Benedikto Vanago teisme tęsiama liudytojų apklausa, šie pasakojo apie ryšius tarp NAK ir „Gerdistos“
Bendrovės „Veho“ krovininių automobilių pardavimo atstovas Gediminas Lekštys teigė, kad parduodant automobilius keitėsi jų pirkėjas – iš pradžių pirkimo sutartis buvo sudaryta su NAK, kuris ir sumokėjo avansą, tačiau pagaminus automobilių važiuokles iš kliento buvo sulaukta informacijos, kad juos įsigis kitas pirkėjas – bendrovė „Gerdista“.
„2021 metais pas mus į įmonę atvyko ponas Vanagas, apkalbėjom automobilių specifikaciją, sudarėm pirkimo–pardavimo sutartį.
Dalyvavau aš, ponas Benediktas dėliojosi automobilio specifikaciją (...). Po to susidėliojom kainą, sudarėm sutartį ir užsakėm automobilius“, – teisme sakė G. Lekštys.
„Gavom iš kliento informaciją, kad bus kitas pirkėjas. Mes sudarėme naują sutartį tada su „Gerdista“, grąžinom pinigus „Nacionaliniam automobilių klubui“ ir pardavėm „Gerdistai“, – teigė G. Lekštys.
Anot jo, tuomet pradėta bendrauti su G. Mankute, kuri ir pasirašė naująją sutartį.
Kaip teisme nurodė G. Lekštys, kadangi užsakovas – žinomas žmogus, iš gamyklos buvo gauta speciali nuolaida, kuri galėjo siekti apie kelis tūkstančius. Tokia pati kaina buvo pritaikyta ir sutartį pasirašius su „Gerdista“.
„Klientų poreikis ne visą laiką rūpi mums. Jeigu žmonės nusprendžia, kad pirks šita įmonė ir susimoka, mums tai ne priežastis neparduoti automobilio“, – kalbėjo G. Lekštys.
Jo teigimu, bendrovei „Gerdista“ susimokėjus už automobilius, buvo grąžintas NAK sumokėtas avansas.
Kaip teigė liudytojas, prieš „Gerdistai“ įsigyjant automobilius iš „Veho“, šie turėjo sudalyvauti konkurse.
„Gavom oficialų kvietimą iš jų dalyvauti konkurse, pateikėm pasiūlymą ir pardavėm automobilius“, – sakė G. Lekštys.
Teisme liudijo ir mažosios bendrijos „Altum LT“ vadovė Rasa Austrotienė, kuri bendrovės „Gerdista“ buvo pasamdyta užtikrinti tinkamą ES finansuojamo projekto vykdymą.
Ji teigė ruošusi atsakymus į Nacionalinei mokėjimo agentūrai kilusius klausimus, tačiau visą informaciją prieš pateikimą patvirtindavo G. Mankutė.
Anot jos, vykdant šį projektą turėjo būti įdarbinti kaimo vietovėje gyvenantys asmenys ir pasiekta tam tikra suma pinigų.
„Visuose ES projektuose būna nustatyti tam tikri rodikliai, priklausantys nuo pobūdžio, kadangi tai kaimo plėtros programos finansavimas, tai nurodymai – dėl kaimo gyventojų įdarbinimo ir piniginiai, – kalbėjo R. Austrotienė. – Pateikėme ataskaitas, kad tai buvo atlikta.“
NAK dirbanti prekės ženklo vystymo vadovė, atsakinga už parduotuvės veiklą, Kristina Tumienė teisme pasakojo apie bendrovę „Gerdista“ sužinojusi tik iš žiniasklaidos pernai rudenį.
Ji liudijo dalyvavusi parodoje „Agrovizija 2024“, kur buvo eksponuojamas B. Vanago lenktyninis automobilis.
K. Tumienė tikino nežinanti, kodėl buvo priimtas sprendimas dalyvauti šioje parodoje, kokiais lipdukais buvo išpuoštas automobilis, bei sakė esanti atsakinga tik už parduotuvėje tiekiamas prekes.
„Su partneriais aš niekaip nesu susijusi“, – sakė NAK darbuotoja.
Kaip skelbė BNS, prokuratūra kaltina B. Vanagą ir G. Mankutę apgaule įgijus 154 tūkst. eurų ES paramos.
Europos prokuratūros teigimu, 154 tūkst. eurų vertės ES finansuotu projektu turėjo būti teikiamos mobilios automobilių remonto ir priežiūros paslaugos kaimo vietovėse, tačiau faktiškai lėšos buvo panaudotos privatiems tikslams, tarp jų – dalyvavimui Dakaro ralyje.
B. Vanago viešoji įstaiga europinę paramą galimai įgijo tarpininkaujant bendrovei „Gerdista“.
Posėdyje sausio pabaigoje teisėja tenkino B. Vanago prašymą ir panaikino jam skirtą kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti.
Pasak teisėjos, dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje kardomoji priemonė nebereikalinga.
Tuo metu teisme liudijęs automechanikas Justinas Miškinis teigė, kad viskam vadovavo daugiametis Dakaro lenktynių dalyvis B. Vanagas, o G. Mankutė tebuvo „fiktyvi direktorė“.
Minėta suma iš ES fondo buvo suteikta pagal 2014–2020 metų Lietuvos kaimo plėtros programą.
Europos prokuratūrai kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atliekant ikiteisminį tyrimą, ES lėšos buvo sugrąžintos.
Rašyti komentarą