Žiemos uostą - miestiečiams: ar ir po dešimtmečio tai bus utopija? (7)

Liepą Jūrinės kultūros koordinacinė taryba prie Klaipėdos miesto tarybos svarstys architekto Romo Gailiaus prašymą, kuriam pritaria nemažai architektų, imtis iniciatyvos ir proaktyvių veiksmų siekiant išsaugoti unikalų jūrinio paveldo objektą - istorinį Klaipėdos žiemos uostą, esantį „Klasco“ nuomojamoje teritorijoje. „Klaipėdiečio ryšys su mariomis nunyko. Mes visi gyvename prie krovos tvoros ir baisiai bijome pradėti galvoti kitaip“, - sako architektas.

R. Gailiaus keliamą idėją, kad istorinis žiemos uostas turi būti prieinamas visiems klaipėdiečiams, palaiko dar 6 organizacijos. Be abejo, visi diskusijos dalyviai supranta, kad tai neįvyks nei šiandien, nei rytoj, tačiau mano, kad apie tai nereikia nustoti kalbėjus.

„Vakarų ekspresas“ tiesiai šviesiai klausė architekto R. Gailiaus, ar jis nemanąs, kad toks noras yra visiška utopija. Teritorija su visu žiemos uostu yra išnuomota AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai („Klasco“), o sutarties nutraukimas gali labai brangiai kainuoti valstybei.

Ką sako miesto bendrieji planai

R. Gailiaus teigimu, 1997 metų miesto Bendrajame plane (BP) buvo parašyta, kad Vitės kvartalo teritorija, esanti senamiesčio zonoje, turi būti visuomeninės paskirties, kad visus tuo metu buvusius pastatus ir puikiai išsilaikiusią tašytais akmenimis grįstą senąją Uosto gatvę reikia išsaugoti. Apie tai kalbama jau nuo 1990-ųjų.

2007-ųjų Klaipėdos bendrajame plane (BP) žiemos uostas rodomas miesto istorinėje dalyje, teritorija pažymėta kaip Klaipėdos senojo miesto vieta su priemiesčiais. „Utopija ne utopija, bet miesto pozicija visą laiką buvo tokia ir jis turėjo tokį norą“, - sako architektas.

Praėjus dar 14 metų, dabar derinamas net kelerius metus rengtas naujas miesto BP. Jame jau rodoma, kad tai yra uosto pramoninė teritorija. „Klasco“ sklypai Vitės kvartale jau yra pramoniniai, nors, pasak R. Gailiaus, tai ne uosto sklypai. Beje, jo teigimu, 2019 metais rengtame miesto BP dar rodoma, kad Vitės kvartalas ir žiemos uostas yra konversinėje teritorijoje, o vėliau tai buvo pakeista. „Man kyla klausimas, kodėl vieną dešimtmetį mūsų norai vienoki, o kitą dešimtmetį mes jau keičiame savo poziciją. Rašiau Savivaldybei planavimo pasiūlymą, kad darykime taip, kaip planavome. Gavau atsakymą, kad per vėlai pateikiau tokį siūlymą“, - aiškino R. Gailius.

Jis sako nemanąs, kad reikia kažką iš kažkur išvyti, bet miesto BP tą teritoriją reikia pažymėti kita spalva ir taip parodyti, kad miestiečiai visada turėjo tokį norą. O kai BP bus patvirtintas, tada būtina visiems sėsti prie vieno stalo ir šnekėtis.

VIZIJA. Prie tos pačios idėjos klaipėdiečiai grįžta vėl ir vėl ir puoselėja naujas viltis.

Nebus plane - 10 metų nekalbėsime

„Metai kiti, pasikeis miesto valdžia, ateis kita miesto Taryba. Jeigu tai nebus pažymėta bendrajame plane, apie tai 10 metų nebus galima kalbėti, nebus teisinio planavimo lygmens pagrindo. Beje, pramonines teritorijas palei Dangę mes gal jau 20 metų žymime kaip konversines, tačiau kaip stovėjo tos apleistos gamyklos, taip ir stovi, išskyrus veikiančią “medieną„. Taigi tai nereiškia, kad viską reikia iš karto griauti. Bet, mano supratimu, šnekantis su “Klasco" vadovybe gal paaiškėtų, kad ir jai nėra tiek tos naudos toje teritorijoje vykdyti uosto veiklą.

