Žvalgomasi, kaip integruoti įžymių jūrininkų įamžinimą

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas sako, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti, kaip vysta įamžinimo procesas. Į kitą darbo grupės posėdį norima pasikviesti Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos narius, kad jie papasakotų, ką dabar daro ir ką planuoja daryti.

Įžymių jūrininkų, kuriuos būtų galima įamžinti, sąrašas buvo sudarytas prieš 7 ar net daugiau metų. Jame beveik 50 asmenybių pavardžių. Jis jau seniai aptartas. Suprantama, jis gali būti papildytas ir naujomis pavardėmis. 

Sąrašą ketinama skelbti jūruomenei. Tikimasi, kad jos nariai elektroniniu paštu parašys, kaip įsivaizduoja įamžinimą.

Prieš septynerius metus kalbėta apie žymių žmonių alėją ar promenadą Smiltynėje einant nuo kelto iki Lietuvos jūrų muziejaus. Ten būtų galima įamžinti dalį jūrininkų. Šią idėją žadama atgaivinti.

Danės upės krantinės jau daug metų turi savo pavadinimus, pvz., Buriuotojų, Laivų statytojų, bet apie tai mažai kas žino. Manoma, kad reikėtų tuos pavadinimus kaip nors išryškinti.

„Norime susisteminti viską, kad nebūtų kaip dabar - kariškiai gavo leidimą statyti karo jūrininko skulptūrą, o jau yra knechtas, skirtas laivui “Prezidentas Smetona“. 

Reikia surinkti visą informaciją, kur kokie projektai yra jau įgyvendinami ir kas planuojama daryti. Ir tada žiūrėsime, kaip integruoti mūsų įžymių jūrininkų atminimą. Turi būti kažkas, kas koordinuotų visą tą procesą“, - sako A. Kaupas.

Istorikas Romualdas Adomavičius sako, kad įamžinimo formų yra įvairių, nebūtinai turi būti pastatomos visų jūrininkų skulptūros ar jų vardais pavadintos gatvės.

„Mes niekada su savivaldybe neprieidavome prie konceptualaus sprendimo, kaip tuos jūrininkus įamžinti - visus kartu, statyti didelį paminklą ar ne. 

Neįsivaizdavome, kokioje vietoje jie galėtų būti įamžinti. Formų yra įvairių, nebūtinai turi būti pastatomos visų jų skulptūros ar jų vardais pavadintos gatvės. 

Gal naujai statomuose kvartaluose galėtų atsirasti ženklų, kuriuose būtų minimali informacija apie tuos jūrininkus, sistema. Norėtųsi, kad tos pavardės būtų paminėtos prie uosto, prie vandens“, - sako Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratoriaus Romualdas Adomavičiaus.

Pasak jo, vystomos teritorijos prie marių, kurios nebus uždaros uosto teritorijos. Jose verta sukurti jūrinės kultūros elementų. Bus tvarkoma krantinė nuo Pilies tilto iki šiaurinio rago, iki kelto, bus pradėtas statyti ir Uosto direkcijos pastatas, metas šiuo klausimu diskutuoti su šių teritorijų vystytojais, architektais, Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos nariais, kad visi žinotų tai, kas daroma. 

R. Adomavičiaus manymu, konsolidavus jėgas mieste būtų galima sukurti erdves, pasakojančias jūrinę Klaipėdos istoriją.

Su „Memelio miesto“ vystytoja bendrove „Stemma Group“ jau kalbamasi. Tai, kad klaipėdiečiai galėtų būti toje teritorijoje supažindinami su jūrine miesto istorija, ji vertina geranoriškai.