Lietuva tapo baudų nemokančių pažeidėjų rojumi: rekordininkas valstybei skolingas jau 730 tūkst. eurų

Tokių vairuotojų, kontrabandinių cigarečių pardavėjų ir kitokio plauko nuolatinių pažeidėjų, kurie yra sukaupę daugybę nesumokėtų baudų, yra daug. Bet dėl dabartinių įstatymų valstybė prieš juos bejėgė.

Nesumokėtos skolos išieškojimui perduodamos antstoliams, tačiau ir jie nieko negali padaryti, jei skolininkas neturi turto ar oficialių pajamų.

Apie piktybinių pažeidėjų rojumi padarytą Lietuvą ir galimus šios problemos sprendimo būdus Alfa.lt kalbėjosi su Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovile Satkauskiene.

Skolininkų ir pažeidėjų rojus

„Šiandien Lietuvoje turime paradoksalią situaciją, kai administracinės teisės pažeidėjams patogu nemokėti jiems skirtų baudų. Jie ne tik sukaupia po kelias dešimtis ar net šimtus nesumokėtų baudų, bet dar ir naudojasi socialiai remtinų asmenų statusu. Gauna įvairias socialines pašalpas, nedarbo išmokas, iš kurių skolos negali būti išieškomos“, – sakė Lietuvos antstolių rūmų valdytoja D. Satkauskienė.

Pastarojo meto teisinio reguliavimo pakeitimai išimtinai palankūs skolininkams – įvairiais pakeitimais lengvinama jų padėtis, sunkinamas skolų išieškojimas. „Tokie palengvinimai patys savaime nėra blogis: daliai skolininkų iš tiesų reikia galimybės lengviau atsikvėpti. Bet nuolaidų taikymas visiems be išimties – tai nuolaidžiavimas pažeidėjams. Kam mokėti baudas, jeigu galima jų nemokėti ir dar gauti valstybės išmokas?!“ – pasipiktinimo neslėpė D. Satkauskienė.

O Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo dar kartą keisti priverstinio skolų išieškojimo tvarką, mažinant išskaitas iš skolininkų pajamų ir įvedant „skolų atostogas“. Vidaus reikalų ministerija siūlo griežtinti atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes dabartinės baudos pažeidėjų negąsdina, o žūčių keliuose daugėja.

„Antstolių požiūriu, siūlymas didinti baudas „kelių ereliams“ nesuderinamas su naujais skolų išieškojimo palengvinimais. Juk dauguma pažeidėjų puikiai žino, kad gali dirbti nelegaliai, slėpti pajamas, gauti pašalpas ir nemokėti baudų. Jie taip pat labai gerai žino, kad po tam tikro laiko sueis senaties terminas ir bauda tiesiog dings. Mat senaties terminas daugeliui skolų netaikomas, bet jis taikomas administracinėms baudoms. Atlikti visuomenei naudingų viešųjų darbų baudų nemokantys pažeidėjai neprivalo, jei patys to nenori, nes nuo 2016 m. pradžios panaikinta arešto bausmė už vengimą ar nesutikimą vietoj baudos mokėjimo atlikti viešuosius darbus. Kita vertus, ir savivaldybės pripažįsta, kad tokie darbininkai dažniausiai atneša daugiau vargo negu naudos. Taigi, sveiki atvykę į Skolininkų ir pažeidėjų rojų!“ – keistą padėtį apibūdino Antstolių rūmų valdytoja.

Rekordininkas nesumokėjo 730 tūkst. eurų

Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstoliams per metus pateikiama vidutiniškai 92,6 tūkst. valstybės reikalavimų išieškoti administracines baudas (2023 m. – 92,4 tūkst., 2022 m. – 88,6 tūkst., 2021 m. – 96,8 tūkst.).

2023 m. pabaigoje buvo išieškoma daugiau kaip 500 tūkst. įvairių administracinių baudų. Antstolių duomenimis, pagal nesumokėtų baudų kiekį pirmauja benamis, sukaupęs daugiau kaip 500 nesumokėtų baudų. Tačiau didžiulis baudų skaičius dar nereiškia, kad rekordininkas yra ir didžiausias skolininkas. Šis benamis, nurodantis nakvynės namų adresą, turi prisirinkęs šimtus mažų baudų (didelė jų dalis – už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto).

O didžiausia iš vieno asmens išieškomų baudų suma – 730 tūkst. eurų, kuri susikaupė jam nesumokėjus 107 administracinių baudų. Antra pagal dydį baudų suma – 528 tūkst. eurų ir tai yra dvi nesumokėtos baudos. D. Satkauskienė nenorėjo atskleisti, už kokius pažeidimus skirtos šios baudos.

Prisiima svetimas kaltes

„Administracinės atsakomybės taikymo problemos negali būti išspręstos be kompleksinio požiūrio. Kol kairė nežino, ką daro dešinė, kol įstatymų nuostatos keičiamos fragmentiškai, tesiekiant greito reklaminio efekto, tol pažeidėjai gali sau švilpauti ir nepaisyti taisyklių. Vidaus reikalų ministerija pripažįsta, kad pagalba išsisukinėjantiems nuo baudų mokėjimo jau yra tapusi verslu: kai kurie asmenys viešai siūlosi būti nurodomi kaip pažeidėjai (ir, žinoma, nemoka baudų). Taip ir atsiranda rekordininkai, kuriems paskirta po 400 ir daugiau baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus“, – sakė Antstolių rūmų valdytoja.