Netoli buvusio „Memelio miesto“ „Klasco“ teritorijoje stovi didžiausias nenaudojamas šaldytuvas, kuriame šaldoma amoniu. Tai labai baisi cheminė medžiaga. Avarijos atveju į 800 metrų zoną galėtume įeiti tik su specialiais skafandrais. Jos padariniai apimtų beveik visą senamiestį.

Kitas dalykas - rūdos krova. Pradėję kalbėtis mes galbūt rastume kur kas racionalesnių sprendinių ir tai pačiai „Klasco“ naudos būtų daugiau, nei tai, kas vyksta dabar.

Siaurutė mažytė teritorija uosto veiklai neefektyvi ir neracionali. Žiemos uosto dugnas ir krantinės yra žemos, didelių laivų ten neįplukdysi. Rekonstruoti ir gilinti, kišti milijonus į tas krantines vargu ar būtų prasminga, nes rimtas laivas neįplauks į tą istorinį uostelį. Tokia būtų urbanistinė, miesto žmogiškoji logika.

Miesto centre laikyti sukrovus trąšas, pavojingus šaldytuvus, krauti rūdą, mano galva, nenormalu.

Neanuliuokime tos idėjos, nemanykime, kad apie tai apskritai nereikia kalbėti", - teigė architektas.

JEIGU žiemos uostas priklausytų miestui, jis taptų kur kas įdomesnis ne tik miesto svečiams, bet ir patiems klaipėdiečiams.

Reikia atkurti miestiečio ryšį su mariomis

R. Gailiaus teigimu, Architektų rūmų regioninė ekspertų taryba įrašė projektinius pasiūlymus, koncepcijas, kaip ta teritorija galėtų būti naudojama miesto reikmėms. Joje atsirastų miesto marina, t. y. katerių, jachtų uostelis. Tai būtų ideali vieta Jūros šventės renginiams, nereikėtų jų mėtyti po gatves. Pasak architekto, jūrinės dvasios mieste būtų kur kas daugiau.

„Manau, reikia atkurti miestiečio ryšį su mariomis. Jis yra nunykęs. Nebėra to, ką istoriškai visada turėjo šio miesto žmogus: plaukė, dirbo, vaikščiojo palei marias. Dabar mūrijama “siena„, t. y. uostas, atriboja žmogų nuo vandens. Todėl klaipėdietis nebesijaučia esąs jūrinio miesto gyventojas. Nėra normalu, kad mūsų vaikai turi važiuoti mokytis buriuoti į Dreverną. Net sovietmečiu to ryšio buvo daugiau. Kiekvienoje klasėje buvo vienas kitas vaikas, kurio tėvas plaukė į jūrą, kiekvienoje daugiabučio laiptinėje gyveno kokia nors “moriačka„. Išnyko prekybos, žvejybos laivynai, o mes gyvename prie krovos tvoros“, - „Vakarų ekspresui“ sakė architektas.

R. Gailius sako uždavęs klausimą Lietuvos architektų bendruomenei, ar ji pritartų tam, kad Klaipėdos žiemos uostas būtų atiduotas miestui, miesto bendruomenės renginiams ir miesto marinai įkurti. Iš 147 Lietuvos architektų, dalyvavusių balsavime, 106 pasisakė už.

Kituose uostuose miestiečiams daugiau erdvės

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos, kuriai adresuotas architekto laiškas, pirmininkas Petras Bekėža tarybos, kaip ir Lietuvos jūrininkų sąjungos, kurios pirmininkas jis taip pat yra, vardu kalbėti negalėjo, nes klausimas tose organizacijose dar nesvarstytas. Jis išsakė tik savo - Klaipėdoje gimusio ir užaugusio, uoste dirbusio žmogaus nuomonę.

Pasak jo, sovietmečiu visa pakrantė iš miesto pusės buvo aptverta tvoromis ir jokio priėjimo prie marių neliko. O tarpukariu klaipėdiečiai galėjo laisvai prieiti prie žiemos įlankos.

