Buvusi Vilniaus sporto klubo „Impuls“ direktorė yra kalta dėl vaiko paskendimo baseine, paskelbė LAT

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) trečiadienį paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį buvusiai sostinės sporto klubo „Impuls“ direktorei N. Budrytei, anksčiau jai paskelbtas išteisinamasis nuosprendis panaikintas.

Galutiniu ir neskundžiamu LAT verdiktu paliktas galioti 2022 metų gruodį priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, juo moteriai skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant tokiam pačiam laikotarpiui, skirta daugiau nei 900 eurų įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Moteris pripažinta kalta dėl neatsargaus gyvybės atėmimo pažeidžiant nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles ir tarnybos pareigų neatlikimo.

„Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad teisingai įrodymus sugretino pirmos instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo išvados neatitinka aplinkybių. Pareigų dubliavimas, draudimas įleisti tėvus lėmė tai, kad įvyko mažamečio žūtis,“ – per posėdį sakė LAT teisėjas Albinas Antanaitis.

Kaip pranešė LAT, teisėjų kolegija pažymėjo, kad, priešingai nei nustatė apeliacinės instancijos teismas, N. Budrytė neveikė tik kaip formali parko vadovė, ji turėjo pakankamai plačius įgaliojimus veikti savarankiškai organizuodama savo vadovaujamo sporto ir pramogų parko veiklą, todėl privalėjo ją organizuoti taip, kad ji atitiktų teisės aktų (tiek išorinių, tiek vidinių) reikalavimus.

„Būdama atsakinga už darbų paskirstymą jai pavaldiems parko darbuotojams, ji turėjo teisę ne tik duoti privalomus vykdyti nurodymus, bet ir turėjo pareigas sudaryti sąlygas tinkamai juos įvykdyti. Tačiau N. B. veikė neatsakingai, neatsižvelgė į treniruočių vedimo tvarkaraštį ir paskyrė budėti baseine plaukimo instruktorę, kuri tuo pačiu metu turėjo vesti grupinę mokymo plaukti treniruotę. Svarbu ir tai, kad, drausdama įleisti į klubo baseiną ir baseino drabužinę mokymo plaukti treniruotes lankančių vaikų tėvus, ji pažeidė ir sveikatingumo klubų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, pagal kurias klientų iki 16 metų grupes lydi pilnamečiai asmenys, o klientai iki 16 metų amžiaus vandens zonoje gali lankytis tik prižiūrimi tėvų. Dėl šio draudimo mažamečio motina, kartu su mažamečiu sūnumi atvykusi į mokymo plaukti treniruotę, buvo neįleista į vandens zonos drabužinę ir į baseiną, toks draudimas pasikartojo, kai mažamečio motina nebuvo įleista ir pasibaigus mokymo plaukti treniruotei, kai nelaimė dar nebuvo įvykusi“, ­– rašoma teismo pranešime.

Pasak LAT, N. Budrytės atsakomybės nešalina tai, kad įrodytais pripažinti jos veiksmai – draudimas mažamečio motinai būti baseino zonoje, baseino prižiūrėtojo ir baseino instruktoriaus pareigų dubliavimas, nulėmę mažamečio žūtį, – atitiko bendrovės vadovybės poziciją, kuri buvo suderinta bendruose susirinkimuose su bendrovės vadovybe, tačiau bendrovės vadovybės pozicija negali nulemti privalomų bendrovės veiklai norminių aktų draudimų nepaisymo.

Byla LAT buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiųjų atstovo skundą.

Prokuratūra N. Budrytę kaltino, kad pradėjusi neleisti tėvų, kurių vaikai treniruojasi, į baseino zoną, ji nenustatė, kas atsakingas už vaikų priežiūrą prieš treniruotę bei po jos.

Sudarydama jai pavaldžių darbuotojų darbo grafiką dieną, kai įvyko nelaimė, N. Budrytė vieną plaukimo instruktorę paskyrė budėti ir kaip baseino prižiūrėtoją, neatsižvelgdama į tai, kad ji negalės tinkamai stebėti baseino lankytojų bei užtikrinti jų saugumo tuo pačiu metu vesdama grupinę vaikų treniruotę.

Vaiko gaivinimas truko apie valandą, tačiau jo išgelbėti nepavyko.