės žvejams bus privalomi kiek vėliau. Didieji tiek Baltijos jūros, tiek tolimųjų žūklės rajonų laivai elektroniniais žurnalais naudojasi jau daug metų. Iš pradžių buvo sunku, bet dabar darbas vyksta sklandžiai. Patogu tiek kontrolės pareigūnams, tiek žvejams.

Pažeidimų nuolat daugėja

A. Bulauskio teigimu, pažeidimų kiekis ne katastrofiškai, bet metai iš metų po truputį didėja. Taip yra todėl, kad griežtėja bendra ES politika, susijusi su žvejybos ir žuvininkystės kontrole, griežtėja žvejybos sąlygos ir kontrolė.

2022 metais buvo nustatyta 11 pažeidimų, 2023 m. - 19, 2024-iesiems dar nepasibaigus jau užfiksuoti 23 pažeidimai. Dažniausi žvejų mėgėjų pažeidimai - žvejojama be žvejo mėgėjo bilieto.

„Daromi pažeidimai, susiję su žvejybos produktų atsekamumu. Dažniausiai prekiaujama be įsigijimo arba be atsekamumo dokumentų. Pažeidimus daro laivų kapitonai: nepraneša apie žvejybos pradžią, neužpildo teisingai žurnalo, laiku neišsiunčia privalomų elektroninių pranešimų.

Šiurkščių pažeidimų nėra daug. Trečdalį visų pažeidėjų mes tik įspėjame, o likusiems surašomi protokolai. Taikome ir finansines baudas“, - teigė Žuvininkystės kontrolės departamento direktorius.

Žala gamtai - 1000 eurų

Neseniai ES specialistai atliko Lietuvos žvejybos kontrolės auditą. Vienas pagrindinių akcentų buvo tas, kad sankcijos ir nuobaudos už žvejybos pažeidimus yra labai mažos. 

Todėl buvo inicijuotas ANK pakeitimas ir baudos padidintos. Pasak A. Bulauskio, baudų sumos nėra didelės, jos priklauso nuo sugautų žuvų rūšies, kiekio, be to, vertinama gamtai padaryta žala.

„Buvo atvejis, kai žvejys mėgėjas nelegaliai draudimo metu sugavo lašišą ir nedeklaravo. Už tai jam buvo skirta beveik 600 eurų baudą, jo padaryta žala gamtai įvertinta beveik 1000 eurų. Yra ANK straipsnis, numatantis ne tik produktų konfiskavimą, baudą ir žalą gamtai, bet ir žvejybos įrankių konfiskavimą.

Šiuo atveju teismas nusprendė konfiskuoti gana didelės vertės žvejybos laivą. Tam žmogui teko dar papildomai susimokėti 5 tūkst. eurų. Jam viena žuvis, turint omenyje ir išlaidas advokatams, kainavo beveik 8 tūkstančius eurų“, - pasakojo Žuvininkystės kontrolės departamento direktorius.

Patikrinama ir neišeinant iš kabineto

A. Bulauskio teigimu, kontrolės priemonių departamentas turi užtektinai, gal kiek trūksta žmogiškųjų išteklių. Šiais laikais žvejybos kontrolė nėra vien tik fiziniai patikrinimai įlipant į laivus. Didelė kontrolės dalis atliekama išmaniosiomis technologijomis.

"Turime išmaniąsias kontrolės sistemas, kurias naudodami matome realų laivų judėjimą, ką ir kokiais įrankiais žvejoja. Iš elektroninių žurnalų gauname ataskaitas, automatiškai sistema skaičiuoja, kiek sugauta žuvų, kiek kvotų išnaudota. Su tų sistemų pagalba mes galime daryti kryžminius patikrinimus, nustatyti pažeidimus sėdėdami prie kompiuterio ir neišeidami iš kabineto.

Nemažai atliekame ir fizinių patikrinimų: planinių, neplaninių, operatyvinių. Tikriname ir jūroje, ir krante. Atliekame stebėseną iš sraigtasparnio. Dalyvaujame su kitomis ES šalimis bendrose misijose, kurias organizuoja Europos žuvininkystės kontrolės agentūra. Siunčiame savo žmones į kitų šalių laivus, keičiamės kontrolės pareigūnais su kaimyninėmis valstybėmis", - vardijo departamento vadovas.

Žuvininkystės kontrolės departamentas užsiima ne tik žvejybos kontrole. Kontrolės pareigūnai kontroliuoja ir prekyvietes, tikrina pirminio pardavimo dokumentus, gamintojų organizacijas, žvejus mėgėjus.

A. Bulauskis teigia, kad kontrolės pareigūnai ne vien tik baudžia žvejus, bet užsiimama ir prevencija, duoda patarimų, konsultuoja.