"Visuose didesniuose pasaulio uostuose, pavyzdžiui, Kopenhagoje, Stokholme, Helsinkyje, miestiečiams yra palikta gana daug erdvės prieiti prie vandens ir krantinių. Jose vyksta įvairūs renginiai, pavyzdžiui, žvejai prekiauja žuvimis, laiveliai plukdo į ekskursijas po uostą, ten verda gyvenimas, o Klaipėdoje tokio dalyko nėra.

Pas mus tik dabar po truputėlį pradeda plėstis miestelėnų priėjimas prie vandens: bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ teritorija perduodama miestui, kaip ir buvusios „Laivitės“ teritorija", - sako P. Bekėža ir priduria nemanąs, jog architekto siūlymas yra visiška utopija.

SIENA. Štai kaip architektas Romas Gailius mato klaipėdiečių atskirtį nuo marių.

Žiemos uostą norėta užpilti

Prieš kelerius metus buvo norima apskritai žiemos uostą užpilti ir padaryti sausumą. Mat toje įlankėlėje didelio gylio nėra, ji nėra pilna laivų. Dažnai joje švartuojami tik vilkikai ir mažesni laivai. Intensyvūs darbai žiemos uoste nevyksta. Be didelių investicijų jame tokio gylio, koks yra prie išorinių krantinių iš marių pusės, prie kurių švartuojasi dideli laivai, nepasieksi. Priešingu atveju reikėtų tą uostą perstatyti, krantines sutvirtinti, įkalti polius ir t. t. Todėl „Klasco“ planavo tą įlankėlę užpilti. Bet tam pasipriešino visuomenė, paveldosaugininkai. „Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Štumbergas ne kartą yra pakartojęs, kad žiemos uostas nebus užpilamas, kad vadinamasis Locmanų namas nebus griaunamas.

P. Bekėža atkreipia dėmesį į tai, kad jachtoms ir kateriams švartuoti Klaipėdoje trūksta vietų, o žiemos uostas tam kuo puikiausiai tiktų. Laivai trauktų ir miestiečius, ir turistus, puoštų miestą, atsirastų norinčiųjų paplaukioti po marias, vyktų miestietiškas šurmulys.

„Uostas galėtų žiemos uostą su visomis krantinėmis perduoti miestui. Istorija pasakoja, koks aktyvus gyvenimas tarpukario Lietuvos laikais vyko Vitės kvartale, kai nebuvo jokių tvorų. Lygiai tą patį galima padaryti ir dabar perduodant uosto dalį su žiemos įlanka miestui. Tada nebūtų jokių tvorų. O kai jis yra uosto teritorijoje, tvoros būtinos. Po teroristinių išpuolių Niujorke 2001 m. rugsėjį uostams keliami tarptautiniai reikalavimai apsitverti tvoromis, įrengti vaizdo stebėjimo kameras“, - „Vakarų ekspresui“ sakė P. Bekėža ir pridūrė, kad yra teisinių būdų, kaip žiemos uosto perdavimo klausimą būtų galima išspręsti su „Klasco“. Žinoma, tai nebūtų padaroma šiandien ar rytoj, bet planuoti ateičiai tokį dalyką, jo manymu, reikėtų.

Didėja poreikis švartuoti pramoginius laivus

„Dabar, kai bus perduota miestui įlanka buvusiame “Memelio mieste„, ties uoste liksiančiu žiemos uostu reikės statyti tvorą, stebėjimo kameras, vėl atitverti žiemos įlankos gabalą tvoromis. Ar nebūtų paprasčiau miestui perduoti visą Vitės kvartalą iki pat Locmanų namo “Klasco" nuomojamoje teritorijoje, iki krantinės iš marių pusės. Prie to pirso iš marių pusės galėtų švartuotis ir burlaiviai, jachtos, o žiemos įlankos viduje - kateriai.

