Bute rasto milijono litų dalybos: nuosprendžiai advokatams, užsitęsusios bylos

836,4 tūkst. litų (daugiau nei 242 tūkst. eurų), 303,1 tūkst. eurų ir 19 tūkst. 740 Didžiosios Britanijos svarų rasti per kratą 2012 metų sausį Vilniuje, Savanorių prospekte – bute, kur gyveno tuometinė pora: Arijus Skopas ir jo gyvenimo draugė Armanda Petrauskaitė. Tuomet šalyje cirkuliavo nacionalinė valiuta litas.

Šios pinigų sumos minimos ir vienoje iš galimos korupcijos teisinės sistemos bylų. 

Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo ir gruodžio pabaigoje skelbs savo verdiktą dėl prekybos poveikiu byloje kalėti nuteisto advokato Aivaro Surblio.

Galimos korupcijos teisinės sistemos byloje rašoma, kad 2017 metų gruodį, Klaipėdos rajone esančiame restorane, advokatas iš Vilniaus Drąsutis Zagreckas, veikdamas A. Skopo naudai ir interesais, tiesiogiai pasiūlė ir davė 10 tūkst. eurų  A. Surbliui, o šis pinigus priėmė, pažadėjęs paveikti Klaipėdos apygardos teismo teisėjus.

Teisėsauga mano, kad kyšiu siekta papirkti tris tuometinius Klaipėdos apygardos teismo teisėjus, kad jie apeliacine tvarka nagrinėdami baudžiamąją bylą priimtų A. Skopui palankų sprendimą – netenkintų A. Petrauskaitės apeliacinio skundo dalies ir paliktų nepakeistą teismo nuosprendį 836,4 tūkst. litų, 303,1 tūkst. eurų ir 19 tūkst. 740 Didžiosios Britanijos svarų grąžinti šiuos pinigus A. Skopui.

A. Surblys savo kaltės nepripažino nei Panevėžio apygardos teisme, nei Lietuvos apeliaciniame teisme ir prašė jį išteisinti, tikino, kad D. Zagreckas jo neprašė, su juo nesitarė ir jis jam nežadėjo paveikti Klaipėdos apygardos teismo teisėjų.

Panevėžio apygardos teismas kovą šiemet kovą A. Surblį pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu ir skyrė jam realią dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nuosprendyje teismas akcentavo, kad padaryta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas tyčinis, baigtas ir padarytas siekiant savanaudiškų tikslų.

A. Surblys nuo 2021 metų yra laikinai išbrauktas iš advokatų sąrašų, jis nepraktikuojantis advokatas.

Nuteistasis ir jo advokatas Apeliacinio teismo prašė priimti išteisinamąjį nuosprendį arba skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme.

Advokatai – kurso draugai

Su teisėsauga bendradarbiaujantis, daugybę korupcinių nusikaltimų padėjęs atskleisti dabar jau buvęs advokatas D. Zagreckas, apklaustas kaip liudytojas A. Surblio byloje, pasakojo abu jie yra kurso draugai, santykiai puikūs.

Pasak D. Zagrecko, į jį kreipėsi klientai, sakė, kad yra tokia byla ir klausė, ar yra galimybė palikti galioti nuosprendį. Jie aiškino, kad kratos metu buvo areštuotos piniginės lėšos, buvo kalbama apie 600 tūkst. eurų sumą įvairia valiuta.

D. Zagreckui klientai pažadėję, kad jeigu pirmos instancijos nuosprendis liks apygardos teisme ir iš karto įsiteisės, o pinigai bus grąžinti, jam klientai iš karto atiduoda pusę sumos, bet konkrečiai ji nebuvo įvardinta.

D. Zagreckas pripažino A. Surbliui perdavęs 10 tūkst. eurų, tačiau po kurio laiko jis pinigus grąžino.

Pasak liudytojo, buvo kalba apie didesnę sumą, priklausomai nuo situacijos, 10 tūkst. eurų buvo tik garantija, kad būtų dirbama šia kryptimi, esant teigiamam atsakymui, bus skiriama didesnė suma – apie 50 tūkst. eurų.

Teisėsauga galimus korupcinius susitarimus atskleidė slapta pasiklausydama advokatų pokalbių, tačiau į pareigūnus dėl galimų neteisėtų veiksmų buvo kreipusis ir A. Petrauskaitė.

Moteris pasakojo, kad ji sužinojo, kad yra ruošiamas papirkimas, tada ėmė rašyti skundus dėl galimos buvusio draugo ir jo tėvo nusikalstamos veikos – prekybos poveikiu, poveikio liudytojui ir pasikėsinimo įgyti didelės vertės svetimą turtą. 

2017 metų lapkritį vyriausiojo prokuroro nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuojant tuo, kad pareiškimas paduotas nesant jokio faktinio pagrindo, grindžiant reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą niekuo nepagrįsta prielaida, siekiant tokiu būdu pakreipti savo naudai teisme vykstantį procesą dalyje dėl sprendimo grąžinti kratos metu paimtą itin didelę pinigų sumą.

