Daugėjant gaisrų, žuvusiųjų juose mažėja

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šių metų sausio-liepos mėnesiais visoje šalyje kilo 5437 gaisrai. Tai net 17,3 proc. daugiau nei per tą patį 2024-ųjų laikotarpį (4636).

Tačiau gaisruose šiemet žuvo aštuoniais žmonėmis mažiau (41) nei pernai (49).

2020-2024 metų gaisrų statistikos duomenimis, per septynis metų mėnesius šalyje vidutiniškai kyla 5392 gaisrai, kuriuose žūsta 52 gyventojai. Šiemet, palyginti su 5-erių metų vidurkiu, gaisrų kilo 0,8 proc. daugiau, tačiau žuvo 11 gyventojų, arba 21,2 proc., mažiau.

Šiemet kilo trys gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus. Pernai per tą patį laikotarpį - 4. Miestuose žuvo 13 žmonių (32 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse - 28 (68 proc.).

Daugiausiai (17) gyventojų žuvo Vilniaus apskrityje, Klaipėdos - keturi.

Tragiškiausia savaitės diena - pirmadienis. Gyvybių neteko devyni žmonės. Paros laikas - nuo 20 val. iki 4 val. (žuvo 25 žmonės).

Gaisruose žuvo 25 vyrai ir 13 moterų, trijų asmenų tapatybės nenustatytos. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis - 67 metai.

Penkiolika šalies gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 8 - dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 7 - dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 4 - dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, 3 - dėl pašalinio ugnies šaltinio, po 1 - dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų bei dėl kitų priežasčių.

Dar dviejų žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.

Per septynis mėnesius gaisruose traumas patyrė 102 gyventojai.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 62 gyventojus, 378 pastatus, 71 transporto priemonę, 177 gyvūnus.

Gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1261 gaisras (23,2 proc. visų gaisrų). Juose žuvo 34 gyventojai (iš jų 26 gyventojai - individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose).

Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 891 gaisras, iš jų 444 gaisrai, arba 50 proc., - dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.

Miestuose kilo 2673 gaisrai (49 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse - 2764 (51 proc.).

Pagrindinės gaisrų priežastys - pašalinis ugnies šaltinis (19,5 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (16,9 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (11,5 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (7,2 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (5,3 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (4,8 proc.), neatsargus rūkymas (2,9 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,1 proc.).

Įregistruoti 142 padegimai (2,6 proc.), o 558 gaisrų (10,3 proc.) priežastys dar tiriamos.