„Kamuolinių“ šešėlyje – Kauno įmonės direktorius

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) ketvirtadienį pranešė, kad trys žmonės ir bendrovė sulaukė kaltinimų dėl 16 nusikaltimų, tarp kurių - galimas sukčiavimas stambiu mastu, lėšų pasisavinimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas, didelės vertės svetimo turto iššvaistymas, mokesčių vengimas, dokumentų klastojimas bei pinigų plovimas.

Skaičiuojama, kad galėjo būti iššvaistyta įmonės lėšų ir nesumokėta mokesčių bendra suma gali siekti 238 tūkst. eurų.

Prekių vertė - beveik 52 tūkst. eurų

Pareigūnų dėmesio centre atsidūrė Kauno įmonės direktorius, kuris, veikdamas kartu su žmona, bendrovę galimai naudojo nusikaltimams vykdyti.

Pasak FNTT, tyrimo duomenimis, jis turėjo ryšių su Kauno „kamuolinių" gaujos nariais - „savo įmonės vardu apmokėjo statybinių medžiagų, skirtų kelių minėtos gaujos asmenų namų remontui, įsigijimą, o sąskaitos buvo įtrauktos į bendrovės apskaitą".

Prekių vertė galėjo siekti beveik 52 tūkst. eurų.

Direktorius taip pat kaltinamas klastojęs dokumentus ir savo įmonėje fiktyviai įdarbinęs gaujai priklausančius žmones. Šiems tariamai išmokėta beveik 8,2 tūkst. eurų darbo užmokesčio, nors iš tiesų, kaip įtariama, vadovas pinigus tiesiog pasisavino.

Vyrui pateikti kaltinimai ir dėl neteisėtai įgyto turto legalizavimo, nes jis galimai beveik 19 tūkst. eurų, kurie priklausė vienam iš gaujos narių ir buvo gauti padarius įvairius nusikaltimus Lietuvoje ir užsienyje, galėjo panaudojo savo įmonės plėtrai.

Be to, direktorius teisme turės atsakyti ir dėl galimo sukčiavimo.

Įtariama, kad iš anksto susitaręs su organizuotos grupuotės nariais ir veikdamas kartu vadovas ir kiti vyrai siekė iš dviejų draudimo bendrovių gauti išmokas. Įtariama, kad kaltinamojo bendrovei priklausančiu automobiliu, iš anksto susitarus, buvo tyčia rėžtasi į kito gaujos nario vairuojamą automobilį ir taip neteisėtai įgyta beveik 8,3 tūkst. eurų.

Įžvelgė fiktyvius sandorius

Bendrovės vadovas taip pat galėjo vengti mokėti mokesčius ir susitaręs su kitos įmonės vadovu, kaip įtariama, imitavo tarpusavio sandorius.

Tokių, kaip įtariama, fiktyvių įmonių sandorių galėjo būti daugiau nei 44, o jų bendra vertė tariamai siekė per 125 tūkst. eurų.

Tačiau už fiktyvias prekes ir paslaugas, siekiant pasisavinti bendrovės turtą, neva atsiskaityta grynaisiais pinigais, tuo pačiu išvengta per 21 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o vadovas įmonei priklausančius pinigus galėjo pasisavinti.

Skaičiuojama, kad iš viso kaltinamasis galimai nesumokėjo beveik 32 tūkst. eurų PVM, per 19 tūkst. eurų pelno mokesčio, galimai pasisavino ir iššvaistė beveik 187 tūkst. eurų įmonės lėšų.

Apribojo nuosavybės teisę

Bendradarbiavusios įmonės direktoriui kaltinimai pateikti dėl apgaulingos bendrovės apskaitos tvarkymo, pagalbos 

pasisavinant svetimą turtą, taip pat dar vienam asmeniui - dėl sukčiavimo dalyvaujant organizuotoje grupėje imituojant avariją. Kaltinimai pateikti ir schemose naudotai bendrovei.

Prokuroro nutarimu ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribota nuosavybės teisė į beveik 400 tūkst. eurų vertės kaltinamai bendrovei priklausantį turtą.

Teismai tęsiasi

FNTT kol kas nedetalizuoja, kuriuo laikotarpiu galėjo būti įvykdyti minėti nusikaltimai.

Kaip rašė „Vakaro žinios", „kamuolinių" grupuotei pagrindinis smūgis buvo suduotas 2018 m., kai didelės operacijos Kaune metu buvo sulaikyta 19 asmenų, įtartų kvaišalų ir ginklų kontrabanda, sunkiais sužalojimais ir kt.

Mažesnės apimties „kamuolinių" byloje Kauno apygardos teismas (KAT) pernai rugsėjį nuteisė 13 vyrų. Tarp jų - ir „kamuolinių" lyderiu vadinamas Giedrius Janonis, pravarde „Kamuolys", be jo bendražygiai.

Tačiau nuosprendis buvo apskųstas ir bylą Apeliaciniame teisme numatyta nagrinėti rugsėjį.

Pernai vasarį teismas pradėjo nagrinėti sunkiausių nusikaltimų epizodų „kamuolinių" bylos dalį.

Teisiamųjų suole - 27 vyrai. Grupuotė vadinta viena pavojingiausių gaujų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.