Aukščiausiasis Teismas paskelbė galutinį sprendimą dėl modelio Dovilės Didžiūnaitytės žūties

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gruodžio 3 d. paskelbė sprendimą baudžiamojoje byloje, kurioje Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu su Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 1 d. nuosprendžiu padarytais pakeitimais Ričardas Pinikas:

• buvo nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jas platinant (Baudžiamojo kodekso (BK) 260 straipsnio 1 dalis);
• išteisintas dėl poveikio liudytojui (BK 233 straipsnio 1 dalis) ir fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 straipsnio 1 dalis).

Aivaras Miltenis:

• nuteistas dėl išžaginimo (BK 149 straipsnio 1 dalis);
• žuvusios merginos motinos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas;
• jos prašomas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimas iš nuteistųjų pirmosios instancijos teisme sumažintas iki 6000 Eur.

Byla buvo nagrinėjama pagal prokuroro, nuteistųjų gynėjų, žuvusios merginos motinos ir jos įgaliotojo atstovo kasacinius skundus, pažymima LAT pranešime.

Motinos skundą tenkino iš dalies

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, prokuroro, nuteistųjų gynėjų kasacinius skundus atmetė, o žuvusios merginos motinos ir jos įgaliotojo atstovo kasacinį skundą tenkino iš dalies.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, atmesdama prokuroro ir nuteistųjų gynėjų kasacinius skundus, konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai nepadarė kasaciniuose skunduose nurodytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pažeidimų ar baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ir teisingai R.Piniką pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 233 straipsnio 1 dalį jį išteisino, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 

Taip pat A.Miltenį pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir šiems nuteistiesiems paskyrė tinkamas bausmes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, iš dalies tenkindama žuvusios merginos motinos ir jos įgaliotojo atstovo kasacinį skundą, konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai teisingai nusprendė, jog žuvusios merginos motinos civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, remiantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto analogija.

Sumą padidino iki 15 000 Eur

Tačiau teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl priteisto atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme žuvusios merginos motinai iš nuteistųjų atlyginimo, konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai atsižvelgė į aplinkybes, reikšmingas nustatant atstovavimo išlaidų dydį, todėl jas neproporcingai sumažino.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, apimtį, baudžiamojo proceso trukmę, žuvusios merginos motinos įgaliotojo atstovo procesinių veiksmų apimtį, atstovaujant žuvusios merginos motinos interesams, ir įvertinusi žuvusios merginos motinos atstovavimo būtinumą ir pagrįstumą, nusprendė, kad žuvusios merginos motinai priteistinas išlaidų atlyginimas už atstovavimą jai pirmosios instancijos teisme turėtų būti didinamas iki 15 000 Eur.

Dėl to šiuo aspektu buvo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu žuvusios merginos motinai priteista suma – 6000 Eur – advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti buvo padidinta iki 15 000 Eur ir ši suma lygiomis dalimis – po 7500 Eur – buvo priteista iš nuteistųjų A.Miltenio ir R.Piniko.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.