Be to, nutarime konstatuojama, kad nebuvo pateikta visiškai jokių faktinių duomenų, kurie bent minimaliai nurodytų į pareiškime nurodytų veikų objektyviosios pusės požymių buvimą, o pareiškėjos veiksmai įvertinami, kaip mėginimas diskredituoti bylą nagrinėjančią teisėją, tikslu išvengti galimo pareiškėjai nepalankaus sprendimo priėmimo ar bent maksimaliai jį atitolinti.

Užsitęsusi kredito unijos byla 

Minima didžiulė grynųjų pinigų suma per rasta atliekant kratą ir tiriant Palangos kredito unijos baudžiamąjį bylą dėl paskolų išdavimo.

Po tyrimo bylą perdavus teismui 2017 metų gegužę Palangos kredito unijos įkūrėjui ir vienam buvusių jos vadovų Evaldui Petrauskui už sukčiavimą teismo nuosprendžiu buvo skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, jam nurodyta atlyginti unijai 1,817 mln. eurų žalą. 

A. Petrauskaitė yra šio asmens giminaitė, o A. Skopas byloje taip pat buvo nuteistas dėl kredito gavimo. A. Petrauskaitė nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista pagal laidavimą. 

Ši byla jau buvo pasiekusi Aukščiausiąjį Teismą, tačiau buvo vėl grąžinta žemesnės instancijos teismams, o pastaruoju metu nagrinėta Šiaulių apygardos teisme. Kitą savaitę šis teismas skelbs savo verdiktą.

Nuosprendį yra apskundę nuteistieji, prokuratūra skundo nerašė, prašo palikti galioti ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes.

„Dėl pinigų kol kas taip ir nebuvo nuspręsta. Šiaulių apygardos teismas išspręs šį klausimą – ir dėl nuteistųjų skundų, ir dėl pinigų. Nėra taip, kad jie pasisavinti iš unijos, sprendžiama dėl pinigų tarp tų fizinių asmenų.

Dėl rastų pinigų teismui siūliau spręsti civilinio proceso tvarka, galbūt tikslinga teismams dar kartą panagrinėti ir tiems asmenims įrodinėti jų kilmę“, – BNS sakė kredito unijos byloje kaltinimą palaikantis Šiaulių apygardos prokuroras Ričardas Bendikas.

Pinigai – ne iš unijos

Pasak jo, kredito unijos atstovai dėl šių per kratą rastų pinigų teisme pretenzijų nepareiškė, nėra kaltinimų, kad šie pinigai buvo pasisavinti iš unijos.

Palangos kredito unijos byloje buvo minimi kaltinimai dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimo, jie buvo pareikšti aštuoniems asmenimis – unijos valdybos bei paskolų komiteto nariams ir vienam jos pajininkų.

Kaip skelbė teismas, buvęs Palangos kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojas kaltintas tuo, kad tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2010-2012 metais duodamas žinomai neteisėtus nurodymus, Palangos kredito unijos darbuotojams nurodė suteikti kitų asmenų vardu būsto paskolas, o sutartyse nurodytas pinigų sumas perduoti jam, ir taip apgaulės būdu užvaldė didelės vertės – daugiau kaip 1,3 mln. eurų – turtą.

Teisėsauga anksčiau skelbė, jog nuo 2010 metų rugsėjo iki 2012 metų pradžios unija benamiams ir neturintiems jokių pajamų žmonėms suteikdavo dideles – apie 250 tūkst. JAV dolerių (222 tūkst. eurų) – 5-40 metų trukmės paskolas, įkeičiant mažavertį nekilnojamąjį turtą.

E. Petrauskas tuomet dirbo unijos administracijos vadovo pavaduotoju.

Bylos duomenimis, nusikalstamos veikos schema buvo sukurta siekiant gauti pinigų vystyti statybų projektus, nes kaltinamasis nebegalėjo gauti paskolų savo vardu dėl viršytų limitų.

Pagal šią schemą unijoje būdavo paruošiami paskolų dokumentai kitų asmenų vardu, tačiau jiems paskolos realiai nebūdavo išmokamos. Pinigus pagal paskolų sutartis pasisavindavo kaltinamasis.

Žiniasklaida anksčiau rašė, kad E. Petrauskas Palangoje ketino statyti daugiabutį namą, tačiau skolintis pinigų iš unijos nebegalėjo, nes buvo viršijęs skolinimosi limitą.

Todėl norėdamas plėtoti savo verslo planą buvo priverstas skolintis iš unijos kitų žmonių vardu.

2008 metais, išgriovus sieną iš gretimų patalpų, buvo apvogtas Palangos kredito unijos seifas.

Tuomet buvo skelbta, kad iš unijos neva dingo 1,2 mln. litų.