Pasak D. Satkauskienės, turėtume įvertinti, kokį poveikį turėjo ankstesnieji teisės aktų pakeitimai. Pavyzdžiui, kaip pasikeitė vairuotojų elgesys po 2017 m., kai, įsigaliojus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, asmeniui, nesumokėjusiam baudų už padarytus KET pažeidimus, vairuotojo pažymėjimas neišduodamas ir nekeičiamas.

„Jei, kaip teigia policija, Kelių eismo taisyklių pažeidėjai pernai per 11 mėnesių sumokėjo tik 16 proc. jiems skirtų baudų, tai akivaizdu, kad pagerėjimo mokant baudas nesulaukėme. Praėjusį gruodį interneto portaluose skaitėme apie policijos dvidešimt antrą kartą pagautą moterį, kuri vairavo neturėdama teisių. Akivaizdu, kad vairuotojo pažymėjimo neišdavimas nebūtinai priverčia asmenį susimokėti baudas arba keliauti pėsčiomis“, – išvadą padarė antstolė.

Baudų didinimas nieko nepakeis

„Jei dabar, praėjus 15 metų po pastarojo baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus didinimo, baudos vėl bus tik aritmetiškai padidintos nesukuriant veiksmingos prievolių vykdymo sistemos, tai dauguma pažeidėjų baudų ir toliau sėkmingai nemokės. O jei dar būtų, kaip siūlo SADM, eilinį kartą sušvelninta skolų išieškojimo tvarka, visas sankcijų griežtumas būtų tiesiog nubraukiamas. Ir jeigu, kaip siūlo Finansų ministerija, administracinių baudų išieškojimas būtų perkeltas iš antstolių sistemos į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), pažeidėjai tiesiog triumfuotų, nes vietoj keleto šiuo metu taikomų priverstinio išieškojimo priemonių (įskaitant turto areštą ir jo priverstinį realizavimą) būtų taikoma viena vienintelė – išieškojimas iš lėšų sąskaitose“, – sakė D. Satkauskienė.

Lietuvos antstolių rūmų požiūriu, keičiant teisinį reguliavimą būtina diferencijuoti skolas ir skolininkus. Savo prievolių piktavališkai nevykdantiems asmenims skolų išieškojimo tvarka turėtų griežtėti. Beje, kaimyninėje Latvijoje iš baudų nesumokėjusių pažeidėjų gaunamos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) leidžiama išskaičiuoti net 50 proc. lėšų, tokiu būdu viešąją tvarką saugant ne tik draudimais, bet ir siekiant užtikrinti paskirtų nuobaudų neišvengiamumą (Lietuvoje iš keletą skolų turinčio asmens MMA leidžiama išskaičiuoti ne daugiau kaip 30 proc. lėšų).

D. Satkauskienės manymu, priverstinio išieškojimo lengvatos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai baudų nesumokėjęs pažeidėjas dalyvauja reabilitacijos programoje, kai išlaiko nepilnamečius vaikus ar kitus nedarbingus asmenis, kai turi sveikatos problemų.

Ką daryti?

Galbūt bent kai kuriuos drausmintų didesnis viešumas, savotiškas pažeidėjų-skolininkų pastatymas prie „gėdos stulpo“. „Pavyzdžiui, ar nevertėtų informacijos apie nesumokėtas administracines baudas vertinti asmenį priimant į darbą? Dažnu atveju pas mus nuo tokių priemonių susilaikoma, nes mes labai skrupulingai saugome asmens duomenis. Bet juk Skandinavijos šalyse yra galimybė sužinoti apie kaimyno skolas. O Lietuvoje privačia laikoma net ir informacija apie pažeidėjo nesumokėtas administracines baudas“, – samprotavo Antstolių rūmų valdytoja.

Antstolių manymu, metas imtis radikalių priemonių. Jų rūšis ir pobūdį turėtų pasiūlyti kompetentingų institucijų atstovai. Galbūt konfiskuoti automobilį, jeigu jį vairavo teisių neturintis asmuo, neatsižvelgiant į tai, kam tas automobilis priklauso, – gal tai drausmintų ir automobilių nuomotojus bei skolintojus. Galbūt tam tikros kategorijos pažeidėjams iki minimumo apriboti valstybės teikiamas viešąsias paslaugas. Galbūt ieškoti būdų, kaip su valstybe neatsiskaitančius pažeidėjus paskatinti nudirbti kažką visiems naudingo.

„Baudų keitimas laisvės atėmimu – vienas iš variantų. Pavyzdžiui, Norvegijoje baudos „kelių ereliams“ griežtos ne tik dydžiu, bet ir taikymo tvarka: laiku nesusimokėjusiems leidžiama apmąstyti savo atsakomybę už grotų. Tik sunku pasakyti, ar tai būtų įmanoma ir veiksminga priemonė Lietuvoje. Viena vertus, 2016 m. mūsų šalyje apskritai atsisakyta arešto kaip administracinės nuobaudos. Taigi, siūlymas bausti pažeidėjus laisvės atėmimu reikštų žingsnį atgal. Kita vertus, kai kurie įsiskolinę pažeidėjai iki šiol teiraujasi antstolių, ar galėtų „atsėdėti“ už savo baudas: jiems tai atrodo lengviau ir paprasčiau, negu reikiamą pinigų sumą bandyti uždirbti. O vieno asmens išlaikymas už grotų mokesčių mokėtojams per dieną kainuoja po kelias dešimtis eurų“, – sakė Lietuvos antstolių rūmų valdytoja.