Vietos laivams švartuoti poreikis labai didėja. Stokholme, Kopenhagoje, Anglijos uostų centrinėse dalyse švartuojamos jachtos, burlaiviai ir prie jų yra laisvas priėjimas. Ir mums reikėtų Vitės kvartalą taip sutvarkyti. O jeigu vietos laivams poreikis dar labiau didės, gal reikėtų svarstyti ir Vakarų Baltijos laivų statyklos klausimą, gal ir ją būtų galima iškelti kur nors kitur. Kas mums gali uždrausti svajoti? Atsidarytų miesto erdvės, jis būtų kur kas patrauklesnis žmonėms. Ir Klaipėda jau gerokai skirtųsi nuo Vilniaus, Šiaulių ar Kauno", - svajoja P. Bekėža.

PAVELDAS. Siūloma miestui perduoti teritoriją iki pat Locmanų namo, kurio nugriovimui pasipriešino visuomenė.  Redakcijos archyvo ir Romo GAILIAUS nuotr.

„Tai įvyks ir Klaipėdoje“

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška sako, kad žiemos uostas turi ir istorinę, ir inžinerinę vertę. Ir krantinės, ir pats uostas, statytas nuo XIX a., turi tam tikrą vertę.

„Klasco“ vyksta birių krovinių krova, visuomenė jau kelintus metus kelia taršos klausimus. Ko gero, istoriniame miesto centre tikrai ne vieta tokiai krovai. Anksčiau ar vėliau „Klasco“ turės pakeisti tą krovinių tipą arba kraustytis į miesto periferiją. Jeigu pasižiūrėsime į kitus uostus, esančius aplink Baltijos jūrą, visur tendencijos tos pačios. Iš istorinių miesto centrų uostai pamažu kraustosi į pakraščius, kur jiems iš tikrųjų lengviau kvėpuoti, o miestų centruose ta vieta, ta akvatorija užleidžiama jachtoms, mažiems pramoginiams laivams. Krantinės būna atviros, jas gali lankyti miestiečiai. Tai nėra naujas klausimas, apie tai jau seniai kalba architektai. Manau, kad anksčiau ar vėliau tai įvyks ir Klaipėdoje", - sakė V. Juška.

Pasak jo, pirmoji kregždė yra piliavietė. Nuo nepriklausomybės pradžios šioje vietoje gamyba, laivų remontas po truputį traukėsi ir dabar matomas didžiulis šios teritorijos potencialas, erdvės jame tiesiog atgimsta. Antra kregždė - buvusio „Memelio miesto“, arba „Laivitės“, teritorija, kurioje miestas irgi žengs prie Kuršių marių.

„Ko gero, šis procesas nesustos, ir ne rytoj, bet po kokių dešimties metų ar vėliau žiemos uostas atiteks miestui. Manyčiau, kad ateityje tai tikrai įvyks. Visuomenės balsas čia labai svarbus, jeigu ji bus aktyvi, atsiras ir platesnė miesto prieiga prie vandens“, - kalbėjo paveldosaugininkas.

Pietinė dalis taip pat atribota

"Gyvenu pietinėje Klaipėdos miesto dalyje. Ten beveik nėra kur prieiti prie marių pasėdėti, pailsėti. Gali prie Malkų įlankos rizikuodamas sveikata ir gyvybe nuvykti su dviračiu, bet patekimas prie marių iš tikrųjų yra labai apribotas.

O žmonės ieško langų ir per jėgą braunasi prie vandens. Iš tikrųjų neturėtų taip būti mieste, kuris įvardijamas kaip vienintelis Lietuvos uostas. Mūsų situacija mieste gana sudėtinga. Iš vienos pusės LEZ (Laisvoji ekonominė zona) su savo gamyba, iš kitos pusės - uostas, kuris atkerta žmogų nuo Kuršių marių. Keliauti miestiečiui iš pietinės miesto dalies į Melnragę prie vandens ar į Kruizinių laivų terminalą, kur yra nedidelis lopinėlis prie marių, tikra nesąmonė. Naujajame miesto bendrajame plane kalbama, kad pietinėje miesto dalyje turi būti langai, kur žmonės galėtų patekti prie marių. Beveik esu įsitikinęs, kad ir miesto centre ta pramonė pamažu turėtų trauktis į periferiją, kur nėra nei paveldosauginių, nei visuomenės sveikatos reikalavimų, kur būtų lengviau vystyti krovą ir gamybą", - savo nuomonę išsakė V. Juška.