Pasitelks dronus ir vaizdo kameras

Žvejybos kontrolė yra didelis kompleksinis junginys, apimantis daugybę priemonių. Ateityje Žuvininkystės kontrolės departamentas planuoja įsigyti dar daugiau inovatyvių priemonių, kurios iš dalies kompensuos žmogiškųjų išteklių trūkumą.

Ateityje žvejybos kontrolė Baltijos jūros priekrantėje bus vykdoma dronais.

Ketinama pirkti naują kontrolės priemonę - nuotoliu pilotuojamus orlaivius, liaudiškai sakant, dronus, su kuriais bus vykdoma žvejybos kontrolė Baltijos jūros priekrantėje. Dalis kontrolės pareigūnų jau yra gavę pilotavimo licencijas, dalis dar mokomi jais naudotis.

Jau įsigytas autobusiukas, kuriame ruošiamasi įkurti mobilią kontrolės stotelę.

„Galėsime privažiuoti iš įvairių vietų ir leisti dronus. Tai padės mums ne tik operatyviau reaguoti į pranešimus ar vykdyti suplanuotus žvejybos kontrolės reidus, bet iš dalies bus taupomos biudžeto lėšos. Siunčiant laivus į jūrą reikia mokėti už kurą, atlyginimus darbuotojams“, - aiškino Žuvininkystės kontrolės departamento vadovas.

Šiemet pradėta naudoti nauja priemonė - išankstinė žvejybos registracija, kai kontrolės pareigūnams nurodytu numeriu žvejai turi pranešti apie žvejybos pradžią: kokiame bare, kokia įmonė ruošiasi žvejoti, kada statys žvejybos įrankius, kada planuoja juos ištraukti ar patikrinti. Tai leidžia efektyviau planuoti kontrolės pareigūnų darbą ir efektyviau vykdyti žvejybos kontrolę.

Šiemet buvo vykdomas bandomasis projektas Baltijos jūroje: žvejybos laive buvo pastatytos nuotolinio stebėjimo kameros.

Šiemet buvo vykdomas bandomasis projektas Baltijos jūroje: žvejybos laive buvo pastatytos nuotolinio stebėjimo kameros, kurios nuolatos fiksavo žvejybos veiklą. Kontrolės pareigūnai visa tai galėjo stebėti būdami krante, prireikus peržiūrėti įrašus.

Žvejybos kontrolės reglamentas numato, kad nuo 2028 metų tokia žvejybos kontrolės priemonė bus privaloma visuose žvejybos laivuose. Žuvininkystės tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtinta rizikos analizė ir tolimuosiuose žūklės rajonuose žvejojantiems žvejybos laivams, kurie žuvis gaudo ne Baltijos jūroje. Šią kontrolės priemonę bus bandoma įdiegti didesniuose tolimųjų jūrų laivuose.

Departamentas turi vieną didesnį inspekcinį laivą „Vakaris“ ir du greitaeigius katerius, skirtus priekrantės žvejybai kontroliuoti. Antrasis kateris įsigytas tik šiemet. 

Kontrolės pareigūnai gana glaudžiai bendradarbiauja su pasieniečiais. Kopgalyje tikrinami žvejai mėgėjai, su pasieniečiais keičiamasi turima informacija. Įgyvendinant bendrą europinį projektą šiemet visą vasarą kartu su pasieniečiais plaukiojo ir kontrolės pareigūnai.

Žuvų sugavimai mažėja

Žuvininkystės kontrolės departamento direktoriaus teigimu, žuvų sugavimai, kalbant tiek apie Baltijos jūrą ir jos priekrantę, tiek apie tolimuosius žūklės rajonus, tendencingai mažėja. 

Žvejybos kontrolė, pasak jo, tam įtakos neturi. Ją daro klimato kaita, pastaruosius kelerius metus tendencingai mažėjančios kvotos, kai kurių žuvų rūšių draudimas žvejoti, pvz., pastaruosius ketverius metus draudžiama gaudyti menkes, dvejus metus - lašišas, mėgėjai gali pagauti tik vieną dirbtinai išveistą lašišą.

Baltijos jūroje draudžiama žvejoti nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d. Keturis mėnesius žvejai apskritai negali ten vykdyti žvejybos. O Baltijos jūros priekrantės zonoje veikla nestabdoma, nors yra tam tikrų ribojimų, bet ji vykdoma ištisus metus.

Tolimosiose jūrose žvejyba vyksta visus metus, bet tai priklauso nuo reguliuojamo rajono, nuo atskirų taisyklių, kurias nustato regioninė žuvininkystės organizacija.