Kada nors, tik ne artimiausiu metu

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja, vyriausioji architektė Mantė Černiūtė-Amšiejienė sako, kad idėja miesto centrą pratęsti iki vandens labai graži. Tai būdinga daugeliui uostamiesčių pasaulyje. Architektė tiki, kad ir Klaipėda kada nors pasieks tokių tikslų. „Matyt, greitai to nebus. Šiuo momentu svarbu ne tik tai, kad tai yra “Klasco„ išnuomota teritorija, tai yra uostas - Seimo pripažintas valstybei svarbus objektas, susisiekimo, transporto mazgas. Tokia šios teritorijos paskirtis. Taip nusprendė mūsų Seimas. Galbūt ateityje galėtų būti pokyčių, susijusių su planuojama pietine uosto plėtra. Tačiau artimiausią dešimtmetį aš bent jau pagal mūsų priimtus valstybinius sprendimus nematau tokios galimybės. Bet kada nors ši graži idėja tikrai galėtų būti įgyvendinta“, - sako vyriausioji miesto architektė.

10 metų pokyčių nebus

M. Černiūtės-Amšiejienės teigimu, teritorijų naudojimo paskirtys yra apibrėžtos miesto Bendrajame plane. 2007 metų Bendrasis planas galioja iki šiol, bet rengiamasi jį keisti. Jokios kitokios paskirties 2019-aisiais, pasak architektės, negalėjo būti nurodyta. „Naujo miesto bendrojo plano rengimo metu buvo parengta vizija, kaip miestas vystysis iki 2050 metų. Toje vizijoje yra toks niuansas, kad miesto prieigos turėtų labiau plėstis prie vandens, prie marių. Turėtų atsirasti daugiau mišrios paskirties teritorijų, panašių kaip buvusi “Laivitės" teritorija, kuri jau vystoma po truputį. Tokia yra ateities vizija, bet tai, ką dabar mes parengėme ir ką viešiname, yra konkretus miesto bendrojo plano dokumentas, skirtas maždaug dešimties metų laikotarpiui. Per tą dešimtmetį nenumatome, kad galėtų ta vieta keistis, nes yra Seimo nutarimas, jog tai valstybei svarbus objektas, transporto mazgas.

Taip pat yra Vyriausybės patvirtintas Uosto bendrasis planas, kuris tai teritorijai yra suplanavęs infrastruktūrinę paskirtį. Šito lygmens dokumentams mes negalime nusižengti.

Galbūt ateityje ir bus galima žengti kitus žingsnius, galbūt Seimas priims kitus sprendimus, o kol kas jie yra tokie ir mes privalome jais vadovautis", - sakė miesto vyriausioji architektė.

Pasak M. Černiūtės-Amšiejienės, pasvajoti, žinoma, galima, Savivaldybė apie tai labai dažnai kalba bendraudama ir su Uosto direkcijos, ir su Susisiekimo ministerijos atstovais. „Mes nuolatos akcentuojame, kad ta veikla, kuri vykdoma toje teritorijoje, yra netinkama miesto centre. Darome tai, ką galime“, - sako architektė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas komentuoti, ar tokios klaipėdiečių svajonės turi perspektyvą ir kada jos galėtų pradėti pildytis, atsisakė. Su AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Klasco“ generaliniu direktoriumi Vytautu Štumbergu, kaip įprasta, susisiekti nepavyko.

Raktažodžiai
Sveiki, Ne i tema, bet noriu pasiteirauti, ar uzsakinejote cia baldus ? : https://limadesign.lt
Maksas, 2021-06-15 16:37
Jei piliečiai yra kažkas kita, o ne valstybė, KVJUD direktorius situacijos nekomentuoja, Grubliausko pozicija yra neaiški, na o KLASCO psiaudo vadovas V. Štumbergas bijo savo šešėlio - tai kas priima sprendimus?
Dokininkas, 2021-06-11 18:37
Fantazijai nėra ribų, "laikinos" klasco palapinės pagal nuomos sutartį turėjo būti nugriatos prieš porą metų, o stovi ir stovės toliau užimamos miesto žemę, o jie svajoja apie žiemos uostą. Ką jūs rūkot prieš rašydami straipsnius?
Igis, 2021-06-09 18:46
Sidebar placeholder